Teisinis paprotys ir teismo precedentas

Darbo tikslas • Susipažinti ir suprasti kas yra teismo precedentas ir teisinis paprotys. Darbo uždaviniai • Išsiaiškinti teisinio papročio ir precedento kilmę ir sampratą; • Pateikti pavyzdžių iš įvairių teisės šakų; • Aptarti teismo precedento turinį ir valstybes, kuriose jis paplitęs kaip teisės šaltinis; • Pateikti praktinių pavyzdžių iš bylų. Įvadas • Iki šiol teisinis paprotys teisės teorijoje beveik nenagrinėtas. Apžvelgiant teisės formų įvairovę būdavo nurodoma, kad teisinis paprotys yra seniausia, šiuolaikinei teisei nelabai reikšminga teisės forma. • Tam tikrą sąmyšį tarp Lietuvos teisininkų sukėlė įstatymų leidėjas, naujajame Civiliniame kodekse tiesiogiai įtvirtindamas papročius kaip civilinių santykių reguliavimo priemonę. • Nagrinėjama teisinio papročio sąvoka ir požymiai, išskiriantys jį iš kitų normatyvinio reguliavimo mechanizmų. Taip pat atskleidžiama ir supažindinama su teismo precedentu. Pateikiami pavyzdžiai. Teisės terminas • Pats teisės terminas nėra vienareikšmis: • žmogaus teisė, • prigimtinė teisė, • objektinė teisė (teisės normų sistema), • pozityvioji teisė (sukurta valstybės), • subjektinė teisė (pareigų vykdymu konkretaus asmens susikurtas leistinas elgesys). • Taigi, galima pabrėžti, kad teisė yra socialinis interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, skirta norminti žmonių elgesį, derinti priešingus interesus. •   Papročiai, kas tai? • Papročiai — (ir artimos jiems tradicijos) tai nerašytinės elgesio taisyklės, stichiškai susiformavusios praeityje ir dėl daugkartinio kartojimo įsitvirtinusios žmonių sąmonėje. Papročių šiuolaikinėje visuomenėje laikymąsi lemia socialiniai jausmai, instinktai, orientuojantys žmogų į praeitį — tėvų, senolių ir kitų žmonių elgesį darbo, švenčių, vardinių, vestuvių, laidojimo, krikščioniškų apeigų ir kitų progų metu. Teisinis paprotys sukuriamas sankcionavimu, to pvz.: 1990 m. spalio 25 d. LR švenčių dienų įstatymas, nustatantis, kad Kalėdų ir Velykų šventės yra ne darbo dienos. • Teisinis paprotys sukuriamas sankcionavimu, to pvz.: 1990 m. spalio 25 d. LR švenčių dienų įstatymas, nustatantis, kad Kalėdų ir Velykų šventės yra ne darbo dienos. • Papročio sankcionavimu sukuriama ne pati elgesio taisyklė, o tik jos forma – juridinė galia: visuotinis privalomumas ir valstybės įsipareigojimas garantuoti jos vykdymą. Todėl teisinis paprotys egzistuoja kaip paprotinės elgesio taisyklės ir ją sankcionavusio teisės akto vienovė. • Svarbu žinoti • Šiuolaikinės teisės raida perima naujus teisės papročius, ypač besiformuojančius rinkos ekonomikos srityje. Ir nuo 2001 07 01 įsigalioja mūsų šalies CK 1.4 straipsnyje nustatyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais. Papročiai istorijoje • Teisiniai papročiai yra istoriškai seniausioji teisės šaltinių rūšis. Susikūrus valstybėms valstybė (valdovai) paprastai pripažindavo (sankcionuodavo) jau egzistuojančius papročius ir tik vėliau kurdavo kitas teisės normas. Papročiai istorijoje (2) • Anglijoje paprotys tapdavo bendrosios teisės dalimi įrodžius, kad jis buvo naudojamas ilgai ir nepertraukiamai. Buvo laikoma, kad visuotinis pritarimas papročiui reiškia, kad visuomenė ir valstybė jį sankcionuoja ir jame išreikštos elgesio taisyklės privalu laikytis. Teisinio papročio samprata yra diskusijų objektas: tai, ką vieni laiko papročiu, kiti – tik įpročiu, tai, ką vieni laiko teisiniu papročiu, kiti – tiesiog papročiu; • Teisinio papročio samprata yra diskusijų objektas: tai, ką vieni laiko papročiu, kiti – tik įpročiu, tai, ką vieni laiko teisiniu papročiu, kiti – tiesiog papročiu; • Autoriai