Tėvynės paveikslas literatūroje (Maironis, Kudirka)

Romantizmas, kaip literatūros srovė, atsirado Vakarų Europoje XIX amžiuje. To meto meno suvokimas išugdė naują žmogaus mąstymo ir elgesio tipą bei sukūrė savitą dvasinės kultūros modelį, kuris įtvirtino tėvynės paveikslą literatūroje. Vieni iš žinomiausių Lietuvos poetų, kurie savo kūryboje įprasmina tėvynę, jos istoriją bei grožį, yra Maironis ir Vincas Kudirka.
Jonas Mačiulis - žymiausias lietuvių poetas romantikas. Nemažą poeto kūrybos dalį sudaro eilėraščiai apie tėvynę ir meilę bei pagarbą jai. Vienas žinomiausių - eilėraštis ,,Vilnius prieš aušrą”. Tai eilėraštis apie garbingą ir didingą Vilniaus praeitį, jame sukuriamas galingos tėvynės paveikslas. Kūrinį Maironis padalijo į tris dalis: praeitį, dabartį ir ateitį. Eilėraščio pradžioje lyrinis ,,aš” sušunka tarsi norėdamas pažinti visą miegantį Vilnių ir parodyti, koks jis gražus, didingas. Jis kreipiasi į Vilnių, tarsi į gyvą būtybę, klausdamas, kur viskas pradingo: ,,Kame tas garsas, kuriuo skambėjai?/ Kame galybė ir pranokėjai?” Retoriniai klausimai ir sušukimai yra adresuojami neįvardintam ,,tu”. Veiksmo vieta yra Vilnius, o laikas – dabartis. Pirmo posmo paskutinės eilutės adresuojamos Lietuvos sostinei – Vilniui. Kalbantysis prisimena Vilniaus praeitį. Antrame posme lyrinis subjektas susimąsto apie dabartį. Dabartis yra sunki ir varginga, visiškai priešinga nei praeitis, kadangi Rusija okupavo Lietuvą. Lyrinis ,,aš” ilgesingai kalba apie tėvynės praeitį, tai rodo retorinis sušukimas: ,,Negreit su saule išauš dar rytas!” Antras posmas adresuojamas tarsi pačiam lyriniam subjektui – sau. Trečiame posme keičiasi eilėraščio žmogaus nuotaika. Jis atrodo geriau nusiteikęs, optimistiškesnis. Kalbančiojo širdy atsiranda viltis, kad greit jau praeis blogi laikai ir ateis geresni, šviesesni. Šiame posme kreipiamasi į žmogų, kuris atsiminė Lietuvos didžius laikus, liūdi dėl didingos ir brangios praeities. Adresatas yra liūdnas, susigraudinęs, todėl lyrinis subjektas lyg ir norėdamas jį paguosti pasako: ,,Žiūrėk, rytuose aušra jau teka”. Taip jam suteikia vilties, kad netrukus grįš šviesūs ir nepriklausomi Lietuvos laikai. Apibendrinant šį eilėraštį, pastebima, kad kiekvieną posmelį kalbantysis baigia tais pačiais žodžiais - ,,Lietuvai, mūsų tėvynei”. Tokiu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!