Iki šiol mūsuose įprastą teisės teoriją teisinis paprotys ne itin domino. Apžvelgiant teisės formų įvairovę, būdavo pasitenkinama, nurodant, kad teisinis paprotys yra seniausia teisės forma, kuri šiuolaikinei teisei beveik bereikšmė. Tam tikrą sąmyšį Lietuvos teisininkų tarpe sukėlė įstatymų leidėjas, naujajame Civiliniame kodekse tiesiogiai įtvirtindamas papročius, kaip civilinių santykių reguliavimo instrumentą. Taigi, kas yra teisinis paprotys ir kokią vietą jis užima valstybių teisinėse sistemose; ar tikrai ši forma atgyvenusi ir teoretikams (bei praktikams) mažai įdomi, ar užtenka tam tikro tęstinumo visuomeninei praktikai, kad galėtume laikyti ją teisiniu papročiu ir reikalauti iš valstybės jos gynybos – tai klausimai, kurie buvo įdomūs straipsnio autoriams ir kurie, manome, įdomūs teisinei visuomenei.
Objektas: teisinio papročio samprata skirtingose teisinėse tradicijose ir įvairiose teisės srityse bei teisinio papročio vieta teisinio reguliavimo mechanizme.
Raktiniai žodžiai: teisinis paprotys, paprotinė teisė, rašytinė teisė.
Straipsnyje nagrinėjama teisinio papročio sąvoka ir požymiai, išskiriantys jį iš kitų normatyvinių reguliatorių. Autoriai siekia akreipti dėmesį į pozityviojoje teisės teorijoje įprastą ir realų teisinio papročio vaidmenį teisinio reguliavimo mechanizme. Darbe aptartas požiūris į teisinį paprotį tiek bendrosios teisės, tiek kontinentinės teisės tradicijose, išskiriant ir Lietuvos įstatymų leidėjo požiūrį į šią teisės formą. Taip išsyškinami paprotinės teisės privalumai ir trūkumai, lyginant su rašytine centralizuota teise.
Straisnyje formuluojami svarbiausi teisinio papročio bruožai, leidžiantys jį atskirti ne tik nuo paprasto papročio, bet ir kitų, labiau išnagrinėtų, teisės išraiškos formų.
Straipsnio autoriai propoguoja platesnio ir gilesnio požiūrio į teisinį paprotį paiešką.
Rašytinė teisė visuomet buvo jurisprudencijos objektas, tuo tarpu nerašytinių taisyklių, tame trape ir papročių, tyrimas ilgą laiką buvo paliekamas sociologijai ir antropologijai. Nerašytines normas, tame tarpe ir papročius, linkę ignoruoti ir šiandienos teisininkai, įvaldę rafinuotą teisinę kalbą, įsisavinę žinias apie įstatymo leidėjo išleistas normas ir perpratę formalią, griežtą teisės struktūrą. Tačiau, tolstant nuo etatistinės teisės sampratos, į teisinį paprotį vis labiau atsigręžiama: pripažįstama, kad valstybė neturi ir negali reglamentuoti visko, kad teisinis paprotys leidžia išspręsti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!