R. Dekartas "Metafiziniai apmąstymai"

Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas Lietuvių filologijos katedra Proto ir patyrimo santykis pažinime pagal R. Dekarto knygą „Metafiziniai apmąstymai“ Pranešimą skaito: Darbo vadovė: dr. A.Rimkutė 2009 R. Dekartas „Metafiziniai apmąstymai“ R. Dekartas – prancūzų filosofas, gimęs turtingoje ir kilmingoje šeimoje, puikų išsilavinimą gavęs jėzuitų kolegijoje. Didelę įtaką R. Dekartui darė matematikos studijos, kurios kaip tik ir įkvėpė mintį, jog būtina iš pagrindų reformuoti folosofiją: reikėjo sukurti filosofiją savo tikslumu prilygstančią matematikai. Supratęs, kad jo moksliniams tyrinėjimams reikia ramybės, filosofas įstojo į savanorių armiją. Būdamas armijoje jis surado naujosios filosofijos atramos tašką – abejonės principą. Norėdamas išplėtoti šį principą jis parašė tokius veikalus kaip „Samprotavimai apie metodą“, „Proto vadovavimo taisyklės“, „Sielos aistros“ bei „Metafiziniai apmąstymai“. Pastarąjį pabandysiu trumpai pristatyti. Pirmasis apmąstymas „Apie dalykus, kuriais galime abejoti“ Siekdamas reformuoti filosofiją, R. Dekartas pasirenka radikalios metodinės abejonės principą („radikali metodinė“ šiuo atveju reiškia tai, kad reikalaujama abejoti viskuo). R. Dekartas teigė, jog „norint moksle pasiekti ką nors ilgaamžiško, reikia vieną kartą atmesti visas ankstesnes nuomones“. Autorius manė, jog tereikia paneigti principus, kuriais tos nuomonės buvo grindžiamos, t.y. paneigti pojūčius dėl jų apgaulingumo. Pasak R. Dekarto, negalima pasikliauti vien jais, nes vien pojūčiai nepadeda mums atskirti realybės nuo apgaulės, pirmiausia turime abejoti išorės pasaulio egzistavimu, nes šis pojūčiais suvokiamas pasaulis gali būti totali iliuzija. Iš pradžių sakydamas, jog tokie bendrieji dalykai kaip akys, rankos ir visas kūnas yra ne įsivaizduojami, o tikrai egzistuojantys, vėliau šią nuomonę pakeičia, teigdamas, kad tik klaidingai galvojo juos turįs, nes vienintelis dalykas, kuriuo neįmanoma abejoti, yra pats abejonės veiksmas. Taip jis įtvirtina vieną iš pagrindinių pirmojo apmąstymo problemų: „Ar yra kas nors, kuo būtų galima neabejoti?“. Ne veltui R. Dekartas yra pasakęs, kad „Abejonė yra išminties motina“, tad norint atrasti tikrąją esmę, būtina ne tik atmesti visas teisingomis laikytas nuomones, bet ir įtvirtinti šį požiūrį savo prote. Būtent šiame apmąstyme filosofas atskleidžia pagrindinį kriterijų, ieškant ilgaamžiškų ir neabejotinų dalykų – protą. Antrasis apmąstymas „Apie žmogaus dvasios prigimtį, kurią galima pažinti lengviau negu kūną“ „Reikia atmesti kaip klaidinga visa, ką mes kada nors pažinome pojūčiais“- teigia R. Dekartas, tęsdamas savo metafizinius apmąstymus. Pirmajame apmąstyme paneigęs, jog turi kūną, čia atsisako ir savo pojūčių. Šiame skyriuje iškyla nauja problema: kas aš esu, jeigu iš viso esu? Čia, kaip ir pirmajame apmąstyme, bandoma aiškinti žmogaus, ir visų dalykų esmę, pasitelkiant Dievo idėją. Taigi filosofas norėdamas suvokti, ar jis pats egzistuoja, bando viską aiškinti taip: „Bet, jeigu jis [Dievas] mane apgaudinėja, nėra abejonės, jog aš esu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!