Šperos

Traktorių ir automobilių mechanika

10   (2 atsiliepimai)
Traktorių ir automobilių mechanika 1 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 2 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 3 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 4 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 5 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 6 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 7 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 8 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 9 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 10 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 11 puslapis
Traktorių ir automobilių mechanika 12 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1. TRAKTORIŲ IR AUTOMOB. KŪRIMO ISTORIJA. 1769m.pagamino garu varomą triratį vežimą.juo buvo galima vežti 2,5t krovinių 2-4km/h greičiu. Šio vežimo kūriką-vairuotoją prancūzai pavadino šoferiu, o savaeigį vežimą-automobiliu. Apie 1850m.anglai ir prancūzai ratinius garinius automob.panaudojo dirvoms arti. Ėmė juos naudoti ir kt.žemės ūkio darbams. Tokius specializuotus automob.anglai pavadino traktoriais. Tačiau garo varikliai buvo sunkūs, neekonomiški ir nepatogūs naudoti mobiliose transp.mašinose. Tinkamus eksploatuoti vidaus degimo variklius pavyko sukurti tik XIXa.pabaigoje, kai buvo išsiaiškinti termodinamikos pagrindai. Pranc.Lenuaras 1860m.pagamino dvitaktį dvipusio veikimo vidaus degimo dujų variklį. Vok.Bencas 1885m.pagamino vandeniu aušinamą keturtaktį benzininį variklį. Vok.inžinieius Dyzelis 1897m.pagamino savaiminio užsiliepsnojimo vidaus degimo variklį. Pramoninė automob.gamyba prasidėjo 1885m. 1892m.Fordas pagamino pirmąjį JAV automob. 1898m.automob.pradėjo gaminti Reno, Škodos, Opelio, Fiat‘o ir kt.gamyklos. Šiuo metu automob.gamyboje pirmauja:Ford, General Motors, Crysler, Mazda. Šiuo metu pasaulyje yra apie 500mln.automob. Kasmet pagaminama 30mln., LT-2mln.automob. JAV 1901m. pirmoji pradėjo gaminti traktorius. Tai buvo ratiniai traktoriai. Vėliau pradėjo gaminti Anglija, Italija3,5 l; 5.Aukščiausios klasės, kurių Vh neribojamas. 3. KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL PASKIRTĮ, TALPĄ IR KROVINIŲ DĖŽĖD TIPĄ. Pagal paskirtį: -vilkikai (pritaikyti priekaboms ar puspriekabėms vilkti), -specialieji (gaisriniai, sanitariniai, autokratai kelių priežiūros). Pagal talpą: -labai mažos, iki 1t; -mažos, 1-3t; -vidutinės, 3-5t; -didelės, 5-15t; -labai didelės, daugiau kaip 15t. Pagal krovinių dėžės tipą: -su atvira dėže (bortiniai ir savivarčiai); -su uždara dėže (furgonai). 4. TRAKTORIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL PASKIRTĮ, VAŽIUOKLĖS TIPĄ IR LIEMENS TIPĄ. Pagal paskirtį: -bendrieji (skirti arti, sėti, derliui nuimti ir kt.bendriems darbams); -universalieji (naudojami ne tik bendriesiems, bet ir transporto darbams); -specialieji (skirti dirbti specifinėmis sąlygomis). Pagal važiuoklės tipą: -ratiniai; -vikšriniai. Pagal liemens tipą: -rėminiai (dažniausiai galingi trakt); -pusiau rėminiai (mažos ir vidutinės galios trakt); -berėmiai (maži trakt). 5. TRAKTORIAUS VARDINĖS TRAUKOS JĖGOS SAMPRATA. TRAKTORIŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL TRAUKOS JĖGĄ. Kiekvieno tipo traktorius pritaikytas dirbti tam tikra traukos jėga (kiek jis gali patraukti). Ši traukos jėga vadinama VARDINE. Pagal vardinę traukos jėgą traktoriai skirstomi į klases: 2, 6, 9, 14, 20, 30, 40, 50 ir 60 kN(kiloniutonų). Tokia klasifikacija taikoma NVS šalių traktoriams. Kitų šalių traktoriai į traukos klases neskirstomi, bet jie irgi suprojektuoti konkretiems darbams atlikti. 6. PAGRINDINĖS TRAKTORIŲ IR AUTOMOBILIŲ DALYS. 1. Variklis. Cilindruose sudegančių degalų šiluminė energija paverčiama mechanine energija, kurią variklio alkūninis velenas perduoda transmisijai. 2. Transmisija. Variklio sukimo momentą perduoda varantiesiems ratams arba vikšrams. Transmisija sudaryta iš sankabos, tarpinio sujungimo, pavarų dėžės ir užpakalinio tilto. 3. Važiuoklė. Ratų ar vikšrų sukamąjį judesį paverčia traktoriaus ar automobilio slenkamuoju judesiu. 4. Valdymo įrenginiai. Juos sudaro vairavimo ir stabdžių sistemos. 5. Darbiniai įrenginiai. Varo žemės ūkio mašinas ar kitas darbines dalis. Juos sudaro prikabinimo įtaisas, pakabinimo sistema, darbinis velenas, o automobiliuose – kėbulo pakėlimo ar išvertimo įtaisai. 7. VARIKLIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL PASKIRTĮ, NAUDOJAMUS DEGALUS IR DARBINIO MIŠINIO UŽDEGIMO BŪDĄ. Pagal paskirtį: →stacionarūs; →transportiniai. Pagal naudojamus degalus: →naudojantys skystus degalus; →naudojantys dujinius degalus; →naudojantys mišrius degalus. Pagal darbinio mišinio uždegimo būdą skiriami varikliai, kuriuose mišinys uždegamas elektros kibirkštimi arba užsiliepsnoja savaime dėl aukštos temperatūros cilindre. 8. VARIKLIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DARBO CIKLO TAKTUS, CILINDRŲ SKAIČIŲ IR JŲ IŠDĖSTYMĄ. Pagal darbo ciklą varikliai skirstomi į: →keturtakčius; →dvitakčius. Pagal cilindrų skaičių yra 1,2,3,4,5,6,8,10,12-os cilindrų varikliai. Pagal cilindrų išsidėstymą varilio bloke yra: →vertikalieji; →horizontalieji; →V formos; →žvaigždės formos varikliai. 