Šiuolaikinė populiarioji lietuvių literatūra

Į šį klausimą būtų galima atsakyti pasiaiškinus populiariosios literatūros sąvoką ir terminą. Popliteratūra – „tai literatūra, egzistuojanti už pripažintos nacionalinės literatūros klasikos ir elitinės ir elitinės meninės literatūros ribų ir tenkinanti plačiosios auditorijos kultūrinius bei emocinius poreikius. Skirtingai nuo „aukštosios“, populiarioji literatūra orientuojasi ne į originakumą, erudiciją, rafinuotą skonį, bet į normą, pavyzdžio pakartojimą; į sklandžią meninę komunikaciją; į vidutinį estetinį ir kultūrinį akiratį; į minėto pobūdžio sąlygiškai visuotines temas bei turinius. Nuo literatūros klasikos, kuri dažnai taip pat yra plačiai žinoma, populiarioji literatūra skiriasi tendencija supaprastinti jos meninius atradimus bei idėjas, tiražuoti prestižinius jos bruožus; tačiau neretai nuo klasikos populiarioji literatūra atsiriboja ir ideologiškai“ (Šiaurės atėnai 2002m. Liepos 20d. Nr. 27 (613)). Iš to galime daryti išvadą, kad populiariajai literatūrai nereikia daug laiko, ji parašyta lengva kalba todėl perskaitoma greitai. Ji nereikalauja gilių interpretacijų, pamąstymų, emocinių pertraukų tarp skaitymų.
Būtina pridurti, kad šis terminas yra labai problematiškas, kadangi su juo konkuruoja eilė kitų terminų: pramoginė, bulvarinė, masinė, komercinė, trivialiosios literatūros, kičo ir panašūs. Vieni iš jų yra neparankūs dėl jų vertinamojo atspalvio, kiti dėl per siauros reikšmės. Populiariosios literatūros terminas pasirodo esąs pats neutraliausias, nors taip pat yra tik sutartinis, „ juo pažymimas ne statistinis vienos ar kitos knygos populiarumas, bet tam tikros jų tipologinės savybės“ (Ten pat).
Tiek sociologiškai, tiek geneologiškai populiarioji literatūra nėra vienalytė ir yra labai įvairiai skaidoma į autonomiškas socialines literatūros funkcionavimo sferas: meninės, populiariosios, bulvarinės, liaudies ir „jomarkų“.
Utriruojant galėtume teigti, kad lietuvių populiarioji literatūra prasidėjo kartu su M. Mažvydo Katekizmu, nes ir jo raųtai jau buvo skirti plačiajai visuomenei kaip ir „Žyvatai“, J. Chodzkos „Jonas iš Svisločės“, P. Gumuliausko „Aplankymas seniuko“ ir kiti. Šių ir kitų autorių bei jų kūrinių jokių būdu negalime priskirti tai pačiai tipologijai kaip ir intelektualesnei auditorijai skirti Mickevičiaus ar Baranausko kūriniai.
Šiuolaikiška literatūra gimsta XXa. pradžioje, Lazdynų pelėdos melodramiškose istorijose. Tarpukario metais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!