Įstatymai ir poįstatyminiai aktai

Įstatymai – tai žmonių kūrinys, su kurio pagalba prigimtinės teisės dėsniai esti pritaikomi konkretiems įvykiams. Įstatymų tikslas yra auklėti, o kai to nepakanka – bauginti.
Visi teisės aktai yra klasifikuojami atsižvelgiant į valdžių pasidalijimą. Vienas iš pagrindinių klasifikavimo būdų yra teisės akto teisinė arba juridinė galia. Teisinė galia yra teisinis statusas, leidimo ir paliepimo ribos - apimtis. Visi teisės aktai yra pagal teisinę galią yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus. Poįstatyminiai aktai yra valdymo aktai, nes jie nesukuria ar pakeičia teisės normas, kurios galėtų konkuruoti su įstatymų normomis. Iš esmės teisės aktų hierarchija sutampa su aktų teisine galia, nes yra atsižvelgiama į priimamų institucijų kompetenciją.
Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų sistemą nustato Konstitucija ir ši sistema apima aukščiausios (centrinės) valdžios ir savivaldos institucijų, tautos valios tiesioginės išraiškos norminius aktus, taip pat ratifikuotas tarptautines sutartis.
Pagrindinis teisės šaltinis yra Konstitucija. Įstatymai – antras pagal svarbą šaltinis. Įstatymai gali būti:
- Konstituciniai įstatymai – turintys aukščiausią galią;
- Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys;
- Organiškieji įstatymai – atsiranda Konstitucijos blanketinių normų pagrindu;
- Paprastieji įstatymai – parlamento priimti teisės aktai.
Įstatymai gali būti klasifikuojami ir pagal kitus kriterijus. Pavyzdžiui, deleguotieji įstatymai – juos leidžia ne parlamentas, o vykdomosios institucijos. Turi būti tam tikras teisinis pagrindas, kas gali tokius įstatymus leisti ir kokiu pagrindu. Turi mažesnę galią negu parlamento. Parlamentas turi juos tarsi ratifikuoti, patvirtinti. Arba ypatingieji įstatymai. Tokie įstaymai galioja įvedus karo ar nepaprastąją padėtį.
Poįstatyminiai aktai – vykdomosios valdžios, valstybės vadovo, vyriausybės priimti aktai. Leidžiami remiantis įstatymu ir negali prieštarauti įstatymams. Paskirtis - konkretizuoti įstatymų normas. Tam tikrų teritorinių vienetų vadovų (gubernatorių) leidžiami norminiai aktai.
Šiame darbe, remdamasi teisės tyrinėtojų A. Vaišvilos, E. Vaitiekienės, S. Vidrinskaitės, bei M. Romerio universiteto teisės moslininkų darbais, pabandysiu išnagrinėti kaip norminiai teisės aktai funkcionuoja kaip vientisa sistema, kokie būdingi tos sistemos požymiai.
I. ĮSTATYMAI
Pagrindiniu privalomu teisės šaltiniu kontinentinės teisės tradicijos valstybėse pripažįstamas norminis teisės aktas. Doktrinoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!