papročio įtvirtinimą valstybės leidžiamuose teisės aktuose laiko vieninteliu būdu papročiui tapti teisiniam, kiti tai traktuoja jau nebe kaip paprotį ir paprotinę teisės formą atsieja nuo rašytinės. • Teisinio papročio samprata yra dviejų kitų sampratų – papročio ir teisės – sutapimo laukas. Tai reiškia, kad teisinis paprotys turi turėti visus teisės ir papročio bruožus. Tačiau problema ta, kad visuotinai nesutariama dėl to, kas yra teisė, o ir papročio sąvoka nepagrįsta labai aiškia koncepcija. Teisinių papročių rūšys Teisės šaltiniai • Sąvoka „teisės šaltiniai“ vartojama trimis prasmėmis: • teisės šaltiniai materialiąja prasme – materialūs teisės šaltiniai; • teisės šaltiniai pažinimo prasme – teisės pažinimo šaltiniai; • teisės šaltiniai formaliąja prasme – formalūs teisės šaltiniai. Norma • Norma - tai elgesio standartas, kuris yra socialiai reikšmingas, todėl privalomas, siektinas ir pageidautinas. Teisės norma • Teisės norma – tai teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota, formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. • Kiekvieną teisės normą galima struktūrizuoti į tam tikrus elementus. Teorijoje nusistovėjęs pagrindinis teisės normos struktūrizavimas yra jos vidinės struktūros skirstymas į elementus, pagal tų elementų vidinę organizaciją. • Pagal tai kiekvienos teisės normos vidinę struktūrą sudaro: • hipotezė, • dispozicija, • sankcija. Formalus apibrėžtumas • Vienas svarbiausių teisės normos požymių – formalus apibrėžtumas. Tai reiškia, kad teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos, t.y. įtvirtintos teisės aktuose. Taigi žvelgiant siauruoju požiūriu, teisės normos išraiškos forma yra teisės aktas. Teisės šaltinis • Materialiuoju teisiniu požiūriu teisės šaltinis suvokiamas kaip materialiosios, socialinės ir kitos visuomeninės gyvenimo sąlygos, objektyviai verčiančios išleisti, pakeisti ar papildyti teisės aktus, pertvarkyti visą teisės sistemą. Teisės normų forma • Teisės normų forma – tai istoriškai besiklostantis dalykas, kintantis nuo įvairiarūšių griežtai neišreikštų pavidalų vis unifikuotesnių ir griežčiau formuluojamų link. Vergovinėje santvarkoje teisės forma buvo įvairūs negriežtai formuluojami papročiai, religinės formos, normos, teismų sprendimai, aukštų pareigūnų potvarkiai, formuluojantys tam tikrus elgesio imperatyvus, kurie buvo užtikrinami ir valstybinės prievartos priemonėmis. Teisės normų forma (2) • Dabar oficialiomis teisės normų išraiškos formomis laikomi: • teisinis paprotys; • teisinis precedentas; • norminio turinio sutartys; • ratifikuotos tarptautinės sutartys; • teisės normų aktas. • Teisės normų išraiškos formos • Žmonių interesai yra materialusis teisės normos šaltinis tuo atžvilgiu, kad jie lemia teisės normos kaip elgesio taisyklės teisių ir pareigų istoriškai besikeičiantį turinį; • Teisės šaltinis formalia prasme – teisėkūros subjekto kompetencija ir teisėkūros procedūros. PAVYZDŽIAI IŠ ĮVAIRIŲ TEISĖS ŠAKŲ • Ryškiausi teisės papročių pavyzdžiai yra jau minėti tokie vergvaldinės ir feodalinės teisės paminklai, kaip: • 12 lentelių įstatymai, • Drakono įstatymai, • Salijų teisynas, • ir kt. • • Paprotinės teisės pagrindas buvo barbariškos, necivilizuotos elgesio taisyklės, todėl šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse taikomos labai retai. • Teisės papročiai iki šiol reguliuoja kai kuriuos žemės, paveldėjimo, šeimos ir santuokos santykius kai kuriose Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. • Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje įstatymu nustatyta, kad Šv. Velykos, Šv. Kalėdos yra šventinės dienos. Iš tikrųjų šiuo