Tik tas vertas laisvės ir gyvybės, kas kasdien grumiasi dėl jų

Modernizmo pasaulis chaotiškas, žmogaus egzistencija jame dramatiška. Tai laikotarpis, kada žmogus lieka akistatoje su pačiu savimi, griūva tradicinės pasaulio atramos, filosofų įžvalgos verčia suabejoti nusistovėjusiomis nuostatomis apie žmogaus vietą pasaulyje, kitaip tariant, modernizmo epocha- tai pozityvistinių idėjų laidotuvės. Kai žmogus lieka indiferentiškas pats sau, neišvengiamai kyla abejonės dėl gyvenimo ir pasaulio prasmės. Tačiau žmogaus orumą parodo jo gebėjimas suvokti realybę visoje jos beprasmybėje. Stojant į tokią egzistencinę kovą, pravartu atsigręžti į ilgaamžes dvasines atramas- meną ir kūrybą. Pasak vokiečių filosofo F. Nyčės; ,,Menas yra tam, kad nemirtumėm dėl tiesos.” Būtent į tokia savivokos kelionę pasileidžia modernizmo amžiaus rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino romano ,,Altorių šešėly” protagonistas Liudas Vasaris. Patyręs religinę krizę, pasiryžo ieškoti gyvojo tikėjimo kunigų seminarijoje. Deja, pasak Nyčės, Dievas miręs ir mes jį nužudėme, todėl Liudo paieškos buvo bevaisės, o bedvasės rutinos pasėjo nemažą abejonių sėklą jauno kunigo sieloje. Maištas yra viena iš grūmimosi dėl laisvės priemonių, tačiau Liudo Vasario polinkis nusileisti, savyje užgniaužti nuoskaudas lėmė maišto stoką ir komplikavo psichologinį charakterio vystymąsi. Iš kitos pusės, moteris buvo ta dangiška apraiška, suteikusi jėgų kovoti dėl laisvės ir gyvybės, poetinės Vasario prigimties, nes pasak kunigo Laibio, ,,Kūrybinis įsitempimas tegali būti tarp dviejų atskirų polių: tarp vyro ir siekiamos, bet nepasiekiamos moters.” Tokiais kontempliatyvaus būdo asmenybei vidinis poeto-kunigo konfliktas tampa pagrindiniu raidos varikliu, suteikiančiu jėgų grumtis dėl laisvės, kuri yra būtina kūrybos sąlyga, nes sąmonės cenzūros įveikimas yra vienintelis būdas žodžiams ir jausmams nevaržomai lietis. Protas nepajėgus suvokti žmogaus egzistencijos, tą padaryti gali tik menas, o tik suvokus gyvybės ir laisvės vertę, atsiranda jėgų ir motyvacijos dėl jų grumtis.
Tik tas vertas laisvės ir gyvybės, kas kasdien dėl jų grumiasi, tačiau ko išvis verta pati gyvybė? Katastrofų epocha parodė, kad riba tarp žmogaus ir žvėries yra siaubingai plona. Antrojo pasaulinio karo chaosas privertė suabejoti gyvenimo prasme ir gyvybės verte. Kokia pasaulio prasmė, jei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!