Tomas Akvinietis. Renė Dekartas

T. Akviniečio gimtine buvo Italija.Jo tėvas buvo feodalas, motina buvo kilusi iš turtingos neapoliečių šeimos. Penkerių metų Tomą šeima išsiunčia mokytis į benediktinų vienuolyną. Tenai įsai mokosi apie devynerius metus ir praeiną klasikinę trivium mokyklą. Vėliau, 1239m. tęsia mokslus Neapolio universitete. 1245 m.išvyksta į Paryžių, kur tęsia mokslus. Vėliau, tame pačiame universitete dėsto teologiją. Čia jisai pradeda rašyti savo komentarus ir disputus. Tarp jų - ir Švento Rašto komentarai.
Tomas ,,išvalė‘‘ aristotelizmą nuo materialių elementų. Substancijose jisai išskiria tris formų rūšis, arba universalijos, -1) universalija, kuri laikoma daikte kaip jo esmė(universale in re), betarpiška universalija(universale directum); 2) universalija, egzistuojanti žmogaus prote(post rem).Šuo atveju, jinai realiai egzistuoja tik prote, o daikte turi tik savo pagrindą. Tai refleksyvi(reflexivum) universalija; 3) universalija, nepriklausoma nuo daikto universalijos dieviškajame prote(universale ante rem).
Pagal Tomą, racionalaus pažinimo procese, protas ištraukia iš daiktų ne ką kitą, o dieviškąją idėją, kuri nulemia jų objektyvų buvimą. Kriterijais, skiriančiais vieną daiktą nuo kito, pasireiškią ne jų natūralios savybės, o tobulybės formų skirtumai, kurios yra ,,ne kas kitas, o Dievo panašumas, kuriam gretinami daiktai‘‘.
Norėdamas Aristotelio teiginius suvesti prie teologijos mokslų, Tomas aiškina juos iš Dieviškosios pozicijos. Tuo pačiu jie praranda savo natūralų pobūdį, nustoja būti filosofinės analizes įrankiu. Materija jau nebeegzistuoja amžinai kaip potencija, o yra sukuriama Dievo iš nieko. Jos buvimas galimas ne nuo jos prigimties, o duotas kūrėjo, ir tik jo dėka tampa tikrove. Toliau Tomas įveda natūralių priežasčių supratimą, kurių dėka Dievas valdo pasaulį. Tuo tarpu jisai bando įrodyti, kad Dievas nesikiša į pavienius įvykius, o kontroliuoja juos tarpininkaujančių, rankinių priežasčių pagalba.
Tomas bando racionalizuoti religiją. Tam išskiria dvi rūšis atvirumo tiesų: tiesos, prieinamos protui, ir tiesos, išeinančios už galimo pažinimo ribų. Pagrindinė prigimtinės teologijos problema, tampa, taip vadinami, Dievo buvimo ,,įrodymai‘‘, kuriuos bažnyčia propaguoja ir mūsų laikais. Tais laikais šiuo klausimu egzistavo charakteringi požiūriai:1) akivaizdus tiesos požiūris, kurio dėka Dievo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!