Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų apskaičiavimai

1. Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. 2. Teorinė dalis. Kai fizikinio dydžio tikroji (arba labiausiai artima) vertė yra x, o jį matuojant gaunama xi, tuomet dydis: (1) vadinamas absoliutine paklaida. Ji turi modulį ir ženklą. Matavimo tikslumą parodo santykinė, arba procentinė paklaida: Absoliutinė paklaida priklauso nuo: 1) matavimo prietaisų tikslumo; 2) pasirinktojo matavimo metodo; 3) nuo įvairių atsitiktinių priežastčių, kurių įtakos matavimui negalime net įvertinti. Paklaida, kurią sąlygoja pirmieji du veiksniai, vadiname sistemine. Jos modulis ir ženklas yra pastovūs. Paklaida, kurią lemia atsitiktinės priežastys vadinama atsitiktine. Bendram matavimo tikslumui įvertinti skaičiuojama vidutinė paklaida (3) arba vidutinė kvadratinė paklaida . (4) 3. Aparatūra ir darbo metodas. 1) Pirmos tikslumo klasės svarstyklėmis TLS pasvėrę ritiny, randame jo masę m ir įvertiname svėrimo paklaidos didumą ir tipą. 2) Slankmačiu išmatuojame ritinio ilgį ir įvertiname paklaidos didumą ir tipą. 3) 00,1 mm tikslumo mikrometru matuojame skersmenį d ritinio, kuris pagamintas mažesniu tikslumu nei 001 mm. Todėl, skirtingose ritinio vietose 4 kartus išmatavę skersmenį apskaičiuojame skersmens aritmetinį vidurkį

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!