Konstituciniai principai

Konstitucija – pagrindinis ir svarbiausias, aukščiausios galios teisės normų aktas. Ji nustato valstybės valdžios organizavimo ir veiklos, taip pat asmens ir valstybės santykių pagrindus. Konstitucija priimama ir keičiama sudėtingesne tvarka nei paprasti įstatymai. Tai įstatymų įstatymas, visos teisinės sistemos branduolys, svarbiausias teisės šaltinis, garantuoajntis teisės kryptingumą, jos normų suderinamumą, prireikus – ir subordinaciją. Konstitucija – ne tik pagrindinis ir aukščiausios galios teisinis aktas, bet ir svarbus politinis bei filosofinis dokumentas. Kaip politinis dokumentas ji atspindi šalies politinių jėgų kompromisą dėl politinio proceso svarbiausių taisyklių. Kaip filosofinis dokumentas atspindi tam tikrą pasaulėžiūrą. Joje yra įprasmintos tam tikros vertybės ir idealai. Dabar veikianti, 1992 metų Konstitucija tautos priimta referendumu, yra demokratiškiausia, nes atspindi glaudžiausią tautos santykį su pamatiniu įstatymu. Tautos tiesioginio veikimo kriterijaus svarbą demokratinėje valstybėje akcentavo jau M. Römeris XX a. pirmoje pusėje : “demokratinė teisėta valdžia yra ta, kuri yra pagrįsta teisinės tautos balsavimo išdavomis, nustatant tas išdavas balsų daugumos kriteriumu. Štai, tikroji “teisėtos” demokratinės valstybės valdžios formulė”. Taigi šio pačio svarbiausio teisinio šiuolaikinės valstybės akto – konstitucijos principus, jų funkcijas bei reikšmes bandysiu trumpai aptarti savo darbe.
Konstitucija – visą teisės sistemą integruojantis aktas. Tai vienintelis teisės aktas, kuriam būdingas toks vaidmuo. Visas kitas teisinis reguliavimas yra „vietinio“ pobūdžio, reikšmingas tik tam tikrai santykių sričiai. Konstitucija nukreipia visą teisinį gyvenimą tam tikra kryptimi, visas teisės normas, institutus, šakas sujungia į darnią visumą. Tai vienintelė teisės sritis, nustatanti visų kitų teisės sričių pagrindus. Iš to kyla aukščiausios teisinės gynybos poreikis. Tokia aukščiausiąja teisine gynyba laikytina konstitucinė justicija. Konstitucija yra svarbiausias įrankis valstybinei valdžiai apriboti ir kontroliuoti. Lietuvos Konstitucijos pirmtakas – 1528/1529 m. Pirmasis Lietuvos Statutas. Vis dėlto šie pirmieji teisiniai įstatai dar nebuvo platūs, jie neapėmė visos valstybės. Savo teises dalinėse srityse užsitikrindavo atskiri luomai. Pirmąsias šiuolaikines Konstitucijas turėjo JAV (1776 m.) ir Prancūzija (nuo 1789m.). Padrąsinti šių valstybių raidos, Europos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!