Renesansas ir humanizmas. Nikalojus Makiavelis

Renesansu įprasta vadinti tą kultūros ir meno suklestėjimo epochą, kuri Europoje buvo orientuota į antiką. Renesanso terminas ir reiškia antikos kultūros atgimimą. Pagal tradicinį visuotinės istorijos skirstymą į tris laikotarpius (senovė, viduramžiai, naujieji amžiai) Renesanso, arba Atgimimo epocha priklauso dar viduramžiams kaip jų vėlyvasis arba pereinamasis iš viduramžių į naujuosius amžius periodas, kuris Europoje truko daugiau kaip 300 metų.
Klasikinis Europos Renesanso židinys buvo Italija. Jis susiformavo neigiant viduramžiškos kultūros, dogmatinio mąstymo principus ir iškeliant antikos kultūrą,mokslą, meną. Renesanso žmogus – plačios, įvairiapusės prigimties, temperamentingas, trokštantis nuotykių, mėgstantis demonstruoti savo galią. Centre antikinio pasaulio jis buvo pastatytas kaip valingas ir drąsus, laisvas ir pasitikintis savo jėgomis.
Esminis Renesanso epochos bruožas buvo humanizmas – ir kaip visuomeninis sąjūdis, ir kaip doktrina, kurios idėjinis pagrindas – žmogaus pripažinimas aukščiausia vertybe, asmenybės autonomiškumo, laisvos valios deklaravimas. Tai paženklino ir filosofines, ir religines, socialines, politines, etines ir estetines to meto humanizmo koncepcijas.
Šiame darbe pasistengsiu atskleisti Renesanso humanizmo svarbą, žymių to meto humanistų mintis apie tai, daug dėmesio skirsiu žmogui, kuris priešingai nei viduramžių epochoje, Renesanso kultūroje yra iškeliamas į pirmąją vietą.
Renesansas, arba Atgimimas – tai vėlyvieji viduramžiai, feodalizmo irimo ir kapitalistinių santykių formavimosi metas.
Italijoje Renesanso epocha buvo 14-16 a., kitose šalyse - 15-16 a., Lietuvoje 16-17 a. pirmoje pusėje. Pirmasis Renesanso terminą pavartojo italų tapytojas ir meno istorikas Dž. Vazaris. Vėliau jį perėmė Prancūzų literatūros ir meno istorikai ir įvesdino į visuotinę istoriją. Renesansas nevirto abstrakčiu terminu, taikomu bet kur ir bet kada. Tokiu su epocha nesusijusiu terminu pasidarė humanizmas. Šiuo metu, kalbant apie humanizmą, reikia skirti Renesanso epochos humanizmą nuo jo palikuonių: nuo buržuazinio, o vėliau nuo socialistinio humanizmo.
Kartais bandoma humanizmo ieškoti senesnėse už Renesansą epochose, kadangi laisvės, lygybės, taikos ir gerovės idėjos liaudies masėse gimė anksčiau, negu atsirado Renesansas. Atrodo, kad altruizmas yra humanizmo dalis, tačiau ir altruizmas, ir humanizmas yra skirtingi, nesutapatinami dalykai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!