Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų analizė

1. Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. 2. Teorinė dalis. Paklaida, kurią lemia atsitiktinės priežastys, vadinama atsitiktine. Tuomet, matuojant tą patį dydį keletą kartų, gaunamos vis skirtingos jo vertės. Šiems matavimams galioja statistikiniai dėsniai. Iš čia išplaukia, kad ieškomąjį dydį patikimiausiai nusako visų matavimų verčių aritmetinis vidurkis: i = 1, 2, 3,... n. Žinodami visų matavimų verčių aritmetinį vidurkį, galime paskaičiuoti kiekvieno matavimo absoliutinę paklaidą: Tuomet bendram matavimo tikslumui įvertinti skaičiuojama vidutinė paklaida: arba vidutinė kvadratinė paklaida: Darbe nustatome vienalyčio ritinio tankį. Tokio ritinio masės tankis (čia d – ritinio skersmuo, l – jo ilgis): Galiausiai apskaičiuojama ribinė paklaida: ir ribinė kvadratinė paklaida: 3. Aparatūros ir darbo metodas. Matuojamas vienalytis ritinys, kurio skersmuo yra d, o ilgis — l. Ritinio ilgis matuojamas slankmačiu, o skersmuo — mikrometru. Slankmatis — žiauninis įrankis su slankia dalimi detalių matmenims nustatyti. Mikrometras — instrumentas labai mažiems linijiniams dydžiams matuoti. 4. Darbo rezultatas. m ± ∆m = (24,49 ± 0,01) ∙ 10-3, kg; l ± ∆l = (64,80 ± 0,05) ∙ 10-3, m di, 10-3 ∙ m

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!