Vadovo teisinis statusas

Vadovo teisinis statusas priklauso nuo juridinio asmens formos, todėl darbe bus nagrinėjami įvairios teisinės formos juridinių asmenų vadovų teisės ir pareigos. Naujajame Civiliniame kodekse taip pat įtvirtinta ana­logiška trečiųjų asmenų teisių apsaugos koncepcija. Ta­čiau numatyta viena išimtis. Sandoriai, kuriuos valdy­mo organų nariai sudarė pažeisdami savo įgaliojimus, galės būti pripažįstami negaliojančiais, jeigu bus pažeis­tas nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y. jeigu san­dorius turi pasirašyti keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo or­gano narys ir akcininkas kartu.
Darbo tikslas – apibrėžti teisės aktuose nustatyta vadovo teisinį statusą.
Išanalizuoti pagrindines naujoves kuria įvedė naujas akcinių bendrovių įstatymas.
Darbe buvo naudojamasi sisteminės analizės tyrimo metodu, loginių, lingvistinės bei lyginamosios analizės metodais.
Skiriamos trys klasikinės verslo organizavimo formos:
• individuali (personalinė) įmonė,
• ūkinė bendrija (partnerinė įmonė),
• ir akcinė (pajinė) bendrovė.1
Paprasčiausia verslo organizavimo forma yra individuali (personalinė) įmonė.
Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Jos kūrėjas ir savininkas pats perka žaliavas, samdo personalą, apmoka sąskaitas, palaiko ryšius su valstybės ir vietos valdžios organais. Jam atitenka ir visos verslo pajamos, kuriomis jis su niekuo nesidalija, išskyrus valstybę, kuriai moka pajamų bei kitus įstatymais nustatytus mokesčius ir rinkliavas. Už įmonės skolas ir įsipareigojimus jis atsako visu savo turtu.
Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bendriją apibūdina kaip kelių fizinių ir/ar juridinių asmenų įsteigtą įmonę komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę (2 str.). Taigi bendrijos steigėjais gali būti vien fiziniai ar vien juridiniai asmenys arba vieni ir kiti kartu. Įstatymas reikalauja, kad bendrijos narių būtų ne mažiau kaip du. Tačiau jų nariais negali būti valstybiniai valdžios ir valdymo organai, valstybinės, valstybinės akcinės ir vietos savivaldos įmonės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!