įstatymu buvo sankcionuotas per keletą šimtmečių susiformavęs paprotys švęsti šias šventes. Tačiau šis paprotys buvo sankcionuotas ne visa apimtimi – įstatymu neįtvirtinta pvz., pareiga tomis dienomis eiti į bažnyčią. Ši papročio dalis netapo teisiniu papročiu, bet išliko tiesiog papročiu ir (arba) religine norma. • Kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikoje teisiniai papročiai yra tiesioginiai teisės šaltiniai. • Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.4 straipsnyje numatyta, kad įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reguliuojami pagal papročius. • Civiliniame kodekse yra keletas konkrečių atvejų, kai numatoma taikyti papročius. • Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.373 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis sąlygomis pardavėjas turi atgabenti daiktus pirkėjui, tai transporto rūšį ir prekių gabenimo sąlygas pasirenka pardavėjas, jeigu kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prekybos papročius ir prievolės esmę. Šiuo atveju teisės šaltiniu yra prekybos papročiai. • Civilinio kodekso 6.337 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta galimybė teisės šaltiniu laikyti prekybos papročius. Šiame straipsnyje numatyta, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. • Galimybė laikyti papročius teisės šaltiniuose numatyta ir kituose įstatymuose: • Prekybos laivyno įstatyme, • Komercinio arbitražo įstatyme, • Konkurencijos įstatyme. • Paprotys kaip teisės šaltinis plačiai taikomas tarptautinėje privatinėje teisėje. Kai kurie tarptautinės prekybos papročiai yra sisteminami. • • Žinomiausias susistemintas tarptautinės prekybos papročių rinkinys yra: • Tarptautinių prekybos rūmų parengtos Tarptautinės prekybos terminų aiškinimo taisyklės, • Tarptautinės jūrų organizacijos parengtos Bendrosios avarijos taisyklės • ir kt. • Civilinio kodekso 1.4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad papročiai netaikomi, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. TEISINIO PRECEDENTO KILMĖ IR SAMPRATA Teisinis precedentas •   • Teisinis precedentas – tai valstybės institucijos, dažniausiai teismo, sprendimas vienoje byloje, kuris turi teisės normos galią nagrinėjant kitą analogišką bylą. • Nuo 1066 metų Londone ėmė veikti Karališkieji teismai, kurie ir vykdė aukščiausią teisingumą Anglijoje. Šie teismai posėdžiavo ne tik Londone – jie išvykdavo į provincijas, kur vietoje spręsdavo bylas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paprastas pilietis, nepatenkintas vietinio feodalo savivale, pats negalėjo kreiptis į šiuos teismus • Taip karališkiesiems teismams atliekant teisminę praktiką iš esmės kūrėsi “bendroji teisė”, ilgainiui sukūrusi precedento taisyklę : • “kartą priimtas tos pačios grandies arba aukštesniųjų teismų sprendimas, kuriame yra kokia nors teisinė nuostata, taip pat aiškinantis painią teisės normą ar atsakantis į teisės normų nenustatytą klausimą, imtas laikyti privalomu pavyzdžiu visiems vėlesniems bylų, kuriose yra panašių faktinių aplinkybių, sprendimams”. • • Teismų sprendimai davė pradžią precedentinei sistemai. Precedentai, įtvirtindami kuriamas materialinės ir procesinės teisės normas, sudarė “bendrosios teisės” sistemą. Teisinio precedento sistemos vystymąsi stabdydavo kartais suintensyvėjusi karalių įstatymleidystės valdžia, kuri bandė daryti didesnę įtaką teisminei valdžiai karališkųjų statutų pagalba. Tačiau ir karališkieji statutai, kaip visuotinai privalomi, nesurišdavo teisėjams rankų. • Teismai palyginti laisvai, remdamiesi “savo nuožiūra ir sveika nuovoka”, galėjo interpretuoti šiuos karališkosios valdžios