9. VARIKLIO DARBO PARAMETRAI: CILINDRO DARBINIS TŪRIS IR VARIKLIO LITRAŽAS. JŲ APSKAIČIAVIMAS. Cilindro tūris, kurį išlaisvina stumoklis, slinkdamas iš VGT į AGT vadinamas darbiniu tūriu (Vh). Jis yra lygus: [ m3 ], Visų variklių darbinių tūrių suma, išreikšta litrais, vadinama variklio litražu (Vl). [ l ] 10. VARIKLIO SUSLĖGIMO LAIPSNIS. JO APSKAIČIAVIMAS IR JO REIKŠMĖS ĮVAIRIŲ TIPŲ VARIKLIAMS. Viso cilindro tūrio ir suslėgimo kameros tūrio santykis - variklio suslėgimo laipsnis (E). E = Va / Vc = (Vn / Vc)+ 1; Variklio suslėgimo laipsnis (E) rodo, kiek kartų sumažėja darbinio mušimo arba tūris cilindre, stūmokliui sukantis iš apatinio galinio taško į viršutinį galinį tašką. Karbiuratorinis variklis Ek = 7-12 kartų, o dyzelinis Ed = 15-24 k. 11. KARBIURATORINIO VARIKLIO DARBO TAKTAI. ATSKIRŲ TAKTŲ PAAIŠKINIMAS. TAKTŲ TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS. Įsiurbimas vyksta per 4 taktus: 1. Įsiurbimo taktas vyksta alkūniniam velenui sukantis nuo 0 iki apačios t.y. 180 kampu iš viršutinio galinio taško į apatinį galinį tašką. Išsiurbimo vožtuvas atidarytas, o išmetimo – uždarytas. Stūmokliui sukant žemyn, cilindre sudaromas vakumas, todėl iš išorės siurbiamas oro ir degalų mišinys (degusis mišinys). Mišinys susidaro, kai į orą patenka degalų smulkūs lašeliai bei garai. Degusis mišinys cilindre, susimaišęs su likusiais dediniais vadinamas – darbiniu mišiniu. Įsiurbimo proceso kokybė įvertinama pripildymo koeficientu (ηv). Tai faktiškai į cilindrą patekusio degiojo mišinio kiekio santykis su teoriniu jo kiekiu. 2. Suslėgimo taktas. Vyksta alkūniniam velenui sukantis nuo 180 – 360. stūmoklis juda iš apatinio galinio taško į viršutinį galinį tašką. Išsiurbimo ir įsiurbimo vožtuvai uždaryti. Darbinis mišinys suslegiamas iki 1 – 1,5 MPa. Jo temp pasiekia ts = 330-450°C. Susl4gimo takto galia, kai stūmoklis dar nedaėjęs iki viršutinio galinio taško 20-30° alkūninis veleno pasisukimo, darbinis mišinys, esantis cilindre yra uždegamas elektros kibirkštimi. 3. Išsiplėtimo taktas. Vyksta alkūniniam velenui sukantis nuo 360° iki 540°, t.y. stūmokliui judant iš viršutinio galinio taško į apatinį galinį tašką. Šio takto fazės:  mišinio degimo;  dujų išsiplėtimo. Dujų slėgis cilindre pasiekia P = 3,5-5,5 MPa, o temp t = 2230 – 2530° C. Stūmokliui slenkant žemyn dujų slėgis ir temp mažėja ir stūmokliui artėjant prie apatinio galinio taško slėgis lieka P = 0,35 – 0,55 MPa, o temp t = 970-1430°C. 4. Išmetimo taktas. Vyksta alkūniniam velenui sukantis nuo 540° iki 720°. Įsiurbimo vožtuvas uždarytas, o išmetimo – atidarytas. Slėgis cilindre P = 0.05-0.125 PMa, temp t = 670-870°C. Išmetimo taktu variklio cilindro darbo ciklas sąlyginai baigiasi. Kiti ciklai kartojasi tuo pačiu taktu. 12. DYZELINIO VARIKLIO DARBO TAKTAI. ATSKIRŲ TAKTŲ PAAIŠKINIMAS. TAKTŲ TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS. Per įsiurbimo taktą į cilindrą patenka ne degusis mišinys o oras. 1. Įsiurbimo taktas. Alkūninis velenas sukasi nuo 0 iki 180°. Įsiurbimo vožtuvas atidarytas, o išmetimo –uždarytas. Slenkant stūmokliui žemyn, į cilindrą įsiurbiamas oras. Kai kuriuose varikliuose, kad į cilindrą daugiau patektų oro, jis yra pučiamas spec įrenginiu, kuris vadinamas turbokompresoriumi, oro slėgis takto pabaigoje P = 0,08-0,09 MPa, o t = 40-80°. 2. Suslėgimo taktas. Alkūninis velenas sukasi nuo 180 iki 360°. Abu vožtuvai uždaryti. Cilindru oras suslegiamas iki P = 4-5.5 MPa, o temp pasiekia t = 580-770°C. Suslėgimo takto pabaigoje alkūniniam velenui nusisukus iki viršutinio galutinio taško, maždaug 20-25°, į cilindrą įpurškiami degalai. Priklausomai nuo variklio P =67-60 MPa. Per trumpą laikotarpį įpurkšti degalai išsisklaido variklio cilindru, sušyla, išgaruoja ir susimaišo su oru bei likusiais degimais. Esant cilindre aukštai temp jie savaime užsidega. 3. Išsiplėtimo taktas. Alkūninis velenas sukasi nuo 360-540°. Abu vožtuvai uždaryti. Didžiulis slėgis pradžioje, stūmokliui tik pradėjus suktis žemyn. Slėgis siekia P = 8-10 MPa, o t = 1630-2030°. Takto pabaigoje slėgis sumažėja iki 0,1 MPa, o t = 380-630°C. 4. Išmetimo taktas. Alkūninis velenas suaksi nuo 540 iki 720°C. Išmetimo vožtuvas atidarytas. Slėgis P = 0,1-0,12, t = 380-630°. 13.DYZELINIŲ VARIKLIŲ PRIVALUMAI IR TRŪMUKAI. Privalumai:  dyzeliniai lyginant su karbiuratoriniais varikliais ekonomiškesni, nes jų degalų sąnaudos darbo vienetui 30-40% mažesnės.  esant variklio tokiai pačiai galiai, dyzelinis išvysto 15%-50% didesnį sukimo momentą.  dyzelinas pigesnis ir mažiau pavojingas garo atžvilgiu.  dyzeliniai varikliai parikimesni, o jų deginiai mažiau toksiški. Trūkumai:  didesni matmenys ir masė;  dyzelį sunkiau ….. žiemą;  dirbdamas kelia didelę triukšmą;  brangi diegalų tiekimo įranga. 14. TRAKTORINIŲ AGREGATŲ SKIRSTYMAS PAGAL RŪŠIS, ENERGIJOS ŠALTINĮ, MAŠINŲ SKAIČIŲ AGREGATE, MAŠINŲ SUJUNGIMĄ SU TARKTORIUMI IR PAGAL ATLIEKAMĄ OPRECIJĄ. 1. Pagal darbo būdą – agregatai yra mobilieji (važiuoja) ur stacionarieji (stovi vietoje). 2. Pagal energijos šaltinį – mechaniniai, elektriniai ir kintamieji. 3. Pagal mašinų stovį ir sudėtį – vienmašiniai ir daugiamašiniai. Paprasti traktoriai (trakt ir 1 mašina), sudėtiniai, mišrūs, kompleksiniai. 4. Pagal sujungimą su traktoriumi – prikabinamieji, pakabinamieji, pusiau pakabinami, sukamieji, savieigiai. 5. Pagla atliekamo darbo pavadinimą - arimo, sėjos. 15. VARIKLIŲ EKSPLOTACINIAI DARBO RĖŽIMAI. Darbo sąlygos kinta, todėl traktorinio agregato varklis apkraunamas nevienodai. Trauktoriaus agregatas tam tirką laiką stovi, nors variklis ir veikia, dalį laiko važiuoja tuščiomis, pagrindinę laiko dalį atlieka naudingą darbą. Būdingiausi traktoriaus apkrovimo būdai: 1. Tuščioji eiga – varikliai dirba 10-15% bendro darbo; 2. Dalinė apkrova – varikliai dirba 15-20% bendro darbo laiko; 3. Normai apkrova - ( 80-90% ); 4. Perktovimas – dirba labai trumpai. 