Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas naudojant skirtingus įrankius

Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, - nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas.
Teorinio pasirengimo klausimai. Matavimas slankmačiu, mikrometru, TLS tipo svarstyklėmis. Tiesioginių bei netiesioginių matavimų sisteminės ir atsitiktinės paklaidos.
čia V - kūno tūris, m - jo masė.
čia d - ritinio skersmuo,  - jo ilgis. Taigi tokio ritinio masės tankis
. (4)
Kai fizikinio dydžio tikroji (arba labiausiai tikima) vertė yra x, o jį matuojant gaunama xi, tuomet dydis
(5)
vadinamas jo absoliutine paklaida. Ji turi modulį ir ženklą. Matavimo tikslumą parodo santykinė, arba procentinė paklaida:
% . (6)
Absoliutinė paklaida priklauso nuo:
1) matavimo prietaisų tikslumo;
2) pasirinktojo matavimo metodo;
3) nuo įvairių atsitiktinių priežasčių, kurių įtaką matavimui negalime net įvertinti.
Paklaida, kurią sąlygoja pirmieji du faktoriai vadinama sistemine. Jos modulis ir ženklas yra pastovūs.
Paklaida, kurią lemia atsitiktinės priežastys, vadinama atsitiktine. Tuomet, matuojant tą patį dydį keletą kartų, gaunamos vis skirtingos jo vertės x1, x2, x3, … , kurių vienos yra mažesnės už tikrąją vertę, o kitos - didesnės. Tokiems matavimams galioja statistikiniai dėsniai. Iš jų išplaukia, kad ieškomojo dydžio x vertę patikimiausiai nusako visų matavimo verčių aritmetinis vidurkis.
. (7)
Šiuo atveju atskirų matavimų absoliutinės paklaidos gali turėti skirtingus modulius ir ženklus. Tuomet bendram matavimo tikslumui įvertinti skaičiuojama arba vidutinė aritmetinė paklaida
, (8)
arba vidutinė kvadratinė paklaida
. (9)
Pastaroji patogi tuo, kad esant pakankamai dideliam matavimų skaičiui (n >> 1), su tikimybe   0,997 galima teigti, jog ieškomojo dydžio tikroji vertė yra intervale nuo iki . Intervale  jai būti tikimybė 0,683, o intervale  tikimybė   0,956.
Dažnai tiesiogiai išmatavus vienus dydžius iš jų apskaičiuojamas ieškomas dydis. Pavyzdžiui šiame darbe masės tankis  apskaičiuojamas tiesiogiai išmatavus ritinio masę m, jo ilgį  ir skersmenį d, t.y. . Tuomet netiesiogiai išmatuoto dydžio pati paprasčiausia paklaidos formulė gaunama apskaičiuojamą dydį diferencijuojant pagal visus tiesiogiai matuotus dydžius:
. (10)
Čia laikomasi prielaidos, kad visų tiesiogiai matuojamų dydžių absoliutinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!