Tėvynės gynimas lietuvių literatūroje

Renesanso epochos literatūroje buvo labai stiprus gynimas savosios tėvynės. Tai buvo tarsi visų didikų bei tautiečių pareiga, kad tik išliktų tėvynės kalba, garbė bei orumas. Tokie tikslai buvo aprašomas net knygose. Apie tai rašė tokie garsūs autoriai kaip Jonas Radvanas bei Mikalojus Daukša. J.Radvano epiniame kūrinyje „Radviliada“ Mikalojus Radvila Rudasis buvo tikrasis tėvynės gynėjas, nes buvo teisingas ir karingas valdovas, o M. Daukšos „Postilėje“ buvo skatinima atsigręžti į tautines ir kultūrines vertybes. Šiai temai analizuoti pasirinkti būtent šie, o ne kiti autoriai bei jų kūriniai.
Renesanso epochos literatūroje garbingiausias karvedys buvo Mikalojus Radvila Rudasis J. Radvano kūrinyje „Radviliada“. Jis darė viską, ką tik galėjo, dėl savo tėvynės. Karvedys net ant savo skydo iškalė Lietuvos praeities istoriją. Jis ja labai didžiavosi ir gebėjo įtikinti karius kovoti ir nebijoti pralieti kraujo, dėl gimtojo krašto. Radvila buvo puikus vadas, o kariai juo labai pasitikėjo ir sekė jo pėdom „ir mes seksim tave pas Luciferą“. Tai įrodymas, kad Lietuva nebuvo viena, kai jai to reikėjo, nes turėjo didingą valdovą su karžygiais, kurie ryžtingai kovojo prieš galingus priešus ir išsikovojo laisvę.
Kalbant apie Mikalojaus Daukšos prakalbą „Postilė“, ją galima laikyti lietuvių kalbos teisių gynimo ir jos puoselėjimo manifestu, kurio teiginiai net ir vėlesniais amžiais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!