16. TRAKTORIAUS DYZELINIO VARIKLIO REGULIATORINĖ CHARAKTERISTIKA. MAKSIMALŪS, NOMINALŪS IR MINIMALŪS SŪKIAI. Be apkrovimų rėžimo, priklausančių nuo eksplotavimo sąlygų, variklio darbą apibūdina jo alkūninio veleno sūkių dažnis, t.y. greitinis rėžimas. Varikliui dirbant tuščiąja eiga, jo alkūninio veleno sūkių dažnis – didžiausias. Pilnai apkrautas variklis minimaliuoju rėžimu. Maksimaliai apkrautas variklis dirba minimaliu greičiu. Variklio techninėje charakteristikoje visada pateikiami 3 būdingiausi sūkių dažniai: maksimalūs, nominalūs ir minimalūs. Tokių sūkių dažnius variklis gali pasiekti esant maksimaliam degalų tiekimui. Pagrindinis dokumentas nustatant variklio technines galimybes – reguliatorinė charakteristika (yra grafikas). Svarbu degalų sąnaudos, kritinį rėžimą galima leisti mažinant degalų tiekimą, tuomet gauname mažesnį sukimo momentą bei mažesnę variklio galią. 17. TRAKTORINĮ AGREGATĄ VEIKIANČIOS JĖGOS. Traktoriaus variklyje degant degalams sukuriamas sukimo momentas, kurį transmisija perduoda varančiajam aparatui, sąveikoje su dirva, šis sukimo momentas paverčiamas varančiąja jėga (F), kuri suteikia agregatui judesį ir įveikia pasipriešinimų jėgas, kurias sudaro: 1)mašinų ir padangų pasipriešinimo jėga (Rm); 2) traktoriaus riedėjimo pasipriešinimo jėga (Fk); 3) pasipriešinimo jėga įkalnei nugalėti(F); 4) inercijos jėgų pasipriešinimas; 5) oro pasipriešinimo jėga; Traktorinis agregatas pagrindinę laiko dalį dirba vienodu greičiu, todėl skaičiavimuose priimamas pastovus traktoriaus greitis ir tuomet inercijos jėgų pasipriešinimas atmetamas. Traktorinio agregato greičiai siekia 12-15 km/h, todėl, esant tokiam greičiui, oro pasipriešinimas nedidelis ir jis taip pat neskaičiuojamas. F = Rm + Fk  F 18. TRAKTORIAUS RIEDĖJIMO PASIPRIEŠINIMO JĖGOS APSKAIČIAVIMAS. Ši pasipriešinimo jėga pasireiškia tuo, kad traktoriaus ratai ar vikšrai trinasi į žemę, ją slegia ir deformuoja padarydami vėžes. Važiuojant ratai ar vikšrai nuolat stengias išlipti iš vežės ir vėl deformuoja priekyje esantį dirvos sluoksnį. Riedėjimo pasipriešinimo jėgos didumas priklauso nuo: 1) važiuoklės tipo; 2) dirvos struktūros; 3) traktoriaus masės Analitiškai apskaičiuot riedėjimo pasipriešinimo jėgą yra sudėtinga, todėl ji nustatoma traktoriui traukiant kitą traktorių ir matuojant jėgą. Fk  G – k (kN); G –traktoriaus masė, k – riedėjimo pasipriešinimo koeficientas;Ražienoje: ratinis traktorius - k0.05-0.07, vikšrinis - k0.07-0.09; 19.PASIPRIEŠINIMO JĖGOS ĮKALNEI NUGALĖTI APSKAIČIAVIMAS. F  G * sin; F  G *i, i – įkalnės dydis; 20. ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ PASIPRIEŠINIMO JĖGOS APSKAIČIAVIMAS. Rm  b*k, b – mašinos plotis, m; k – lyginamasis pasipriešinimas kN/m, kiekvieno tipo mašinai kitoks. 21.VIDAUS DEGIMO VARIKLIO SANDARA, PAGRINDINIAI MAZGAI IR AGREGATAI, JŲ PASKIRTIS. Variklio pagrindą sudaro blokes ir cilindras su galvute. Cilindre salnkioja stūmoklis, švaistikliu sujungtas su alkūniniu velenu. Degusis mišinys arba oras į cilindrą patenka pro įsiurbimo vožtuvą. Mišiniui degant, karštos dujos spaudžia stūmoklį cilindre žemyn. Stūmoklio slankiojamąjį judesį švaistiklis verčia alkūninio veleno sukamuoju judesiu. Degant iš cilindro šalinami pro išmetimo vožtuvą. Degimo procesas cilindre vyksta periodiškai, stūmokliui atliekant slankiojamąjį judesį. (paveikslėlis sąsiuvinyje) 22. VARIKLIO ALKŪNINIO MECHANIZMO SANDARA, PAGRINDINĖS DETALĖS, JŲ PASKIRTIS. Alkūninis mechanizmas stūmoklių tiesiaeigį slankiojamąjį judesį paverčia alkūninio veleno sukamuoju judesiu. Alkūninį mechanizmą sudaro nejudamos korpuso detalės – variklio blokas, cilindrai, galvutė, karteris ir judamos detalės –stūmokliai, pirštai, švaistikliai, alkūninis velenas, smagratis. Variklis trijose ar keturiose atramose tvirtinamas prie rėmo. Jo pakaba mažina žalingą virpesių įtaką ir saugo bloką nuo didelių apkrovų. Variklio blokas yra masyvus vientisas metlo liejinys, kuriame tvirtinamos kitos korpuso detalės, montuojami alkūninis, skirstymo mechanizmai ir pritvirtinami sistemų įrenginiai. Cilindras - stūmoklio slankiojimo vieta??? Cilindrų galvutė uždengia iš viršaus vieną arba keletą cilindrų Tarp bloko ir galvutės dedamas asbometalinis tarpiklis, kuris suveržtas sandarina cilindrus, aušinimo ertmes ir tepimo kanalus.Stūmoklis besiplečiančių dujų slėgio jėgą per pirštą ir švaistiklį perteikia alkūniniam velenui. Stūmoklių žiedai būna kompresiniai ir tepalinai. Kompresinai žiedai sandarina stūmoklį cilindre ir neleidžia dujoms prasiskverbti į katerį, tepaliniai nubraukia nuo sienelių alyvos perteklių. Stūmoklio pirštas šarnyriškai jungia stūmoklį su švaistikliu ir perduoda pastarajam dujų slėgio jėgą. Švaistiklis jungia stūmoklį su alkūniniu velenu ir perduoda jam stūmoklį veikiančias dujų slėgio bei inercijos jėgas. Alkūninis velenas perduoda dujų slėgio sukurtą sukimo momentą smagračiui ir jėgos pavarai. Smagratis – tai mechaninės energijos akumuliatorius. Jis mažina alkūninio veleno sukimosi netolygumą ir sukaupta energija suka alkūninį veleną, kol jo cilindruose vyksta pagalbininkai taktai, taip pat padeda varikliui įveikti trumpalaikias perkrovas, ypač mašinai pajudant iš vietos. 23. VARIKLIO ALKŪNINIO MECHANIZMO NEJUDAMOS DETALĖS. JŲ PASKIRTIS. Alkūninį mechanizmą sudaro nejudamos korpuso detalės – variklio blokas, cilindrai, galvutė, karteris. Variklio blokas yra masyvus vientisas metlo liejinys, kuriame tvirtinamos kitos korpuso detalės, montuojami alkūninis, skirstymo mechanizmai ir pritvirtinami sistemų įrenginiai. Cilindras – stūmoklio slankiojimo vieta??? Cilindrų galvutė uždengia iš viršaus vieną arba keletą cilindrų Tarp bloko ir galvutės dedamas asbometalinis tarpiklis, kuris suveržtas sandarina cilindrus, aušinimo ertmes ir tepimo kanalus. Kartris - apatinė variklio dalis, kurioje yra karteris.??? 