XVIII a. pereinamasisi amžius Europos istorijoje. Visoje Europoje palaipsniui vyko kovos su feodaline santvarka. Dvaras gyveno labai ištaigingai. Visokiomis privilegijomis naudojosi dvasininkų ir dvarininkų luomai. Trečiasis luomas gamino materialines vertybes ir buvo apkraunami vis naujais mokesčiais. Kilmingųjų privilegijos karingai nusiteikusiems žmonėms atrodė neteisingos. Pradeda plisti politinis-visuomeninis sąjūdis nukreiptas prieš feodalinę santvarką. Stipriausiai šis sąjūdis pasireiškė Prancūzijoje, kur kova pasibaigė Prancūzijos revoliucija.
XVIII a. vadinamas Šviečiamuoju amžiumi. Tam turėjo įtakos tai, kad XVIII a. kyla idėja, kad išmokius žmones, jų gyvenimas taps geresnis ir laimingesnis. Išaugo mokslo reikšmė, ypač po XVII a. pab. ir XVIIIa. Pradž. mokslo atradimų. Švietimo sąjūdžio trukmė ir plitimas tskirose valstybėse nevienodas. Švietimo idėjos pirmiausia pradėjo plisti Anglijoje. Po to šios idėjos atkeliavo į Prancūziją, iš kur jos paplito po visą Europą. Prancūzijoje ir Anglijoje Švietimo epocha apėmė visą šimtmetį, o kitose valstybėse šios idėjos pasireiškė tik XVIIIa. Antrojoje pusėje.
Švietimo idėjas skelbė rašytojai ir filosofai. Buvo skelbiami laisvės, lygybės, brolybės šūkiai, iškeltos piliečių lygybės idėjos.
Švietimo sąjūdis pirmiausia pradėjo plisti Anglijoje. Jo pradininku buvo anglų filosofas Džonas Lokas, jis teigė, kad žmogus pradžioje neturi jokio pasaulio vaizdo. Supratimas ateina per patyrimą; po per patyrimą ateina pažinimas.
Švietimo epochos filosofijoje reiškėsi įvairios kryptys: ateistinė, deistinė, teistinė. Tai lėmė susiklosčiusi istorinė situacija, filosofų pozicija. Anglijoje vyravo idealistinė filosoija, Prancūzijoje – materialistinė.
Loko teorija apie žmogaus įgyjamą patirtį, atveda prie idėjos, kad žmogui reikia įdiegti protingą patirtį, tuomet žmogus taps toks kokio reikalauja aplinka. Todėl buvo skiriama labai daug dėmesio auklėjimui ir protui. Švietėjai buvo įsitikiną, kad norrint sukurti laimingą visuomenę reikia išauklėti ir apšviesti žmones. Tuo metu buvo iškelta minti: ,,idėjos valdo pasaulį”. Švietėjai buvo įsitikinę, kad žmogaus gyvenimą ir istorijos eigą valdo protas.
Visą Švietimo amžių vyko kova tarp idėjų. Vieni filosofai palaikė idėją apie pirmykštę, ,,arčiau gamtos’’ eančią visuomenę, kiti gi palaikė išsilavinusios visuomenės idėją. Kai kurie filosofai nepritarė idėjai apie įgimtą...
Šį darbą sudaro 3992 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!