Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kurią pripažino dauguma pasaulio valstybių, iškilo būtinumas ne tik reguliuoti pilietybės santykius, bet ir nustatyti kitų asmenų, užsieniečių, esančių Lietuvos teritorijoje, teisinį statusą. Užsieniečių teisinį statusą reguliuojančios nuostatos Lietuvos Respublikoje buvo įtvirtintos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. Tačiau tai tik buvo principinės nuostatos, nubrėžiančius gaires tolesniam užsieniečių teisinės padėties reguliavimui Lietuvoje. Detaliai užsieniečių teises ir laisves, pareigas, atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas ir tvarką, teisinės atsakomybės klausinius reguliavo 1991 m. rugsėjo 4 d. įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje".
Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje tokio pobūdžio įstatymas, kompleksiškai reguliavęs visus užsieniečių teisinės padėties aspektus. Šiuo metu užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja 1998 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. 1995 m. Lietuvos Respublikai pasirašius Europos Asociacijos Sutartį ir siekiant įstoti į Europos Sąjungą, vienas iš pagrindinių uždavinių buvo pritaikyti savo įstatymus prie Europos Sąjungos įstatymų keliamų reikalavimų užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi visose srityse, tarp jų ir teisiškai reguliuojant migracijos procesų valdymą. 1991 m. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas turėjo tam tikrų spragu ir nebuvo tarpusavyje suderintas su 1991 m. rugsėjo 4 d.
Imigracijos įstatymu ir iš dalies su 1991 m. gruodžio 10 d. Pilietybės įstatymu, nes dalis svarbių užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimų šiuose įstatymuose iš viso nėra aptarta, kai kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, nors pagal svarbą jiems buvo būtina įstatyminė reglamentacija. 1998 m. gruodžio 17 d. užsieniečių teisinės padėties įstatymas turėjo užtikrinti vientisą užsieniečiu teisinės padėties reglamentavimą pagal visuotinai pripažintas normas žmogaus teisių srityje bei tarptautines konvencijas, prie kurių prisijungė Lietuvos Respublika.
Mano manymu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas yra pagrindinis teisės aktas nustatantis užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikos jis taip pat nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisinės atsakomybės bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo...
Šį darbą sudaro 3031 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!