Konstituciniai įstatymai, jų reikšmė ir paskirtis

Konstituciniai įstatymai, jų reikšmė ir paskirtis.
………………………………………...
(parašas)
VERTINIMAS: … … … … … … … … … … … … …
Kaunas, 2006
1. Įvadas
Konstitucinių įstatymų institutas Lietuvos teisinėje sistemoje atsirado palyginti neseniai. Po to , kai 1992 m. spalio mėn. Lietuvoje referendumu buvo priimta Konstitucija, kuri 69 str. numatė visiškai naują Lietuvos teisės ir teisinį institutą – konstitucinius įstatymus.
Lietuvos konstitucinių įstatymų nagrinėjimas aktualus visų pirma tuo, kad šiuo metu Lietuvos teisininkai skirtingai traktuoja konstitucinių įstatymų institutą. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais sąlygiškai būtų galima skirti tris konstitucinių įstatymų sampratos etapus:
1. Steigiamasis nuo 1990-03-11-1992-10-25;
2. sąrašinis nuo Konstitucijos priėmimo iki 1996-06-20;
3. blanketinis nuo 1996-06-20.
Per pirmąjį laikotarpį konstituciniai įstatymai Lietuvoje buvo traktuojami išimtinai kaip steigiamosios valdžios teisės aktai ir šia prasme prilyginami pačiai Konstitucijai.
Antrojo etapo konstitucinių įstatymų sampratos nenuoseklumą geriausia parodo Konstitucijos 69 str. 3 d. ir 1993 m. priimto Seimo statuto 172 (dabar 168) str. nuostatos.
Trečiasis konstitucinių įstatymų sampratos etapas turėtų būti siejamas su 1996-06-20 Konstitucijos pataisos ir konstitucinio įstatymo priėmimu, kuris parodė , jog Lietuvos įstatymų leidėjas galima sakyti, atsisakė nustatyti konstitucinių įstatymų sąrašą ir „įveda“ šiuos įstatymus į Lietuvos teisinę sistemą per Konstitucijos pataisos blanketinę nuorodą.
Mano darbo tikslas nėra lyginamoji konstitucinių įstatymų analizė, tai daugiau susipažinimas su konstitucinių įstatymu institutu, jų reikšmės ir paskirties supratimu.
Labai svarbu konstitucinius pradus įtvirtinti visoje teisinėje sistemoje. Tai teisės stabilumo, demokratiškumo, teisiškumo geriausias laidas. „ Konstitucija, konstitucingumas, konstitucionalizmas – tai žodžiai ir sąvokos, kurios tapo ypač aktualios šiandien išsivadavusių iš komunizmo despotijos šalių, taip pat ir Lietuvos politologijai, teisės mokslui ir visuomenės sąmonei“1. Todėl suprasti šias sąvokas, išmokti praktiškai taikyti teisę – vienas iš mūsų studijuojančių teisės mokslus, uždavinių. Šalies politinis ir teisinis gyvenimas prieštaringas – Tai „gyvos“ visuomenės požymis. Tačiau šiandienos sąlygomis sėkminga visuomenės raida galima tik gerbiant asmens teises ir laisves, suprantant, kad valdžia prasminga tik tarnaudama žmonėms.
Šią temą pasirinkau todėl, kad, mano manymu, reikalinga suprasti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!