aktus • Teisėjai dažnai kritikuodavo įstatymus ir įstatymus aiškinantys sprendimai virsdavo tokiais pat (o praktiškai galingesniais) teisės šaltiniais, kaip ir jų aiškinami įstatymai. Tai taip pat parodo kokį svarbų vaidmenį vaidino Anglijos teisėje teismų sprendimai : “Įprasta manyti, kad kol nėra teisminio įstatymų išaiškinimo, įstatymams stinga galios, kurią jie įgauna, juos sankcionavus teismams“. • Viduramžiais Anglijoje vyko dideli socialiniai pokyčiai – vystėsi prekybiniai santykiai, augo miestai ir pan. XIV – XV a. atsirado būtinybė sprendžiant sudėtingas bylas išeiti už jau susidariusių precedentų rėmų. Lordas kancleris pats ėmėsi spręsti ginčus dėl kurių į jį kreipdavosi jų dalyviai reikalaudami “teisingumo”. Teisingumo teisė • Taip greta “bendrosios teisės” gimė “teisingumo teisė”. Pastaroji taip pat buvo precedentinė ir iki 1873 metų Anglijoje egzistavo dvi teisinės sistemos : greta “bendrosios teisės”, kurios normas taikė teismai, buvo “teisingumo teisė” – jos normas savo praktikoje sprendžiant ginčus naudojo Lordas kancleris. Vėliau šios dvi sistemos susiliejo į vieną. • Dabartinės precedentinės teisės rašytiniai teisiniai šaltiniai visų pirma yra teismų ataskaitos, reguliariai oficialiai skelbiamos viešai. Taip pat išleisti teisiniai vadovėliai, juridinė literatūra, privačiai surinkti ir surašyti teisiniai precedentai (teisinių precedentų rinkiniai). • Istoriniais precedentinės teisės teisiniais šaltiniais galima vadinti žymių Anglijos teisininkų mokslinius darbus, kurių pagrindu praktiškai formavosi dabartinė anglų teisė. Nemažą įtaką anglų precedentinei teisei padarė romėnų teisė, vėliau – viduramžių paprotinė teisė. Pagrindiniai precedento principai • Kaip ir kiekviena teisinė sistema, precedentinė teisė turi pagrindinių (pamatinių) taisyklių ir principų, kuriais remiantis ją galima priskirti atskirai teisinei sistemai, visuma. Pagrindinis ją išskiriantis iš kitų teisinių sistemų principas – tai, kad įstatimleidystės leidžiamų teisės aktų ir aukščiausiųjų teismų teisinių precedentų rationes decidendi turi įstatymo galią. Be abejonės reikia paminėti ir teisinės terminologijos skirtumus, kurie itin ryškiai atskiria precedentinę teisės sistemą nuo kontinentinės teisinės sistemos . • Teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos, nuoseklios teismų praktikos įgyvendinimo sąlyga. • Teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami, jie turi būti aiškūs ir neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai. • Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teismų elementų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, jais remtis reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas elementų galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes. • Precedentų konkurencijos atveju (t.y. kai yra keli elementai analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (grandies) teismo sukurtu elementu, taip pat atsižvelgiama į jo sukūrimo laiką ir kitus reikšmės turinčius veiksnius: • į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką; • ar yra pavienis atvejis; • į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; • į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); • į tai, ar dėl ankstesnio sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; • į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius), įvykusius priėmus atitinkamą elementų reikšmę turintį teismo sprendimą).   