Renė Dekartas ir jo filosofija

R. Dekarto kūryba sutampa su naujųjų laikų kultūros pa­kilimo pradžia. Jo filosofijoje jau ryškiai suformuluota ta proto “egzistencijos" samprata, kuri visą naujųjų laikų filo­sofiją skiria nuo ankstesniųjų epochų ir sudaro naujųjų lai­kų pasaulėvokos, filosofavimo ir kultūros patosą.
R. Dekarto filosofijos novatoriškumas ir poveikis naujųjų laikų mąstysenai išryškėja būtent praėjusių kultūros epo­chų— antikos ir viduramžių—mąstysenos fone.
Vaduodamasis iš mitinės pasaulėžiūros, antikos žmogus būties pagrindą pajuto esant ne mitų pavidalais racionalizuo­tuose psichologizmuose, o pačioje racionalizacijos galioje, ku­rios tyrinėjimas ir plėtojimas atvedė antiką į būties ir mąs­tymo tapatumo sampratą — pasaulio kultūros istorijoje dar neregėtą žmogaus racionalaus santykio su aplinka absoliutizaciją. Tai buvo tikra žmogaus savivokos revoliucija.
Ryškiausius akcentus įgijęs Platono ir Aristotelio filosofi­nėse koncepcijose, proto kaip būties supratimas veikė ir vi­duramžių Europos pasaulėjautą bei mąstyseną, apsiformindamas dieviškojo absoliuto (ontologinio proto) bei žmogaus (em­pirinio proto) sampratomis, kurių prieštara sąlygojo laisvos valios problemą — svarbiausią viduramžių ratio palikimą to­lesnei Europos filosofijos, kaip pažinimo metodologijos, raidai. Tai reiškė, kad, būdamas empiriškai determinuota žmogiškąja galia, protas turi spręsti savo pažintinės galios ribų, savo tikrumo klausimą, turi užsiimti savo teisės atskleidinėti būties esmę pagrindimo dalykais. Tie klausimai pasidarė ypač aktualūs, vykstant didžiajam Renesanso žmogaus psichologi­niam persiorientavimui iš tikėjimo į žinojimo problematiką. Renesansinis mąstymo, kaip vienintelio tikro būties kriteri­jaus, ir būties, kaip fizinio buvimo, suvokimas yra ta galia, kurią teigdamas kaip kamuojančią ir išraiškos reikalaujančią pasaulėjautą, R. Dekartas laužo ilgaamžį mąstysenos scholastinio palikimo luobą ir kelia naujojo filosofavimo, naujo pa­saulio pažinimo būdo daigus.
Feodalizmo įsčiose užsimezgę kapitalizmo pradmenys ugdė naują žmogų — prekinio kapitalo galią vis geriau pajaučiantį, jos teikiama žemiškųjų malonumų laisve vis nuosekliau pa­sinaudoti išmokstantį žmogų, kuris apie savo atėjimą pareiškė visų pirma moraline ir menine viduramžių gyvenimo normų negacija, bene ryškiausiai ženklinusia naujų laikų vėjus XIV—XV amžių Italijoje.
Gyvenimo geismas ieškojo išraiškos visose gyveninio sri­tyse, ir Europa iš asketiškai susivaržiusio vienuolyno netrukus tapo veiklių, sujudusių visuomenių sambūriu. Žmonės, rodėsi, nuleido...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!