24. VARIKLIO ALKŪNINIO MECHANIZMO JUDAMOS DETALĖS. JŲ PASKIRTIS. Alkūninį mechanizmą sudaro judamos detalės –stūmokliai, pirštai, švaistikliai, alkūninis velenas, smagratis. Stūmoklis besiplečiančių dujų slėgio jėgą per pirštą ir švaistiklį perteikia alkūniniam velenui. Stūmoklių žiedai būna kompresiniai ir tepalinai. Kompresinai žiedai sandarina stūmoklį cilindre ir neleidžia dujoms prasiskverbti į katerį, tepaliniai nubraukia nuo sienelių alyvos perteklių. Stūmoklio pirštas šarnyriškai jungia stūmoklį su švaistikliu ir perduoda pastarajam dujų slėgio jėgą. Švaistiklis jungia stūmoklį su alkūniniu velenu ir perduoda jam stūmoklį veikiančias dujų slėgio bei inercijos jėgas. Alkūninis velenas perduoda dujų slėgio sukurtą sukimo momentą smagračiui ir jėgos pavarai. Smagratis – tai mechaninės energijos akumuliatorius. Jis mažina alkūninio veleno sukimosi netolygumą ir sukaupta energija suka alkūninį veleną, kol jo cilindruose vyksta pagalbininkai taktai, taip pat padeda varikliui įveikti trumpalaikias perkrovas, ypač mašinai pajudant iš vietos. 25. DUJŲ SKIRSTYMO MECHANIZMO PASKIRTIS, TIPAI, VEIKIMAS. Dujų skirstymo mechanizmas periodiškai tiksliu nuoseklumu įleidžia į variklio cilindrus orą arba degujį mišinį ir išleidžia iš jų atidirbusias dujas. Keturtakčiuose stūmokliniuose varikliuose daugiausiai naudojami vožtuviniai dujų skirstymo mechanizmai, taip pat būna sklandiniai ir kombinuotieji. Dujų skirstymo mechanizmai pagal vožtuvų išsidėstymą gali būti su šoniniais (apatinais) arba su kabančiaisiais (viršutiniais) vožtuvais. Mechanizmuose su kabančiais vožtuvais, cilindro galvutėje galima įrengti įvairių geometrinių formų kompatiškas degimo kameras, ir gauti didesnį suslegimo laipsnį, sumažinti šilumos nuostolius, todėl jie naudojami dyzeliniuose varikliuose. Kabantieji vožtuvai dar skirstomi, kai skirstymo velenėlis yra cilindrų galvutės viršuje , ar kai skirstymo velenėlis yra variklio bloko apačioje. 25. DUJŲ SKIRSTYMO MECHANIZMO PASKIRTIS, TIPAI IR VEIKIMAS. Jo paskirtis reikiamu laiku įleisti į cilindrus degųjį mišinį ar orą bei pašalinti degenas. Keturtakčiuose stūmokliniuose varikliuose dažniausiai naudojami vožtuviniai dujų skirstymo mechanizmai.Pagal vožtuvų išsidėstyma gali būti su šoniniais (apatiniais) ar su kabančiais (viršutiniais) vožtuvais. .................................. 26. DUJŲ SKIRSTYMO PAGRINDINĖS DETALĖS, JŲ PASKIRTIS. 1)dujų skirstymo velenas - sukdamasis reikiamu laiku pakelia kėliklius ar nuspaudžia svirteles ir per jas atidaro ir uždaro vožtuvus.2)kėlikliai - skirstymo veleno kumštelių sukamąjį judesį paverčia tiesiaeigiu ir perduoda jį strypams, svirtelėms ar vožtuvams.3)strypai - kėliklių judesį perduoda svirtims.4)svirtelės- sukinėjasi ant bendros ašies ir atidaro vožtuvus.5)vožtuvai ir jų spyruoklės- vožtuvai būna įsiurbimo ir išmetimo........................,spruoklės uždaro vožtuvą ir sandarina jį lizde. 27. VARIKLIO TEPIMO SISTEMOS PASKIRTIS IR SANDARA. Alyva tepamos besitrinančios detalės,iš tarpo tarp jų šalinamos dylenos, aušinamos detalės, valomi iš jų teršalai.Sandara:karteris- kur pilama alyva, siurblys -siurbia alyvą iš karterio ir tiekia besitrinančiom detalėm. 28. VARIKLIO TEPIMO SISTEMOS VEIKIMAS. variklio tepimo sistemos skirstomos į 3 grupes:1) taškomojo tepimo- sukantis alkūniniam velenui, karteryje esanti alyva ištaškoma labai smulkiais lašeliais.2)slėginė-tarpeliai tarp besitrinančių detalių ptripildomi siurblio tiekiamos alyvos, todėl susidaro skysčio trintis.3)kombinuotoji -naudojamas ir taškinis ir slėginis būdai.slėgiu alyva tiekiama į alkūninio, dujų skirstymo veleno, degalų siurblio,turbokompresoriaus guolius ir kt. mazgus.visi kiti paviršiai tepapi taškinu būdu 29. ALYVOS NAUDOJAMOS VARIKLIAMS TEPTI.JOMS KELIAMI REIKALAVIMAI. Naudojamos mineralinės, pusiausintetinės ir sintetinės alyvos.pagrindinis rodiklis jos klampa.kiti reikalavimai:1.alyva turi sudaryti stabilią plėvelę esant bet kokiems variklio darbo režimams ir aplinkos temperatūrai 2.saugoti detales nuo korozijos3.degant alyvai turi susidaryti kuo mažiau nuodegų 4.ji turi būti netoksiška 30. VARIKLIO TEPIMO SISTEMOS PRIEŽIŪRA. Pastovus alyvos lygio tikrinimas,jos keitimas,filtrų valymas ir keitimas, sistemos plovimas, slėgio sistemoje stebėjimas. 31. VARIKLIO AUŠINIMO SISTEMOS PASKIRTIS IR TIPAI. Variklio aušinimo sistema reikalinga šilumai nuvesti nuo labiausiai įkaitusių variklio detalių ir optimaliai jų temperatūrai palaikyti. Tipai: * skysčiu aušinama (vandeniu arba antifrizu); * oru aušinama. 32. SKYSČIU AUŠINAMO VARIKLIO PAGRINDINIAI AUŠINIMO SISTEMOS ELEMENTAI IR JOS VEIKIMAS. Skysčiu aušinamose sistemose cirkuliuojantys vanduo arba specialus techninis skystis – antifrizas, (pasižymintis žema užšąlimo temperatūra), paima nuo įkaitusių variklio detalių šilumą ir pro radiatorių atiduoda ją į aplinką. Sistemą sudaro: radiatorius, vandens siurblys, termostatas, ventiliatorius ir išsiplėtimo bakelis. 