Daugelyje demokratinių pasaulio valstybių rinkimai yra vienas pagrindinių politinių įvykių. Jais baigiasi tam tikras politinio gyvenimo etapas ir prasideda naujas žingsnis. Tad šiuolaikinėje visuomenėje itin aktualus klausimas yra rinkimai bei jų organizavimo tvarka, kadangi „per demokratiškai išrinktus atstovus“(LR Konstitucija 4str.) visuomenė įgyvendina savo teises bei teisėtus interesus. Todėl galima teigti, kad rinkimai – tai vienas esmingiausių atstovaujamosios demokratijos bruožų, kuris yra tiesiog istoriškai būtinas kiekvienos demokratijos formavimosi, „atviros pilietinės visuomenės elementas“1. Ypač tai aktualu daugeliui valstybių, kurios XX a. pab. atgavo nepriklausomybę, todėl su teisinės valstybės kūrimu ir demokratinio režimo įvedimu joms iškilo būtinybė įtvirtinti tinkamą rinkimų organizavimo tvarką, kuri užtikrintų kiekvieno piliečio visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę bei slaptą balsavimą. Viena iš tokių valstybių – Lietuvos Respublika, kuri nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nuolat tobulino rinkimų organizavimo tvarką, tokiu būdu siekdama garantuoti kiekvieno piliečio teisę rinkti bei būti išrinktam. Tad šio darbo tikslas ir yra atskleisti Seimo, kaip svarbiausios šalies institucijos, atstovaujančios ir išreiškiančios Tautos interesus bei politinę ir teisinę valią, rinkimų organizavimo bei pravedimo tvarką.
Pastaruoju metu Lietuvoje vyko įnirtingas Seimo rinkimų įstatymo tobulinimas: vienmandatėse apygardose sugrąžintas antrasis rinkimų turas, įtvirtinta pastovi Seimo rinkimų data ir kt. Iš to galime spręsti, jog parlamento rinkimų organizavimas tebekelia daug klausimų, to pasėkoje vyksta nuolatinis jų rezultatų stebėjimas, analizavimas, aptarimas. Taigi rinkimai ir jų padariniai tebėra viena iš labiausiai politologus dominančių temų, kadangi rinkimai - tai vienas svarbiausių demokratijos institutų, kurio pagrindu išreiškiama tautos valia. Nežiūrint į tai, negalime pasigirti ypatinga studijų bei teorijų gausa, kuriomis remiantis būtų galima paaiškinti, kaip vyksta Seimo rinkimai mūsų šalyje. Tačiau šio darbo tikslas yra ne tiek susisteminti visą turimą medžiagą apie Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tvarką, bet, svarbiausia, atskleisti parlamento rinkimų įstatymo pataisas ir su tuo susijusius teorinius bei praktinius klausimus. Pastarajam tikslui įgyvendinti iškėlėme šiuos uždavinius: apibūdinti parlamento rinkimų tvarką, akcentuojant Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!