Tyrimas: tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų apskaičiavimas

1. Darbo užduotis: Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. 2. Teorinė dalis: Bendruoju atveju, kai kūno tūryje dV esančios medžiagos masė yra dm, tuomet jo masės tankiu vadiname dydį . Kai fizikinio dydžio tikroji (arba labiausiai tikima) vertė yra x, o jį matuojant gaunama xi, tuomet dydis Δxi = x – xi vadinamas jo absoliutine paklaida. Ji turi modulį ir ženklą. Matavimo tikslumą parodo santykinė, arba procentinė, paklaida: Absoliutinė paklaida priklauso nuo: 1 1) matavimo prietaisų tikslumo; 2 2) pasirinktojo matavimo metodo; 3 3) nuo įvairių atsitiktinių priežasčių, kurių įtakos matavimui negalime net įvertinti. Paklaida, kurią sąlygoja pirmieji du veiksniai, vadinama sistemine. Jos modulis ir ženklas yra pastovūs. Paklaida, kurią lemia atsitiktinės priežastys, vadinama atsitiktine. Tuomet, matuojant tą patį dydį keletą kartų, gaunamos vis skirtingos jo vertės x1, x2, x3, … , kurių vienos yra mažesnės už tikrąją vertę, o kitos – didesnės. Tokiems matavimams galioja statistikiniai dėsniai. Iš jų išplaukia, kad ieškomojo dydžio x vertę patikimiausiai nusako visų matavimo verčių aritmetinis vidurkis. Dažnai tiesiogiai išmatavus vienus dydžius iš jų apskaičiuojamas ieškomas dydis. Čia laikomasi prielaidos, kad visų tiesiogiai matuojamų dydžių absoliutinės paklaidos Δm, Δir Δd yra vienodo ženklo (imami išvestinių moduliai), todėl taip nustatyta paklaida Δρ yra pati didžiausia ir vadinama ribine. Kai tiesiogiai matuojamiems dydžiams dominuoja atsitiktinės paklaidos, tuomet netiesiogiai išmatuotam dydžiui skaičiuojama vidutinė kvadratinė paklaida. 3. Aparatūra ir darbo metodas. Slankmačiu išmatuojamas ritinėlio ilgis l. Mikrometru išmatuojamas ritinėlio skersmuo d. (Ritinėlio masė m žinoma iš anksto. ) Pagal formules įvertinamos paklaidos ir apskaičiuojamas medžiagos tankis. d l 4. Darbo rezultatai: 1. Pirmos tikslumo klasės svarstyklėmis pasveriame ritinį: m = 26,14 g ± 0,02 g = 0,02614 kg ± 0,00002 kg Δm = 0,02 g = 0,00002 kg 2. Slankmačiu išmatuojame ritinio ilgį ir įvertiname paklaidos Δl didumą: l = 64 mm = 0,064 m Δl = 0,05 mm = 0,00005 m 3. Mikrometru išmatuojame skersmenį d: d = 19,99 mm = 0,01999 m Δd = 0,01 mm = 0,00001 m 4. Apskaičiuojame masės tankį: ρ = 5. Tankio santykinė paklaida: δρ1 = ± 6. Gautus rezultatus surašome į lentelę: m ± Δm = 0,02614 kg ± 0,00002 kg l ± Δl = 0,064 m ± 0,00005 m di, m*

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!