33. ORU AUŠINAMO VARIKLIO PAGRINDINIAI AUŠINIMO SISTEMOS ELEMENTAI IR JOS VEIKIMAS. Oru aušinamose sistemose variklių cilindrai ir cilindrų galvutės turi aušinimo briaunas, kurios padidina aušinimo paviršių 10-15 kartų. Oru aušinamuose varikliuose įrengti ventiliatoriai, kurie pučia oro srovę ir aušina cilindrus bei jų galvutes. Ventiliatorių sudaro rotorius ir kreipiamasisi aparatas. Sistemą sudaro: alyvos radiatorius, gaubtas, cilindras, ventiliatorius(rotorius ir kreipiamasis aparatas), apsauginis tinklelis, pratekančio oro kiekio reguliavimo diskas 34. AUŠINIMO SISTEMŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA. Sistemą reikia periodiškai išplauti. Tam reikia naudoti skystį. Paprasčiausia priemonė – 90% distiliuotas vanduo + 10% kalcinuotas vanduo. Skysčiu aušinamoje sistemoje į aušinimo sistemą turi būti pilamas švarus minkštas vanduo, kuriame nėra druskų. Žiemą gali būti pilamas antifrizas, nes jis neužšąla. Oru aušinamoje sistemoje reikia nuolat valyti apsauginį tinklelį. 35. VARIKLIŲ MAITINIMO SISTEMOS PASKIRTIS IR NAUDOJAMI DEGALAI. Maitinimo sistema skirta orui ir degalams išvalyti, kookybiškam degiajam mišiniui iš jų paruošti įv. Darbo režimams, arba reikalingam atskirai oro ir atskirai degalų kiekiui tiekti į variklio cilindrus. Kuo geresnis degusis mišinys, tuo didesnė variklio galia iš tokio pat darbinio cilindrų tūrio ir tuo jis ekonomiškesnis. Varikliai maitinami benzinu, dyzelinu arba suskystintomis dujomis. *Naudojamas benzinas yra sekančių matų: AI-90, AI-92, AI-95, AI-98, kur A-reiškia, kad automobilis varomas benzinu, I-reiškia, kad benzino oktaninis skaičius nustatytas tyrimo metodu; 90,92,95,98 reiškia benzino oktaninį skaičių. Kuo skaičius didesnis, tuo benziną galima vartoti varikliuose, kuriuose kuo didesnis suslėgimo laipsnis. *Dyzelinas gali būti žieminis, vasarinis ir arktinis. *Suskystintos dujos: PA – 90% propanas + 10% angliavandeniliai. Tinka naudoti iki -35° C; PBA - ~50% propanas+~50% butanas+angliavandeniliai. Tinka naudoti iki -20° C. Taip pat naudojamos suslėgtos gamtinės dujos. Paskutiniu metu rekomenduojama naudoti biodegalus (augalinių aliejų ir dyzelino mišinys) 36. ORO ĮSIURBIMO Į VARIKLIO CILINDRUS VALYMO BŪTINUMAS,JO BŪDAI IR NAUDOJAMOS PRIEMONĖS. Tiekiant į variklio cilindrus orą,reikia iš jo išvalyti dulkes,nes nuo kietų dalelių labai greitai dyla cilindrai,stūmokliai ir žiedai.Visi traktorių,automobilių ir kombainų varikliai aprūpinami oro valytuvais,valančiais orą:-išcentriniu,-inerciniu,-absorbciniu, -kombinuotuoju būdais. Išcentriniuose valytuvuose dulkės atskiriamos išcentrinėmis jėgomis sukant oro srautą.Sunkesnės dulkių dalelės nubloškiamos prie valytuvo sienelių ir pro plyšelius išmetamos į atmosferą. Inerciniuose valyt. dulkes atskiria inercijos jėgos,kai oro srautas staiga keičia kryptį.Šiuose valytuvose taikomas sausasis(kai dulkėto oro srautas priverčiamas suktis ir keisti judėjimo kryptį) ir šlapiasis valymo būdai(kai oro srautas staigiai keičia judėjimo kryptį ties alyvos paviršiumi). Absorbciniai(filtriniai) valyt. gerai išvalo iš oro stambias ir smulkias dulkių daleles. Kombinuotuosiuose valyt. stambiausias daleles atskiria išcentriniai ir inerciniai oro valytuvai,smulkesnes-filtravimo elementai. 37. KARBIURATORINIŲ VARIKLIŲ MAITINIMO SISTEMOS SANDARA IR VEIKIMAS. Sandara: -degalų bakas-čia pilame degalus -degalų siurblys-paduoda degalus į cilindrus -karbiuratorius-čia degalai maišosi su oru,tai vienas pagrindinių maitinimo sistemos elementų. -oro valymo sistema- tiekiant į variklio cilindrus orą,reikia iš jo išvalyti dulkes,nes nuo kietų dalelių labai greitai dyla cilindrai,stūmokliai ir žiedai. 38. ELEMENTARAUS KARBIURATORIAUS SANDARA IR VEIKIMAS. Sandara: -pagrindinis kanalas -difuzorius(tai pagrind.kanalo susiaurėjimas,kuriuo tekantis oras padidina greitį,taigi labiau išretėja.Šitaip sudaromos geresnės sąlygos pirminiam degalų maišymuisi su oru.) -maišymo kamera(čia pasikeičia oro? išretėjimas) -droselis(reguliuoja degiojo mišinio kiekį patenkantį į variklio cilindrus) -plūdės kamera(čia palaikomas pastovus degalų lygis plūdės kameroje) -degalų žikleris(dozuoja degalus patenkančius į purkštuką) -purkštukas(purškia kurą į siurbimo kamerą) -plūdė(palaiko pastovų degalų lygį plūdės kameroje) -adatinis vožtuvas(palaiko pastovų degalų lygį plūdės kameroje) Karbiuratoriuje degalai maišosi su oru,tai vienas pagrindinių maitinimo sistemos elementų. 39. DYZELINIO VARIKLIO MAITINIMO SISTEMOS SANDARA IR VEIKIMAS. Sandara: -oro tiekimo sistema(oras tiekiams į variklio cilindrus,kad degtų kuras) -degalų tiekimo sistema(mažo slėgio-valo iš degalų mechanines priemaišas ir šalina vandenį ir nepertraukiamai tiekia degalus į didelio slėgio sistemą,kuri kai reikia juos purškia į degimo kameras;didelio slėgio-reguliuoja degalų slėgį purkštuve,tiekia degalus vienodu kiekiu į cilindrą suslėgimo takto pabaigoje) -atidirbusių dujų išmetimo sistema(iš cilindrų šalinami deginiai) -reguliavimo sistema(palaiko reikiamą variklio greičio režimą) 40. MAŠINŲ TRANSMISIJŲ PASKIRTIS IR SANDARA. Transmisija skirta perduoti variklio sukamąjį judesį mašinos varantiesiems ratams ar vikšrams,keisti ratų sukimosį kryptį,sukti darbinius velenus bei kitus mechanizmus.Yra laipsninės(perduoda mašinos ratams sukimo momentą tam tikrais laipsniais) ir belaipsnės transmisijos(automatiškai keičia perduodamo sukimo momento dydį)Laipsninę transmisiją sudaro: -sankaba,-pavarų dėžė,-kardaninis velenas su šarnyrais,-užpakalinis tiltas su pagrindine pavara. 