Tomo Akviniečio moralės filosofija

Įvadas

Tema: Tomo Akviniečio moralės filosofija. Darbo objektas: Tomas Akvinietis Darbo tikslas: Išanalizuoti Tomo Akviniečio moralės filosofija. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti įstatymo sampratą 2. Apžvelgti įstatymo rūšys. 3. Apibrėžti prigimtinį įstatymą. Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė

Tomas Akvinietis buvo ne vien teologijos žinovas, bet taip pat filosofas bei politikas. Puikiai išmanė teisės įstatymus. Visa tai įtakojo jo ypatingą dėmesį moralės problemoms. Jis teigė jog, žmogus yra laisvas, moralė padeda jam apsispręsti, koks turi būti gyvenimo tikslas ir kokiomis priemonėmis jo reikia siekti. Tomas Akvinietis, spręsdamas pamatines etikos problemas teologiniu Aristotelio metodu, išvengė vergiško sekimo autoritetingu tekstu ir piktnaudžiavimo dedukcija (Chenu 1993: p. 186-187). Žymusias Tomo Akviniečio traktatas apie įstatymą (Aquinatis, 1952) nuostabiai atvaizduoja, kaip jis rėmėsi Aristotelio teleologija, kurdamas teisės ir valdymo bei integruotą etikos teoriją. Svarbu paminėti, jog visas jo darbas konstruojasi ant to , kad mokslo teiginiai negali prieštarauti tikėjimo nuostatoms. Mokslas turi tarnauti teologijai netiesiogiai, įtikinti žmones savo principų teisingumu. Troškimas pažinti Dievą yra tikroji išmintis. O žinojimas yra tik teologijos tarnas. Pavyzdžiui, filosofija, remdamasi fizika, turi sukonstruoti Dievo buvimo įrodymus, paleontologijos užduotis - patvirtinti Būties knygą.

Įstatymo samprata

Įstatymo sampratą Tomas Akvinietis siūlo pradėti nagrinėti nuo įstatymo esmės, vėliau aptarti įstatymų įvairovę ir įstatymo padarinius (Aquinatis, 1952, prologas). Įstatymo esmę, Akviniečio manymu, suvoksime atsakę į keturis klausimus. Visu pirma reikia nuspręsti ar įstatymas tai tas kas priklauso protui. Antra užduotis nustatyti įstatymo tikslą. Tada jau reikia apibrėžti jo priežastį. Pabaigoje įvertinti to įstatymo publikavimo reikšmingumą. Taip pat svarbu yra atkreipti dėmesį į išorinius veiklos pradus, pasak Toma kreipiantis į gėrį išorinis pradas yra Dievas, kuris ir moko mus visų įstatymų (Aquinatis, 1952, prologas). Tomas Akvinietis sukuria savo įstatymo apibūdinimą, tai tam tikras veiklos matas ir taisyklė (Aquinatis, 1952) tuo pačiu darydamas prielaida, kad įstatymu yra numatoma ir planuojama veikla. O tam reikalingas kažkas kas numatys ir planuos, vėl gi tai gali padaryti tik turintis išmintį. Akvinietis iškelia klausima ar protui priklauso įstatymas. Tomas pritardamas Aristotelio idėjoms ir vadina pabrėžia kad, įstatymui labiausiai priklauso rūpintis ta tvarka, kuri veda į bendrąją laimę. Pasak jo bendroji laimė tai ideali veikla.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!