Tikrosios kūrybos samprata literatūroje

Kūryba – tai žmogaus vidinio pasaulio gyvasties įrankis. Individo kūrybos ištakos ir tikroji jos samprata išryškėja dėl jį supančios aplinkos, istorinių įvykių virsmo ar paties kūrėjo noro išsivaduoti dvasiškai. Tikrosios kūrybos sampratos raišką lietuvių literatūroje įprasmina V.Mykolaitis – Putinas romane „Altorių šešėly“ bei Mykalojus Daukša pamokslų rinkinyje „Postilė. Prakalba į malonųjį skaitytoją“. Pastarasis rašytojas tikrąją kūrybą, kaip įrankį, naudoja paskatintas aplinkos, istorinės reikšmės įvykių chaoso. O V.Mykolaitis – Putinas aprašo individualybės dvasinio išsivadavimo kėlią tikrosios kūrybos sampratos link.
Tikrosios kūrybos sampratos motyvai bei tai, kaip ši samprata išvaduoja individo dvasinį pasaulį atskleidžia modernistas V.Mykolaitis – Putinas intelektualiniame psichologiniame romane „Altorių šešėly“. XXa. viduryje parašyto kūrinio pagrindinio veikėjo kelionė tikrosios kūrybos sampratos link prasideda dar kunigų seminarijos suole. Slegiamas niūrios kunigijos aplinkos, skardžių varpo dūžių, Vasaris parašo savo pirmąjį eilėraštį ant lotynų kalbos sąsiuvinio viršelio. Ši pirmoji poezijos apraiška atskleidžia Liudo kūrybos sampratos raidą. Noras dvasiškai išsivaduoti, pabėgti nuo kasdienės klieriko rutinos paskatina Vasarį įstoti į „Šviesos“ kuopelę ir savo kūrybinę veiklą tęsti bendraminčių apsuptyje. Nors Liudas Vasaris žino, jog rašantys kunigai yra kritikuojami bei vertinami skeptiškai, jis neapleidžia savo dvasinio pašaukimo, jo kūryba nuo lotynų kalbos sąsiuvinio viršelio persikelia į vietinio laikraščio puslapius. Šis kūrybinis pasiryžimas, įkvėptas Liudo Vasario idealo, lietuvių tautos autoriteto – Maironio, atskleidžia, jog Vasario poetinės veiklos vystymas yra tikrosios kūrybos samprata, kadangi tik tikroji kūryba gali išvaduoti asmenį iš slegiančios kasdienės atsakomybės srauto bei dvasinės kančios spąstų. Nors Vinco Mykolaičio – Putino romanas nėra autobiografija, tačiau autorius ir pats išgyveno panašų tikrosios kūrybos sampratos suvokimo procesą kaip ir kūrinio veikėjas Liudas Vasaris. Rašytojas dar jaunystėje, besimokydamas kunigų seminarioje, pajuto, jog tikrasis jo dvasinis pašaukimas yra poezija, o ne kunigystė. Visai kaip ir paties autoriaus, Pavasarėlio tikrosios kūrybos samprata yra įkvėpta dvasinio išsivadavimo troškimo. Nepaisant to, jog Vasaris pats jaučia, kad poezija – dvasinis pašaukimas, jo tikrosios kūrybos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!