41. SANKABŲ PASKIRTIS, TIPAI, SANDARA IR VEIKIMAS. Sankaba skirta trumpam laikui atjungti varikliui nuo transmisijos ir po to sklandžiai juos sujungti. Sankabos būna frikcinės, hidraulinės ir elektromagnetinės. Pagrinde naudojamos frikcinės. Šios sankabos, atsižvelgiant į įvairius požymius, skirstomos 1) pagal trinties pobūdį - į sausąsias ir šlapiąsias; 2) pagal įjungimo mechanizmo tipą - į nuolat ir nenuolat įjungtas; 3) pagal prispaudimo tipa - su mechaniniu, hidrauliniu ir elekromagnetiniu prispaudimo mechanizmu; 4) pagal trinties paviršių (diskų) skaičių - į vienadiskes, dvidiskes ir daugiadiskes; 5) pagal varomųjų velenų skaičių – į viensrautes ir dvisrautes; 6) pagal pavaros (valdymo mechanizmo) tipą - į su mechaninę, hidrauline, kniaumatine ir elektrine pavara. Dažniausiai naudojamos sausosios, vienadiskės, nuolat įjungtos, su mechaniniu prispaudimo mechanizmu. Sankabą sudaro 5 pagrindinės dalys: frikcinis diskas, prispaudimo diskas, diafragmos spyruoklė, gaubtas ir išjungimo mova. 1. alkūninis velenas; 2. 2. smagratis; 1. 3. 3. sankabos diskas; Tai pedalų valdomas įrenginys. Atjungia pavarų dėžę nuo variklio. per tą laiką perjungiama pavara. 42. PAVARŲ IR SKIRSTYMO DĖŽIŲ PASKIRTIS, TIPAI, SANDARA, IR VEIKIMAS. Pavarų dėžė keičia mašinos traukos jėgą, važiavimo greitį bei ilgesniam laikui atjungia variklį nuo transmisijos. Būna machaninės, automatinės pavarų dėžės. Taip pat skirstomos į laipsnines, belaipsnines ir mišrias. Pavarų dėžę sudaro kumpliaračiai ir velenai (varantysis, varomasis). Sukantis vienam kumpliaračiui sukasi ir kitas, tik į priešingą pusę. Jei kumpliaračiai yra skirtingo dydžio, tai mažasis sukasi greičiau, bet didesnio ir lėtesnio didesnis sukimo momentas. Pirmoje pavaroje mažasis krumpliaratis ant veleno sukimba su dideliu, esančiu ant antrinio veleno. Automobilis juda lėtai, bet gali įveikti didesnį pasipriešinimą. Antroje pavaroje du krumpliaračiai mažiau skiriasi dydžiu. Šia pavara automobilis įsivažiuoja. Aukščiausioje pavaroje krumpliaračiai suderinti taip, kad suktųsi vienodu dažniu. Automobilis pasiekia didžiausią greitį. Atbulinėje pavaroje papildomas kumpliaratis sukasi tarp tarpinio ir antrinio velenų krumpliaračių. Tada antrinis velenas ir automobilio ratai sukasi atgal. Skirstymo dėžės skirtos paskirstyti variklio sukimo momentą priekiniam ir užpakaliniam tiltams. Automobiliuose paskirstymo dėžę dažniausiai sudaro dviejų laipsnių reduktoriai. Viena reduktoriaus pavara būna lėtinančioji, kita – tiesioginė. Skirstymo dėžė judesį gauną iš pavarų dėžės velenų. Sujungus slankųjį krumpliaratį su varomuojų krumpliaračiu, įjungiama tiesioginė pavara. Judesys tiesiogiai perduodamas varomajam velenui, sujungtam su užpakaliniu ar priekiniu tiltu. 43. KARDANINIŲ PAVARŲ PASKIRTIS, TIPAI, SANDARA. Kardaninės pavaros (pagal išradėjo pavardę) skirta sukamajam judesiui paduoti į atskirus agregatus kampu. Leidžia perduoti sukimo judesi nuo 0 iki 20 laipsniu kampu. Yra nelygių kampinių greičių ir lygių kampinių greičių (automobiliuose – lygios). Kardaninė pavara sudaryta iš šarnyrų, velenų, tarpinės atramos ir išdrožinės įvorės. 44. VARANČIŲJŲ TILTŲ PASKIRTIS IR SANDARA. Varantieji tiltai perduoda iš pavarų dėžės gaunamą sukimo momentą ratams ar žvaigždutėms ir leidžia jiems suktis skirtingu sukiu dažniu. Tam tikslui tilte yra įrengtas diferiancialas. Automobilių ir ratinių traktorių varantieji tiltai sudaryti iš pagrindinės pavaros krumpliaračių, diferencialo, diferiancialo blokavimo mechanizmo, galinių pavarų reduktoriaus ir pusašių. 45. RATINIŲ MAŠINŲ VAŽIUOKLĖS PASKIRTIS IR SANDARA. Važiuoklė skirta perduoti mašinos svorio jėgą kelio paviršiui, sušvelninti smūgius gaunamus dėl kelio nelygumų ir sukamąjį judesi paversti mašinos slenkamuoju judesiu. Važiuoklę sudaro rėmas (liemuo), pavara ir pakaba. 46. RATŲ IR PADANGŲ PASKIRTIS. PADANGŲ TIPAI. Ratai laiko visą traktoriaus ir automobilio masę, sukibdami su dirva, išvysto traukos jėgą, švelnina smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų. Jų konstrukcija turi įtakos traktorių ir automobilių traukai, pravažumui, judėjimo tolydumui bei ekonomiškumui. Pagal paskirtį padangos būna: 1. Lengvos- naudojamos lengviesiems automobiliams. Jos yra mažo skersmens, žemos, turi elastingą karkasą ir smulkų protektoriaus piešinį. Skirtos dirbti geruose keliuose, dideliais greičiais. 2. Krovininės- skiriamos sunkvežimiams ir autobusams. Tokios padangos gali išlaikyti didelę apkrovą, jų atsparus karkasas, didelis skersmuo, stambus protektoriaus piešinys. 3. Žemės ūkio- naudojamos traktoriams ir kt. Ž.ū. mašinoms. Tai mažo slėgio padangos, kurios skiriasi nuo krovininių padangų mažesniu sienelių storiu, elastingesnės. Traktoriaus svorio jėgos veikiamos deformuojasi, padidindamas kontaktą su dirva plotą. Tokiu būdu sumažėja lyginamasis slėgis į dirvos paviršių, padangos mažiau klimpsta ir mažiau priešinasi riedėdamos. 4. Specialios- skirtos vienam, spec. darbui, pvz.,lenktyniniams(važiuoti dideliais greičiais). Padangų tipai: pagal hermetizavimo būdą padangos esti: 1) kamerinės- sudarytos iš padangos, kameros ir ratlankio juostos 2) bekamerės – jose vietoj kameros padangos vidinis paviršius ir bortai padengti hermetizuojančiu gumos sluoksniu. Pagal oro slėgį padangos būna: a) didelio slėgio; b) mažo slėgio; c) labai mažo slėgio; d) kintamo slėgio, kai slėgis gali būti reguliuojamas. Pagal protektoriaus piešinį: a) kelių – skirtos dirbti kietos dangos keliuose. Protektorius yra smulkus;b) universalios – skirtos važiuoti tiek gruntiniais, tiek kietos dangos keliais.protektoriaus raštas stambesnis; c) geresnio pravažumo – skirtos važiuoti blogais keliais.protektoriaus piešinys platus ir stambios briaunos; d) karjerinės – skirtos važiuoti blogais keliais; e)vairuojamųjų ratų – naud.traktoriams ir ž.