Tragiškas lietuvių tautos likimas pokario metais. Trėmimai ir tremtinių literatūra

Tragiškas lietuvių tautos likimas pokario metais. Trėmimai ir tremtinių literatūra.
Nuo pat seniausių laikų lietuvių tautos likimas nebuvo lengvas. Į mūsų šalies teritoriją, kalbą ir istorines vertybės nuolat kesinosi įvairūs priešai, kurie jėga bandė sugriauti svarbiausius tautiškumo pagrindus. Vienas iš didžiausių pasikėsinimų sunaikinti Lietuvos valstybę yra laikomas masinis tautos trėmimas, vykdytas pokariu, 1940 -1953 metais. Šiuo tautos genocidu buvo siekiama palaužti žmonių ryžtą, dvasią bei patriotiškumą, kuris tapo didžiausiu komunizmo „priešu“. Pokario metais vykdytos represijos tapo didžiuliu iššūkiu Lietuvai ir jos žmonėms. Tragiškas tautos likimas paliko didžiulį pėdsaką Lietuvos istorijoje bei literatūroje, kurią šiandieną ir pristatysiu.
Žiaurūs ir negailestingi, 1941 m. birželį prasidėję įvykiai yra aprašomi lietuvių tremtinės, disidentės bei rašytojos Dalios Grinkevičiūtės. Ji gimė 1927 m. gegužės 28 d. Kaune inteligentų Pranės ir Juozo Grinkevičių šeimoje. Mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, kurioje dirbo puikūs pedagogai, išugdę daug šviesių asmenybių. Savo memuariniame kūrinyje „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorė įamžino tremtinių į Sibirą kančias, paviešino pasauliui stalinizmo nusikaltimus žmoniškumui ir atskleidė tikrąjį tremties vaizdą. Gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, keturiolikos metų su šeima buvo išvežta į Sibirą. Praėjusi tremties išbandymus, grįžusi į sovietinę Lietuvą, Grinkevičiūtė patyrė sovietinio saugumo spaudimą, kurio tikslas buvo palaužti kiekvieną laisvai mąstantį asmenį. Grinkevičiūtė visą gyvenimą atkakliai gynė teisę pasirinkti tiesos ir sąžinės sprendimus, nepakluso jos įsitikinimams prieštaravusiems valdžios įsakymams, todėl buvo persekiojama ir nuolat patyrė spaudimą. Tačiau, po kelių nesėkmingų bandymų, jai pavyko išleisti savo atsiminimų knygą (yra du variantai), kurioje prisimenama, kaip skaudžią tų metų birželio 14-ąją, trečią valandą nakties visa Grinkevičių šeima – motina, tėvas, keturiolikmetė duktė Dalia, šešiolikmetis brolis Juozas buvo suimti ir ištremti iš Lietuvos. Pavilnyje nuo šeimos atskirtas tėvas, išsekintas bado mirė, o likę šeimos nariai toliau kentėjo pragariškoje kelionėje į užpoliarę. Kūrinyje autorė nehiperbolizuoja, viską perteikia šaltai ir natūraliai, sunkiai išlaikydama savitvardą, aprašomi „juodžiausi“, gyvūliniuose vagonuose patirti išgyvenimai. Noriu paminėti, jog tremtiniams nebuvo sakoma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!