Laisvės vertė žmogaus gyvenime (V. Mykolaitis – Putinas, A. Škėma, B. Sruoga)

Laisvė, pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną, yra „nebuvimas apribojimų, varžančių visuomenės nario veikimą.“ Vienaip ar kitaip, laisvė reiškia galimybė žmogui veikti tai, ką jis nori, daryti, ko jo širdis geidžia ir realizuoti save. Tai – be galo didelės vertės sąvoka žmogaus gyvenime. Šiandienos kalboje būtent apie šios sąvokos vertę kasdienybėje kalbėsiu ir semsiuos įkvėpimo iš lietuvių rašytojų, kūrėjų, aprašančių šią temą. Pavyzdžiui, Vincas Mykolaitis-Putinas savo kūrinyje „Altorių šešėly“ laisvę išreiškia kaip nepaprastos vertės veiksnį, suteikiantį žmogui galimybę nugyventi prasmingą gyvenimą. Taip pat XX a. vidurio modernistas, rašytojas Antanas Škėma psichologiniame romane „Balta drobulė“ vaizduodamas laisvę kaip pagrindinį savirealizacijos ir prasmingo gyvenimo veiksnį, atitolinantį žmogų nuo absurdo, beprasmybės pojūčio. Na, o XX a. vidurio profesorius ir dramaturgas Balys Sruoga memuarų romane „Dievų miškas“ aprašo Štuthofo koncentracijos stovyklą ir į laisvę žvelgia pragmatiškai – tai būtinas veiksnys, norint išlikti žmogumi.
Laisvė žmogaus gyvenime būtina, norint nugyventi prasmingą ir širdžiai šilumą teikiantį gyvenimą. XX a. pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas, dramaturgas Vincas Mykolaitis-Putinas intelektualiame-psichologiniame romane „Altorių šešėly“. Kūrinyje kone garsiausias XX a. Lietuvos raštytojas pavaizdavo žmogaus bandymą suvokti save iki pat galo. Kūrinyje pasakojama apie pagrindinį veikėją – jauną kunigą Liudą Vasarį, kuris, stojęs į Kauno kunigų seminariją, išgyvena sielos konfliktą, nes negali apsispręsti, ar kunigo, ar poeto kelias jam yra artimesnis. Pagrindinio veikėjo asmenybės tobulėjimo laisvė yra suvaržyta dėl jo pasirinktos kunigo profesijos: jis negali laisvai bendrauti su jam įdomiom moterim, negali laisvai reikšti savo minčių, negali skaityti užsienio literatūros. Liudas Vasariui, kaip poetiškos prigimties žmogui, kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, įpročiai yra svetimi. Jis jaučia, jog bandydamas prie jų prisitaikyti, išsižadėtų savęs, tačiau Vasaris nesiryžta aktyviai priešintis, nes jis pats nėra tikras dėl savo pašaukimo, todėl jis vis grimzta į save. Tačiau, jaunas kunigas labiausiai savimi jaučiasi tik tada, kai popieriaus lape gali reikšti savo mintis. Liudas supranta, kad tik kūryba jam gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!