ū. mašinoms. Pagal kordo rūšį ir išdėstymą karkase padangos būna: a) paprastos- siūlai karkase išdėstyti įstrižai;b) bekarkasės; c) pusiau radialinės; d) su metaliniu kordu; e)radialinės. Pagal padangos profilio aukščio ir pločio santykį padangos būna: a) siauro profilio; b) normalaus profilio; c) plačiaprofilinės; d) arkinės;e) pneumovolai. 47. MAŠINŲ VAIRAVIMO SISTEMŲ PASKIRTIS IR JŲ TIPAI. VAIRAVIMUI PALENGVINTI NAUDOJAMOS PRIEMONĖS. Mašinų vairavimo sistemų paskirtis ir jų tipai. Vairavimui palengvinti naudojamos priemonės. Vairavimo sistemos pavaros paskirtis – perduoti vairo judesį vairuojamiesiems ratams. Ją sudaro įtaisai, jungiantys vairą su vairuojamaisiais ratais. Pavara būna mechaninė, hidraulinė ir mišri. Mechanine vadinama tokia pavara, kur vairas jungiamas su vairuojamaisiais ratais mechaniniu ryšiu – velenais, reduktoriais, trauklėmis ir svirtimis. Hidraulinėje pavaroje vairo judesys skysčiu perduodamas į vairuojamuosius ratus. Mišrioje pavaroje vairo judesys perduodamas į ratus dviem ryšiais, pavyzdžiui, mechaniniu ir hidrauliniu. Vairavimui palengvinti dažnai mechaninėje pavaroje įtaisomi stiprintuvai. Pagal naudojamos energijos rūšį jie būna hidrauliniai, pneumatiniai, pneumatiniai- hidrauliniai, vakuuminiai ir mechaniniai. Įtaisius stiprintuvą, mechaninis ryšys tarp vairo ir vairuojamųjų ratų išlieka. 48. MAŠINŲ STABDŽIŲ SISTEMOS PASKIRTIS IR KLASIFIKACIJA. STABDŽIŲ SANDARA IR VEIKIMAS. Stabdžių sistema skirta važiuojančių mašinų greičiui sumažinti arba visiškai jas sustabdyti bei lakyti stovinčias. Pagal paskirtį stabdžiai būna: darbiniai – skirti važiuojančiai transporto priemonei stabdyti. Valdomi pedalu. Stovėjimo - laiko stovinčią transporto priemonę, kad neriedėtų. Valdomas rankine svirtimi. Atsarginis – skirtas važiuojančiai transporto priemonei stabdyti, kai yra sugedęs darbinis stabdis. Jo efektyvumas mažesnis negu darbinio. Pagalbinis – skirtas stabdyti važiuojant ilgą laiką nuokalne. Jis turi būti transporto priemonėse, kurių bendra masė 12 ir daugiau tonų. Saviridos – skirtas lengvoms priekaboms stabdyti, kai jos, veikiamos inercijos jėgų, pradeda stumti stabdomą automobilį. STABDŽIŲ SANDARA IR VEIKIMAS. Trinkelinio stabdžio mechanizmo būgnas sukasi kartu su ratu. Būgno viduje yra prie tilto korpuso šarnyriškai pritvirtintos trinkelės ir su frikciniais antdeklais. Spyruoklės veikiamos, trinkelės remiasi į cilindro stūmoklius ar kumštelį. Spaudžiant stabdžio pedalą, tiekiamas skystis į cilindrą arba pasukamas kumštelis. Atsiradusios jėgos išskečia trinkeles ir prispaudžia prie būgno. Būgno reakcijos jegos veikiančios trinkeles sukuria stabdymo momentus. Sandara – trinkelės, būgnas, cilindrai, atramos, spyruoklė, kumštelis. Juostiniai stabdžiai pagal veikimą skirstomi į paprastuosius, dvipusio veikimo ir slankiuosius.paprastojo juostinio stabdžio būgną sujungtą su ratais, juosia juosta su frikciniais antdėklais. Spyruoklės laiko ją, kad nesiliestu su besisukančiu ratu. Paspaudus stabdžio pėdalą juosta užtraukiama ant būgno ir įvyksta stabdymas. Dvipusio veikimo juostinis stabdys veikia panašiai,jo stabdymo efektyvumas nepriklauso nuo būgno sukimosi krypties. Slankiojo stabdžio juostos galai pritvirtinti prie laisvų svirčių. Paspaudus stabdžio pėdalą, juosta užtraukiama ant besisukančio būgno. Atsiradusi trinties jėga pasuka juostą būgno sukimosi kryptimi, kol vienas ar kitas jos galas atsiremia I atramą ir tada įvyksta stabdymas. Juostinių stabdžių sandara: būgnas, stabdžio juosta, svirtys dvi, atrama, spyruoklė. Diskiniuose stabdžiuose yra metalinis diskas, pritvirtintas prie rato strebulės. Abiejose jo pusėse įtaisomos trinkelės su frikciniais antdeklais, valdomos stumokliais. Stabdžių trinkelės iš abiejų pusių suspaudžia besisukantį diską ir tada įvyksta stabdymas. Sandara –diskas, frikcinis antdeklas, sandarinimo žiedas, stūmokliai, laikiklis. 49. TRAKTORIAUS HIDRAULINIO KELTUVO PASKIRTIS, SANDARA IR VEIKIMAS. Jais traktorininkas iš kabinos pakelia ir nuleidžia prie traktoriaus prijungtą darbinį mechanizmą arba atskiras jo dalis. Tam naudojami hidrauliniai keltuvai. Sandara – siurblys, vožtuvas, cilindras, skirstytuvas. Veikimas – siurblys alyvą siurbia iš bako ir slėgimo kanalu paduoda į skirstytuvą. Tolesnis alyvos kelias priklauso nuo skirstytuvo sklandžio padėties.Yra keturios padėtys – kėlimo padėtis, nuleidimo padėtis slankioji padėtis ir neutralioji padėtis. 50. TRAKTORIŲ IR AUTOMOBILIŲ DARBINIAI IR PAPILDOMI ĮRENGIMAI, JŲ PASKIRTIS, KLASIFIKACIJA IR VEIKIMAS. Darbo įrenginiai – vilkimo ir balninis sukabinimo įtaisas, savivarčių platformos išvertimo mechanizmas. Papildomi įrenginiai – gervė ir kiti mechanizmai, skirti specialiems darbams atlikti. Paskirtis – automobilių darbo ir papildomi įtaisai skirti priekaboms ir puspriekabėms vilkti, krovininių automobilių ir priekabų kėbulams išversti, kroviniams pakrauti ir iškrauti. Gervės veikimas: ant būgno vyniojamas lynas. Variklis gervę suka per pavarų dėžę, gervės reduktorių ir kardinnį veleną. Kardaninis velenas suka slieką, sukabintą su sliekračiu sliekratis standžiai sujungtas su velenu, ant kurio laisvai užmautas būgnas. Su velenu būgnas sujungiamas slankia mova, užmauta ant veleno išdrožų. Pastūmus movą būgno link, movos šoniniai kyšuliai įeina į atitinkamas būgno išdrožas.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4715 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
12 psl., (4715 ž.)
Darbo duomenys
  • Inžinerijos špera
  • 12 psl., (4715 ž.)
  • Word failas 144 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Automobilių korozija ir jos priežastys