TEISMO PRECEDENTO TURINYS Teisinių precedentų rūšys • Skiriamos dvi teisinių precedentų rūšys: • teisminis precedentas; • administracinis precedentas. • Teisminis precedentas – teismo sprendimas vienoje byloje, kuris turi teisės normos galią nagrinėjant kitą, analogišką bylą. • Administracinis precedentas – administracinio organo (pvz., prokuroro, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pan.) sprendimas vienoje byloje, kuris turi teisės normos galią nagrinėjant kitą, analogišką bylą. Teisinio precedento struktūra - ratio decidendi ir obiter dictum Teismo sprendimo turinys • Precedentinėje teisėje yra svarbus teismo sprendimo turinys. Jį sudaro dvi dalys: • ratio decidendi (sprendimo esmė); • obiter dictum (pagalbinė teisinio precedento dalis sprendimo priėmimo atžvilgiu). • Kalbant apie teismo precedentą̨, prasminga šį teisės šaltinį apžvelgti bendrųjų teisės principų kontekste, todėl galima tvirčiau kalbėti apie precedento privalomumą. • Svarbu • Bendrųjų teisės principų, kaip pamatinių vertybių, privalomumu nebuvo abejojama nei 1918–1940 m., nei dabar • Sąvoka „bendrieji teisės principai“ išties nėra vienareikšmė, nes įvairioje teisinėje literatūroje galima rasti skirtingą bendrųjų teisės principų turinio apibūdinimą ir nevienodus pačius principus. • Dauguma teisės principų išreiškia moralines vertybes (teisingumas, lygybė, laisvė ir pan.), jais remiantis teismas priima ne tik teisinį, bet ir moralinį sprendimą. Aptariant bendrųjų teisės principų ir teismo precedento santykį, atkreipiamas dėmesys į bendruosius principus, susijusius su teisingumo vykdymu, teismų veikla. Teisingumas • Vienu pagrindinių principų neabejotinai reikia laikyti teisingumą – universalų teisės principą, prigimtine prasme reiškiantį moralinę nuostatą, pagal kurią vertinami visi asmenų poelgiai, jų veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. Teisingumą galima suprasti materialiuoju ir prigimtiniu požiūriu. • • Materialiuoju teisiniu požiūriu teisingumas yra materialiosios teisės normų įgyvendinimas valstybės prievarta sprendžiant ginčus dėl teisės. • Prigimtiniu požiūriu teisingumas yra matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. • Teisingumo principas įtvirtintas ir Lietuvos teisės aktuose – „Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais“. P.Leonas • 1933 m. P. Leonas rašė, kad „formalus įstatymas, kurį reikia gyvenimui taikyti, dažniausiai yra gana seniai sukurtas, kada gyvenimo sąlygos buvo kitokios, negu gyvenamojo laiko sąlygos. • Teisingumo principas yra vienas iš svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. • „Siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros“. • Teismo precedentas reikalingas ne tik esamai teisėkūrai sukonkretinti bei aiškinti. Nesant reikalingo įstatymo ar kai jis neaiškiai reglamentuoja teisinius santykius, teisėjui būtų suteikiama teisė elgtis taip, tarsi jis būtų įstatymų leidėjas, besivadovaujantis tais pačiais teisėkūros principais ir kriterijais. • • Su teisingumo principu glaudžiai susijęs teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas, kurį taip pat būtina aptarti, kalbant apie pagrindinių teisės principų ir teismo precedento sąveiką. • Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. • Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad teismas gali teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir užtikrinti sąžiningą procesą tik tuomet, jeigu jam nedarys įtakos nei šalys, nei kiti asmenys ar valstybės institucijos. • Teisėjų nepriklausomumas yra būtina sąlyga užtikrinant, kad bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas. Teisėjų nepriklausomumas, kaip pagrindinis teismų veiklos principas, buvo pabrėžiamas ir senesnėje Lietuvos teisės doktrinoje. • V. Mačys rašė, kad „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!