Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų matavimas ir skaičiavimai

Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinė dalis. Ritinio formos kūno tūryje dV esančios medžiagos masė yra dm, tai jo masės tankiu vadiname dydį : , čia m – ritinio masė, d - ritinio diametras, l – ritinio ilgis. Matuojamo dydžio tikroji (labiausiai tikima) vertė yra x, o matuodami gauname , tuomet dydis yra vadinamas jo absoliutine paklaida. Ji turi modulį ir ženklą. Matavimo tikslumą nusako santykinė arba procentinė paklaida: δxi = ∆xi/x arba. δxi = ∆xi/x*100% Absoliutinė paklaida priklauso nuo šių faktorių: 1) matavimo prietaisų netikslumo; 2) pasirinktojo matavimo metodo; 3) nuo įvairių atsitiktinių priežasčių, kurių įtakos matavimui negalime net įvertinti; Paklaida, kurią įtakoja pirmieji du faktoriai yra vadinama sistemine. Jos modulis ir ženklas yra pastovūs, o paklaida, kurią lemia atsitiktinės priežastys vadinama atsitiktine. Todėl matuojant dydį keletą kartų gaunamos vis kitokios jo vertės: x1, x2, x3,…. Taigi ieškomo dydžio x vertę patikimiausiai nusako visų matavimų gautų verčių aritmetinis vidurkis: Tokiu atveju atskirų matavimų absoliutinės paklaidos gali turėti skirtingus modulius ir ženklus, tada bendram matavimo tikslumui įvertinti skaičiuojama vidutinė aritmetinė paklaida: arba vidutinė kvadratinė paklaida: . Dažnai tiesiogiai apskaičiavus vienus dydžius iš jų apskaičiujamas kitas dydis. Tai netiesioginis matavimas. Turėdami netiesiogiai išmatuoto dydžio priklausomybę nuo tiesiogiai išmatuotų dydžių (pavyzdžiui šiame darbe turime priklausomybę galime gauti netiesiogiai išmatuoto dydžio absoliutinę ribinę paklaidą diferencijuodami pagal visus tiesiogiai išmatuotus dydžius : Laikomasi prielaidos, kad visų tiesiogiai matuojamų dydžių absoliutinės paklaidos yra vienodo ženklo (imami išvestinių moduliai), todėl taip apskaičiuota paklaida yra didžiausia ir vadinama ribine. Kai matuojamų dydžių yra nedaug ir jų paklaidos gaunamos sisteminės tai tokia formulė yra priimtina, bet labiau yra naudojama tokia absoliutinių paklaidų skaičiavimo formulė: . Aparatūra ir darbo metodas. Darbe naudojami šie prietaisai: 0,02 mm tikslumo slankmatis – ritinio ilgiui išmatuoti, 0,01 mm tikslumo mikrometras – ritinio diametrui rasti ir 0,02g tikslumo TLS svarstyklės ritinio masei rasti. Darbo rezultatai. 1. Pirmos tikslumo klasės svarstyklėmis TLS pasvėrę ritinį gavome jo masę m=0,02057 kg, o absoliutinę paklaidą . 2. Slankmačiu išmatavę ritinio ilgį l gavome: l = 0,06410 m, o Δl = 0,00005 m. 3. 0,01 mm tikslumo mikrometru išmatavę ritinio skersmenį 7 kartus gavome šiuos rezultatus: Nr. d, m ,m 1 0,01824 0,00000 2 0,01824 0,00000 3 0,01828 0,00004 4 0,01822 -0,00002 5 0,01824 0,00000 6 0,01822 -0,00002 7 0,01825 0,00001 8 0,01824 0,00000 9 0,01824 0,00000 10 0,01825 0,00001 Apskaičiuojame skersmens aritmetinį vidurkį

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!