Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidos

1. Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. 2. Teorinė dalis. Tiesioginis matavimas, tai toks matavimas, kai kūno parametrai randami prietaisų pagalba. Netiesioginis kūnų matavimas – kūnų parametrai apskaičiuojami formulėmis. Tankio matavimas. Vienalyčio kūno masės tankis užrašomas taip: ρ= čia V – kūno tūris, m – jo masė Darbe nustatysime vienalyčio ritinio tankį. Jo tūris: V=∙l čia d – ritinio skersmuo, l – jo ilgis. Taigi tokio ritinio masės tankis: ρ= Yra skiriamos absoliutinė ir santykinė (procentinė) paklaidos. Kai fizikinio dydžio tikroji (arba labiausiai tikima) vertė yra x, o jį matuojant gaunama xi, tuomet absoliutinė paklaida randama: ∆xi=x-xi Matavimo tikslumą parodo santykinė, arba procentinė, paklaida: δxi=, arba δxi= ∙ 100% taip pat paklaidos yra skirstomos į sistemines ir atsitiktines. Paklaida, kurią sąlygoja matavimo prietaisų tikslumas ir pasirinktojo matavimo metodas, vadinama sistemine. Paklaida, kurią lemia atsitiktinės priežastys, vadinama atsitiktine. Tuomet tiksliausią vertę nusako visų matavimo verčių aritmetinis vidurkis. Bendram matavimo tikslumui įvertinti skaičiuojama arba vidutinė paklaida: ⟨∆x⟩= arba vidutinė kvadratinė paklaida: Sn= Netiesiogiai išmatuoto dydžio pati paprasčiausia paklaidos formulė gaunama apskaičiuojamą dydį diferencijuojant pagal visus tiesiogiai matuotus dydžius: ∆ρ=± Kai tiesiogiai matuojamiems dydžiams dominuoja atsitiktinės paklaidos, tuomet netiesiogiai išmatuotam dydžiui skaičiuojama vidutinė kvadratinė. 3. Aparatūra ir darbo metodas. Norėdami išmatuoti kūno masę naudojomės TLS tipo svarstyklėmis, kūno ilgį – slankmačiu, o kūno skersmenį – mikrometru. Duotas ritinys pasveriamas ir gaunama jo masė m, bei įvertinamas paklaidos ∆m didumas ir tipas. Slankmačiu išmatuojame ritinio ilgį l, o mikrometru dešimt kartų išmatuojame ritinio skersmenį, įvertiname paklaidos ∆l didumą, bei tipą ir susirandame skersmens aritmetinį vidurkį ‹d›, bei nustatome vidutinę ‹∆d› ir vidutinę kvadratinę Sn paklaidas. Naudodamiesi gautais duomenimis apskaičiuojame ritinio masės tankį, įrodome tankio skaičiavimų paklaidas ir padarome išvadas. 4. Darbo rezultatai. m ± Δm = (34,59±0,01)∙ , kg ; l±l=(50,85±0,05)∙ , m di , m

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!