Kaip Lietuvos nepriklausomybės netekimas paveikė lietuvių literatūrą?

Dar visai neseniai atšventėme Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį. Ilgai lietuviams teko siekti savo tautos laisves ir savarankiškumo. Iškęsta okupacija, represijos, trėmimai ir dar daug kitokių Sovietų Sąjungos agresijos formų. Visos šios žaizdos dar ilgai išliks gyvos tautos atmintyje. Rašytojai, poetai, gebantys jausti žodį, ypač jautriai ir skausmingai išgyveno Lietuvos suvereniteto praradimą 1940 metais. Asmeninės ir visuomenės nuotaikos, iškilusios problemos, laisvės siekiai, meilė Tėvynei sugulė į eilėraščius, noveles bei dramas.
Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos metais į lietuvių literatūrą rašytojai vėl sugrąžino romantikų pamėgtas Tėvynės išaukštinimo, meilės jai, baimės dėl šalies ateities temas. Visa tai buvo talentingai paslėpti nuo akylų cenzūros akių, kuri rūpinosi, kad spauda, o ypač gerbiamų ir visų vertinamų rašytojų mintys bei kūryba, neskatintų patriotiškumo, antisovietinių idėjų. Viena iš tokių rašytojų yra Lietuvos lakštingala XX amžiaus žymiausia neoromantikė Salomėja Nėris. Iki Antrojo pasaulinio karo, jos eilėraščiai pasižymėjo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu, nesudėtinga minties galia. Eilėraščių rinkiniuose "Anksti rytą", "Pėdos smėlyje kalbama apie jaunystę, optimizmą, gyvenimo džiaugsmą, žmogaus gyvenimo paieškas, egzistencinius klausimus. Deja, jautrios sielos bei patikli rašytoja, siekusi geresnio rytojaus paprastiems žmonėms, buvo įviliota į bolševikų pinkles. Ji buvo paskirta, vadinamojo Liaudies Seimo atstove, taip pat buvo išrinkta į delegaciją vykti į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją tarybą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Ji privalėjo parašyti poemą Stalino garbei. Be to, ji rašė ir daugiau eilėraščių partinėmis temomis, manydama, kad komunizmas veikia žmonių gerovei. Tačiau supratusi, kad buvo apgauta, kad tėvynainiai kenčia išnaudojimą bei agresiją, Salomėjos Nėries lyrikoje išgirstame skausmo ir tėvynės ilgesio gaidą. Gaidą, kuri persmelkia kiekvieną jos posmų žodį, kylą iš pačių sielos gelmių. Paskutiniame eilėraščių rinkinyje "Prie didelio kelio" jaučiamas tėvynės ilgesys, viltys sugrįžti į gimtą kraštą (tuo metu ji gyveno Rusijoje) .
Kol gyvą pamatysiu.
Ar lapai kris pageltę,
Aš keliais į tave pareisiu
Per lietų, gruodą, šaltį…
Mane – kaip lauko žolę – girdė
Gimtosios žemės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!