Teisinis paprotys

Įvadas
3
1.
Teisinio papročio samprata
4
2.
Teisinio papročio esmė ir pagrindiniai bruožai
5
3.
Teisinis paprotys ankstyvojoje teisėje
7
4.
Teisinis paprotys bendrojoje teisėje
8
5.
Teisinis paprotys kontinentinėje teisėje
10
6.
Teisinis paprotys tarptautiniuose santykiuose
11
7.
Teisinis paprotys Lietuvoje
11
Išvados
13
Literatūra
14
ĮVADAS
Žmonės, gyvendami ne izoliuotai vieni nuo kitų, o sudarydami gyvą sąmoningą organizmą – visuomenę, kurioje patys yra neišveingiamai įvairiausiais ryšiais tarpusavyje susiję, negali daryti tai, kas jiems tik šauna į galvą, o savo elgesį privalo tvarkyti, atsižvelgdami į tam tikrų taisyklių reikalavimus.
Tad patys pirmieji teisės aktai (jei tik juos galima taip pavadindi) buvo papročiai, pagal kuriuos senovės žmonės gyveno. Laikui bėgant nerašytinius papročius buvo imta užrašinėti, ir jie virto šiandieninės mūsų visuomenės įstatymais.
Apžvelgiant teisės formų įvairovę, būdavo pasitenkinama, nurodant, kad teisinis paprotys yra seniausia teisės forma, kuri šiuolaikinei teisei beveik bereikšmė.
Nerašytines normas, tame tarpe ir papročius, linkę ignoruoti šiandienos teisininkai, įvaldę rafinuotą teisinę kalbą, įsisavinę žinias apie įstatymo leidėjo išleistas normas ir perpratę formalią, griežtą teisės struktūrą. Tačiau į teisinį paprotį vis labiau atsigręžiama: pripažįstama, kad valstybė neturi ir negali reglamentuoti visko, kad teisinis paprotys leidžia išspręsti ir išsprendžia konfliktus visuomenėje, atkreipiamas dėmesys, kad įstatymai tėra visuomenėje jau susiklėsčiusių taisyklių formalus įtvirtinimas, pastebima, kad jei įstatymai neatitinka visuomenės nuostatų, jie yra neefektyvūs.
Visiškai ignoruojamas teisinis paprotys niekuomet nebuvo, tarptautinės komercijos srityje jo praktinis vaidmuo akivaizdus nuo viduramžių iki šių dienų. Tačiau moksle pradėta kalbėti, kaip apie savarankišką teisės išraiškos formą, tik XXI amžiaus pradžioje, siejant tai su istorinės teisės sampratos mokyklos veikla. Nuo to laiko susidomėjimas teisiniais papročiais nuolat augo. Antropologiniai tyrimai atskleidžia tai, kad visuomenėje gali nebūti teisės tradicine prasme, o teisiškai reikšmingi santykiai gali būti reguliuojami teisiniais papročiais.
Teisinius papročius leistina nagrinėti kaip vieną iš teisinių reiškinių, kuomet papročio nagrinėjimas buvo pradėtas sieti su vis platesniu teisinio pliuralizmo pripažinimu, o pliuralistinė teisės samprata įvairius teisinius papročius pripažįsta savarankiška teisės išraiškos forma šalia kitų išraiškos formų.
1. Teisinio papročio samprata
Rašytinė teisė visuomet buvo jurisprudencijos objektas, tuo tarpu nerašytinių taisyklių, tame tarpe...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!