Automobilių korozija ir jos priežastys Inžinerija Peržiūrėti darbą

GPS sistemos aprašymas ir jos parinkimas automobiliui

GPS sistemos aprašymas ir jos parinkimas automobiliui Inžinerija Peržiūrėti darbą

Automobilių riedėjimo ir aerodinaminio pasirpiešinimo koeficientų nustatymas

Automobilių riedėjimo ir aerodinaminio pasirpiešinimo koeficientų nustatymas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Automobilių dinamika ir techninė ekspertizė

Automobilių dinamika ir techninė ekspertizė Inžinerija Peržiūrėti darbą

Lengvųjų automobilių ratų geometrijos, važiuoklės remonto baro organizacinis ekonominis projektas

Lengvųjų automobilių ratų geometrijos, važiuoklės remonto baro organizacinis ekonominis projektas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Technologinė praktika: automobilių remontas

Technologinė praktika: automobilių remontas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Automobilių konstrukcijos kursinis projektas: Vairo mechanizmas

Automobilių konstrukcijos kursinis projektas: Vairo mechanizmas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Automobilių techninės priežiūros linijos projektavimas

Automobilių techninės priežiūros linijos projektavimas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Statybinė mechanika kolio konspektas

Statybinė mechanika kolio konspektas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Automobilių mechaninių sistemų remonto technologija referatas

Automobilių mechaninių sistemų remonto technologija referatas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Automobilių elektroninės valdymo sistemos

Automobilių elektroninės valdymo sistemos Inžinerija Peržiūrėti darbą

Automobilių transmisijos remonto baro technologinis projektas

Automobilių transmisijos remonto baro technologinis projektas Inžinerija Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt