Konstitucinės teisės pagrindų teorinė medžiaga

1tema Konstitucinės teisės sąvoka,reguliavimo dalykas,metodas Pasaulyje nėra valstybės be Konstitucinės teisės .Nesvarbu,ar ji yra kodifikuota,t.y. susteminta,ar ne.PVZ.,D.Britanijoje nėra kodifikuotos Konstitucinės teisės.Net Sovietų Sąjunga turėjo savo konstituciją ir konstitucinę teisę.Vokietijoje formaliai nebuvo panaikinta 1919 m.Veimaro k-ja,nors ir nebuvo taikoma.Skiriasi JAV 1790 m.k-ja ir SSRS 1936 m. K-ja.JAV- teisės aktas ,kuris įtvirtina visų valstybės jurisdikcijoje esančių žmonių suverenitetą ir kartu valstybės valdžios apribojimus.SSRS-įtvirtino prolitariato diktatūrą ir bolševikų partijos galybę. Negali būti tikslaus”Konstitucinės teisės” apibrėžimo ,kuris būtų išsamus ,apimtų požymius , būdingus visoms valstybėms.Reikia formuluoti apibrėžimą remiantis konkrečiais požymiais Lietuvos v-bės Konstitucinė teisė suprantama 4 prasmėmis: 1. Siaurąja-pagal pagrindinį Konstitucinės teisės šaltinį. 2. Plačiąja-pagal pagrindinius Konstitucinės teisės ir ją tyrinėjančius visus teisės mokslo šaltinius. 3. Formaliąja-pagal tam tikrų principų ir normų įforminimą atitinkamu teisės aktu. 4. Materialiąja-pagal tam tikrų principų ir normų turinio esmę. 1.SIAURĄJA Konst.t.-tai valstybės aukščiausios galio teisės akte(Konst.,”Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai”,…) sujungtų(kodifikuotų) principų ir normų visuma. Toks požiūris labiausiai pagrįstas vertinant Lietuvos valstybingumo atstatymą 1918-1920m.Tuo metu priimta nedaug įstatymų ,normų.Dabar šis apibrėžimas turi daugiau trūkumų.Čia nesunku atriboti valstybinę teisę ir Konstitucinę teisę. Konstitucinė teisė-siauresnės apimties nei valstybinė teisė .Konstitucinė teisė (siaurąja prasme)apima Konstitucinę teisę,jiji aiškina Konst.t.nutarimus. Valstybinė teisė-išplaukia iš blanketinių Konstitucijos normų (Pilietybės įst.,Karo policijos įst.).Tai valstybės institucijų normų ir principų visuma ,paremta konst.t. PVZ”Savivaldybių tarybų rinkimų įst.”,nustato , kad savivaldybių tarybos nariu gali būti renkamas ne jaunesnis kaip 21 m.Konstitucijoje šito nėra nurodyta.Tačiau yra nurodyta[Konst.56str.1d.]seimo narių amžius –25 m. Konstitucinė teisė-daugiau nei Konstitucijos tekste apjungtų normų visuma. 2.PLAČIĄJA Konst.t.- tai valstybės aukščiausios galios teisės akte,jo pakeitimo projektuose įtvirtintų principų ir normų ,juos arskleidžiančių Konstitucinių papročių ir jurisprudencijos ir teisės mokslo atstovų vyraujančių teiginių visuma. Šiuo požiūriu Konst.t.priskirtini politiniai teisiniai kompromisai ,subrandinti derinant alternatyvius projektus1992 m.Rengiant K-ją dalyvavo ir kiti pajungti valstybės institucijų ir pareigūnų tarpusavio sąveikos,tradicijos,konstituciniai papročiai. Kompromisai,pvz.,atspindi vyriausybės stenogramuose,tuometinėje periodikoje. Toks platus požiūris labai tinkamas.Tačiau 1991-1992 m . projektai turi ne tik teisinį , bet ir politologinį,sociologinį,istorinį aspektą.Todėl nereikia šio požiūrio sureikšminti. PVZ[106str.6d.Konst.]-Konstitucinis teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą,jei kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais. 3.FORMALIĄJA Konst.t.-tai Konst.kaip specialio akto Konstituciją konkretizuojančių įstatymų,šiuose įstatymuose numatytų poįstatyminių aktų bei šių aktų teisėtumą(-konstitucingumą) vertinančių teisminių sprendimų visuma. Konstitucinė teisė apima šias nuostatas: 1. Visas Konstitucijoje ir jos sudėtinėse dalyse įtvirtintas nuostatas[150str.Konst.] 2. Konstitucijoje tiesiogiai įvardintų įstatymų ir abstrakčiai numatytų įstatymų tarp jų ir Konstitucijos nuostatas. 93str……………… [Konstitucija] 102str.2d…………. nuostatos 111str.4d………….. • Abstrakčiai numatytų –“nustato”,”saugo”60str3d. • Konstitucinės nuostatos-47str.2d 3.Įstatymų,ratiikuotų LR tarptautinių sutarčių nuostatas.Ratifikuotas LR tarp.sutartis iš dalies nurodo 138str.1d. 4.Įstatymo galią turinčio Seimo statuto nuostatas[Konst.76str.] 5.Įstatymo galią turinčių Konstitucinio teismo nutarimų nuostatas.[Konst.107str.2d.-teisinė galia] 6.Minėtuose įstatymuose numatytus vyriausybės nutarimus (nustato valstybė),ministrų,apskrities viršininkų savivaldybės institucijų ar kitų valdymo(viešojo administravimo)institucijų priimamų poįstatyminių aktų nuostatas. 7.Minėtų poįstatyminių aktų teisėtumą vertinančių administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimų nuostatas. Toks požiūris yra pagristas,bet nelabai aiškus.Pagal tokį formalų požiūrį sunku apriboti Konst.t.,.adm.t.,civ.t. nes nuostatos tarpusavyje susijusios. 4.MATERIALIĄJA. Pagal šį požiūrį tik dalis įstatymų ar vyriausybės nutarimų nuoistatų priskirtini Konst.t. Konstitucinė teisė-tai prigimtinės teisės ir valstybės sukurtos teisės principų ir normų visuma,apimanti pagrindines žmogaus savigynos nuo v-bės valdžios priemones,kertinius v-bės institucionalizavimo ir funkcionavimo principus(Neprikl.,demokrat.,respublika,teisinė valstybė),Konstitucinio lygmens pagr.v-bės institucijų ir piliečių sudarymo ir veiklos tvarkos pagrindus.[18str.](GERIAUSIA) Konstitucinei teisei priskirtini principai ir normos ,nepriklausomai nuo to , kokiame akte įforminti, svarbiausia-turinys. Nėra baigtinių žmogaus teisių ir laisvių sąrašų. • Konstitucinės reisės reguliavimo dalykas Remiantis material.Konst.t.samprata.Pagal ją Konst .t.regul.3 sant. 1. Sant., atsirandantys prigimtinėje sferoje (susiję su prigimt.žmpgaus teisėmis ir laisvėmis ).Iš vienos pusės žmogus ,iš kitos pusės –valstybės institucijos ar pareigūnai. 2. Sant.,susiję su visuomenine sfera .Dalyvauja iš vienos pusės –žm.visom.susivienijimai arba socialiniai junginiai ,o iš kitos pusės –v-bės institucija ar pareigūnai. 3. Sant.,susiję su valstybine sfera .Dalyvauja institucijos arba pareigūnai. Toks požiūris pagr.Konst.struktūra,jos skirsniais: • 2 SK.pavad.”Žmogus ir valstybė”susijęs su 1 sfera. • 3SK.pavad.”Visuomenė ir valstybė” (šeima,mokslas,kultūra,žiniasklaida,tautinės bendrijos,švetimu,religinės organizacijos) .Susijusi su 2 sfera. • 4SK. Pavad.”Tautos ūkis ir darbas”susijęs su socialinėmis ekonominemis galimybėmis.Iš dalies 1 sfera,iš dalies 2 sfera(gyvūnija,augalija) Visi kiti nuo 5sk.apjungia nuostatas 3 sfera. Ar yra sant. Tarp piliečių ir valstybės? Šie sant.prisk.tarpinei sferai tarp 2-os ir 3-os.Jdinga teigti ,kad Konstitucinė teisė jungia sant. Tarp žmonių ir valstybės .Konst.esmė ir prasmė suteikia individui savigynos priemones prieš v-bės savivalę ir piktnaudžiavimą. Konst.yra normų,kurios leidžia v-bei įsikišti į žmonių tarpusavio santykius(nepiln.vaikų apsauga,..).Pagal šias nuostatas galima teigti ,jog jei pažeidž.Konst.nuostatos,valstybė gali įsikišti.Nėra atskiros santykių grupės ,reguliuojančios žmonių tarpusavio santykius. Soviet.Konst.nebuvo skirtumo tarp visuomenės ir valstybės.Dabar yra kitaip .Tai įrodo (3sk.)Visa tai išplaukia iš tokių nuostatų : [Konst.40str.3d.] [Konst.43str] [Konst.44str.2d.] ir daugiau . • Konstitucinės teisės reguliavimo metodas Metodas-poveikio būdai ,kuriais Konst.t.normos veikia tuos visuom. Santykius. Pagal Konst.t. principą ir normų pobūdį,išraišką,žodinę formą,skiriami šie metodai: 1. ĮTVIRTINIMO Kuriuo lakomiškai trumpai įtv. Esminiai Konst.principai arba vertybės.Šis metodas pasireiškia[1str.Konst.] įtv.kertinius instucionalizavimo ir konstitucingumo principus(demokratija, respublika) [18str.Konst.]”Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės” [25str.1d.Konst] 2.APRIBOJIMO Jis atsispindi [Konst.136str.] nuostaose.Lietuva dalyvauja……,jei tai neprieštarauja…. [Konst.25str.2d] 3.ĮSIPAREIGOJIMO Jis įvardina privalomo konst.t.regul.santykio sublekto veikimą ar neveikimą [Konst.139str.2d.]”Piliečiai privalo atlikti karo tarnybą” [72str.3d.]Respublikos Prezidento pareiga pasirašyti pakartotinai priimtą Seimo įstatymą ,kurį jis vetavo. 4.ĮGALIOJIMO Pasireiškia tuo ,kad norma ar principas suteikia santykių subjektui atlikti ar neatlikti tam tikrą teisės veiksmą.[106str 6d.]”…..turi teisę” 5.DRAUDIMO Jam būdingas besąlygiškai tam tikro sant.subjekto veikimo ar neveikimo uždraudimas.[135str.2d.]”Lietuvoje karo propaganda draudžiama” • Dispozityvinis-autonominis metodas,būdingas civilinei teisei. • Imperatyvinis –direktyvinis metodas,būdingas baudž.,ir adm.teisei.Nustatomos baudos. • Konst.t. būdingas ir dispozityvinis ir imperatyvinis metodas. • Pagal sferas: Prigimtinėjesferoje taikomas imp.direkt.metodas.valstybės atžvilgiu. 2 tema Kontitucinės teisės normos ,rūšys ir ypatumai Konst.t. normos –yra elgesio taisyklės,tačiau tokia samprata yra siaura.Tai ir principai ,iš kurių galima logiškai ir sistemiškai kildinti kitus teisės principus,įv.elgesio t-kles. • Konst.normų ypatumai: 1.nebūdingos sankcijos ,sk.nuo baudž.ir adm.t.yra tik dispozicija ,kartais hipotezė. Atskirais atvėjais [Konst.74str.] galima įžvelgti sankcijas .Taip pat [Konst.123str.4d][Konst.59str.3d.].Pagal šias nuostatas t.t.teisines pasekmes (PVZ Seimo narys netenka mandatų). 2.Konst.normoms būdingas abstraktumas,todėl Konst.t. apima ne tik elgesio t-kles, bet ir iš jų išplaukiančius principus. 3.Būdinga reguliuojamų santykių įvairovė. 4.Konst.normoms būdingas stabilumas ,ypatinga keitimo tvarka ir protinga teisinė galia .Konst. stabiluma lemia [Konst.148str.] ypatinga keitimo tvarka .[Konst.69str.3d.] numato Konst.įstatymų sąrašą.Ypatinga teisinė galia išplaukia iš [Konst.7str 1-2d].Įst.įtv.teisės normos yra įtv.Konst.tekste. • Konst.t.normų rūšys: 1.Pagal normose nurodytą veikimo elgesio modelį. • Dispozityvios(įkūnija įgaliojimo metodą,suteikia subj.galimybę veikti ar neveikti savo nuožiūra,nepaž.Konstitucinių principų.) • Imperatyvios(įkūnija apribojimo ir įpareigojimo metodą,nurodo t.t.subj.elgesio modelį konk.nuspėjamu atveju) [Konst.144str.1d.]Yra hipotezė .Joje atsispindi dispozityvi teisės norma . [Konst.142str.1-2d.]”Ginkluoto užpolimo atveju Prezidentas priima sprendimą dėl….arba teikia artimiausiam seimo posėdžiui.” 2.Pagal žodinę išraiška ir įgyvendinimą • Blanketinės [Konst.47str2d.] [Konst. 49str.2d.] [Konst.51str.2d.] • Normos –principai PagalKonst.įst.dėl Lietuvos valstybės [Konst.150str] • Normos –postulatai Abstraktūs teiginiai ,nepateikiantys konkretaus turinio. “Nepriklausomybė” suvokiama kaip principas ir postulatas.[Konst.5str.3d.] • Definicinės normos =apibrėžimas [77str.1d.]”prezidentas yra v-bės vadovas” • Normos –tikslai Išreiškia t.t.vyriausybės siekius”rūpinasi,skatina” [53str.2d.][54str.2d.] 3.Pagal reguliavimo paskirtį • Materialinės-apibr.tam tikrą elgesį,veiksmą,turinį. • Procesinės-nustato tvarką ,pagal kurią turi būti atliktas materrial.n.išrekštas veiksmas. 4.Pagal teisinę galia : • Aukščiausios • Žemesnės (Konst.įst.,poįst.aktuose įtvirtintos normos) 5.Pagal galiojimą laike: • Nuolatinės • laikinos(153str.).Dabartiniu požiūriu ji negaliojanti ,bet buvo Konst tekste. • Konstitucinis teisinis santykis Konstitucinės teisės sistema Konstitucinis teisinis santyks –tie santykiai , kurie sudaro Konst.t. reguliavimo dalyką.Sant.turinį sudaro Konst.t.subjekto teisės ir pareigos bei veiksmai,susiję su subjekto teisėmis ir pareigomis. Konst.t.santykiai : 1.Bendro pobūdžio 2.Konkretūs 1.Bendro pobūdžio sant.būdinga: • Nėra aiškiai įvardintų dviejų sant.subjektų. • Nėra konkrečios elgesio taisyklės • Nėra konkr.teisių ir pareigų. Tokiu sant.lemia normos –principai ar normos-postulatai. PVZ[2str]įvardinta tik “tauta”,sukuria teisinį sant., kai tauta nori spręsti t.t.klausimus referendumu.Norma –principas(tautos suverenitetas)lemia konkrečius teisinius santykius . Reikia surinkti konkretų sk.parašų,kad įvyktų rinkimai.Seimo rinkimus detalizuoja “Seimo rinkimų įstatymas”.Būdingas subjektų įvairovė ,platus subjektų ratas: *individai *žmonių susivienijimai(tautinė bendrija,politinė partija) *50000(68str.)piliečių gali pateikti įst.projektą. 300000(47str.) *valstybės institucijos *valstybės institucijų nariai (pvz.vyriausybės narys gali būti savarankiškiu subjektu) *administraciniai teritor.vnt. (apskritis ar savivaldybė).Tų vienetų institucijos (pvz.savivaldybės taryba) *valstybė Juridiniai faktai –įvykiai ar veiksmai,kurie lemia Konst.norma savaime negalioja .sant.atsiranda ,kai yra t.t jurid.faktai. Veiksmai priklauso nuo subjektų valios . [59str.1d.]”Seimo narių įgaliojimų laikas skaičiuojamas nuo pirmos dienos ,kai jie susirenka į posėdį,tuo metu nutrūksta buvusio Seimo įgaliojimai. Konst.t.sistema,vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje ,Konst.t.ir kitų teisės šakų sąveika . Konst.t. sistema-ją sudarančių principų ir normų sistema .Skaidoma į šias dalis: Į institutus,kurie apjungia normas ir principus. Struktūra-skirsniai ir skirsnių pavadinimai(jungia gaug teisės normų) Substitutai. PVZ.Rinkimų teisės institutas skirstomas : 1.seimo rinkimų…………………. 2.Prezidento………………………substitutai 3.Savivaldybių tarybų……………. Konst.t.sistema-normos ir principai t-vy susiję.(6str.1d.) nuostata”Konstitucija yra vientisas aktas “. Bet tai nereiškia,jog šioje sistemoje nėra kolizijų.Kolizijos: 1.Kolizijos tarp valdžios institucijų kompetencijų. (92str.4d.)nuostata:”Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus ,po Seimo rinkimų arba išrinkus Prezidentą. Prezidentui nepaaiškinama,kaip turi elgtis prezidentas. 2.Kolizijos tarp blanketinių konstitucinių nuostatų ir jas detalizuojančių įstatymų . (33str.3d.) (69str.3d.)numato Konst.įst.sąrašą.Tokio sąrašo iki šiol nėra. 3.Kolizijos tarp aukštesnės galios ir žemesnės galios teisės akto,kurie priskirtini Konst.teisei. 4.Kolizijos tarp ratifikuotų tarpt.sutarčių ir įstatymų. Pagal tarp.sut.įst.tuo atveju ,kai ratif.tarp.sutarčiai taikomas įst.,didesnę galią turi ratif.tarpt.sut. 5.Kolizijos tarp konkrečių piliečių teisių ir laisvių ir įstatymų ar Konst.teisės aktų detalizuotos ar nustatytos tokių teisės aktų įgyvendinimo ar apribojimo tvarkos [23str.1d.]”Nuosavybė neliečiama “Asmuo teisėtai įgijęs t.t. turtą jo netenka ,nes negali gauti. Kolizijos sprendžiamos tam tikra tvarka. Kolizijų sprendimo būdai 1.Konst.teismo nutarimai(t.t.teisės akto atitikimas Konst) 2.Įst.leidyba.(Priimant įst.,kurie pašalina koliziją tarp įst.ir Konst.) 3.Konst.keitimas.Jei būtų kolizija tarp Konst.ir tarpt.sutarties (“Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencija”),kurią reikia būtinai ratifikuoti . Iki šiol dar nebuvo realizuota.[119str.2d]suteikiant ES v-bės narių piliečiams teisę dalyvauti renkant savivaldybių tarybą. 4.Konst.aiškinimas.Tiek teisės mokslo atstovų ,tiek Konst.teismo aiškinimas. Konst.t.vieta LR teisinėje sistemoje Konst.t.tenka ypatinga ,centrinė vieta Lrteisinėje sistemoje.Tai lemia šios aplinkybės : 1.Konst.įtvirtina žmogaus ir piliečių teises ir laisves(48str)(20str) 2.Konst.t. nustato pagrindinę valstybės institucijų kompetenciją,kurią detalizuoja atitinkamos Konst.normos.(67str.2d.)(137str.3d.) 3.Konst.įtvirtina tiesioginio Konstitucijos taikymo principą. (6str.1d.) Kitų teisės šakų reguliuojamuose santykiuose galima taikyti Konstituciją(pvz.civil.teisėje) Konst.t.ir kitų teisės šakų sąveika Konst.t.ir administracinė teisė. Sąveika galima vertinti adm.teisės pažeid.kodeksu(ATPK)91.3str.numato nuobaudas už valst.kalbos nevartojimą vykdant pareigas.500LT [Konst.14str.]valstybinė kalba-lietuvių [ATPK 211str] neatvykymas į būtiną karo tarnybą ar alternatyvią krašto tarnybą. [ATPK 214.6str] Prezidento įžeidimas ir šmeižimas masinio informacijos priemonėm. [Konst.77str.1d.]Prezidentas yra valstybės vadovas. Konst.t. ir baudž.t. sąveika. [BPK 121str] Už antikontitucinių organizacijų kūrimą ar veklą. [Konst.35str]Laisvė vienytis į organizacijas ,jei neprieštarauja Konst.ir įstatymui. [BPK 115str] kėsinimas į LR Prezidento gyvybę. [Konst.77str.1d.] Konst.t.ir civilinės t.sąveika 2 knygos 2 skyrius (CK) LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA Lietuvos v-bės Konstitucijų gausa.8 k-jos per mažiau nei 25 metus,nebūdingas nei Latvijai ,nei Estijai. 4 Laikinosios:1918,1919,1920,1990 4 Nuolatinės:1922,1928,1938,1992 Šias konstitucijas vienija ir skiria t.t. bruožai .Skiriasi : 1.galiojimas laike 2.pavadinimų kalbinė išraiška. Šie skirtumai nėra esminiai . Esminiai skirtumai • Legitimacijos skirtumai (demokratiškas pateisiamumas,kokiame pz.,viešame ar ne buvo subrandintas) 1918,1919-Lietuvos Tarybos nebuvo ,visuotinų rinkimų rezultatas . 1928,1938-Stokoja legitimacijos.Tai Prezidento ir ministrų kabineto rezultatas 1927-1936 1990-stokoja legitimacijos ,nes ją priėmė Liet .Aukšč.Taryba(Taryba buvo išrinkta LSSR piliečių 1989.) 1920,1922,1992-atitinka legitimaciją. 1920,1922-Steigiamasis seimas…………. PRIIMTA 1992-referendumu……………………….. • Priėmimo tvarka. 1920,1922 priimto klasikinės Steigiamosios valdžios. 1918,1919,1990-priimtos neklasikinės steigiamosios valdžios,vykdė parlamento f-jas(tai Lietuvos Taryba ir Aukšč.Taryba.) 1928-tai oktrojuojančios valdžios savo vardu skelbianti (dovanojanti) k-ja.Prezidentas ir ministrų kabinetas. • Principinė v-bės valdymo forma. 1918,1919 –nedetalizavo 1920-LT v-bė yra demokratinė respublika .Šį sprendimą perėmė kitos k-jos . • Parlamentinė ir prezidentinė respublika. 1922-parlam.resp.modelis 1938-prezident.resp.modelis 1992-parlam.resp.modelis,kuriam būdingi pusiau prezidentinės valdymo formos ypatumai(1998 01 10 Konstitucinis Teismas) 1918m.K-jos ypatumai • Klasikinių asmens teisių ir laisvių įtvirtinimas.Lakoniška,nustato asmens pagrindus • Valdžių atskyrimo principų užuomazgos. [1prgr-v-bės organų sistemoje atskiras f-jas vykdo v-bės Taryba ,VT prezidentas, ministrų kabinetas] • Klasikiniai parlamentarizmo elementai Įst.iniciatyvos teisė(3prg) Interpeliacijos ir paklausimo teisė(7prg) • Kolegiali v-bės vadovo institucija Prezidiumas- 3 asmenų institucija.Prezidiumo parašą sudaro visų 3 asmenų parašai. Prezidiumą sudaro Prezidentas ir 2 viceprezidentai. • V-bės formos trūkumas 1919 m.K-ja. • Beveik pažodinis 1918 m.K-jos perėmimas.Vertinama įvairiai.(Tai atskiras teisės aktas pagal Šileikį) 1920m.K-jos ypatybės: • Mirtie bausmės panaikinimas(16p.) • V-bės forma –demokratinė resp. • Steigiamojo Seimo nario imunitetas(17p.) • Vienasmenis v-bės vadovas(5,7p.) 1922m.K-jos ypatybės: • Labiausiai atspindinti dabartinę K-ją • K-jos viršenybės principas(3p.).Dbt. K-jos 7str. • Tiesioginės demokratijos elementai (20p.) 25000 piliečių gali teikti Seimui įst.sumanymą.Dbt.K-jos 68str.2d. • Proporcinė rinkimų sistema.(23p) Dbt.K-ja atvira rinkimų sistemai. • Seimo padėties ypatumai: *3 metų kadencijos trūkmė (25p) Dbt. K-ja 4 metų *Seimo įgaliojimas rinkti resp.Prezidentą. *Seimo galios didesnės lyginant su Prezidento galiomis !!!.(52prgr.)3dalis-naujojo Seimo rinkimai privalo vykti ne vėliau kaip po 60 dienų Seimą paleidus. • Resp. Prezidento teisė dalyvauti Ministro kabineto posėdžiuosse.54prg.”…dalyvauti ir pirmininkauti.” 1928,1938m. K-jos perėmė šią nuostatą.1938-“….dalyvaudamas pirmininkauja.” 1992 neužsimenama apie tai sąmoningai,užtikrinant įtaka Min.Pirm. 1928 m. K-jos ypatybės: • K-jos leidėjas-Resp. Prezidentas,kuriam pritarė Ministrų Kabinetas.(preambulė) • Seimo sušaukimo ypatybės .Pirmojo Seimo ,po to ,kai buvo paleistas 1927 ypatybės. (28p.1d.) naujo seimo rinkimai turi vykti ne vėliau kaip per 6 mėn.,skelbia rinkimų dieną Prezidentas. (28p.2d.) Šis 1/2metų l-pis netaikomas pirmajam Seimui rinkti. Tai lėmė ,jog seime nebūvimas neprieštaravo K-jai • Resp.Prezidento teisė leisti įstatymus. (53p.)Seimui nesant arba tarp Seimo sesijų ,įstatymus leidžia Prezidentas.1938 m.K-ja perėmė šią nuostatą.1992m.K-ja tik Seimas turi įst.l.v. • K-jos patikrinimo po 10 metų tvarka. (106p.)”Tikrinama ne vėliau kaip per 10 m.tautos atsiklausymo keliu”Ši galimybė nebuvo realizuota. 1938m.K-jos ypatybės • Individo sumenkinimas ir v-bės reikšmės individui išaukštinimas. (6skyrius)Piliečiui v-bė yra jo paties buvimo pamatas. 1992-individo galios kyla iš prigimtinės teisės. 1938(37str.)-tėvų pareiga įkvėpti vaikams tėvynės meilę ir pasiryžymą aukotis dėl tėvynės ,kas gali būti įv.interpretuojamas karo padėty. • Valdžių atribojimas principų modifikavimas ,iš dalies paneigimas. V-bė gali paneigti ,apriboti atskiras žmogaus teises . (55str.) V-bė gali nustatyti darbo prievolę viešam reikalui.Ši nuostata nesuderinama su dbt.K-jos 48str. (46str.)”Vengiančius darbo žmones v-bė gali priversti dirbti .Perėmė sov.K-ja. • Respublikos Prezidento rinkimo tvarka. Netiesioginiai rinkimai .JAVrinkimų atspindys.Piliečiai renka rinkikus ,kurie renka resp.Prezidentą. • Prezidentas turi imunitetą. (73str.)”neatsako už savo galios veiksmus.”Prezidentas negali būti traukiamas atsakomybėn ligi vadovauja v-bei.Negali,kai eina pareigas ir kai ne. Dbt.K-ja(86str)”Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų Seimo apkaltos proceso tvarka.”Prezidentas negali būti traukiamas atsakomybėn ,kol eina pareigas. 1940m.LSSR K-jos ypatybės: • Įtv.žm.teises ir laisves su ypatingomis išlygomis.(97,98str.) (97str.)Sutinkamai su darbo žm.interesais soc.sant.stiprinti garant.žodžio,spaudos, rinkimų laisvė . 1992 m. K-ja (25str.)”Laisvė reikšti įsitikinimus nesuderinama su šmeižtu ir t.t.” (98str.) Sutinkamai su darbo žm.interesais ir liaudies narių organizacinei saviveiklai ir politiniam aktyvumui išugdyti ,gali jungtis. • Vienpartinė sistema • Prilitariato diktatūros arba suvereniteto principas(2str.) Ne tautos suverenitetas!!! LSSR pagrindą sudaro darbo žm. Tarybos kurios buvo įkurtos proletariato dikt. • Privačios nuosavybės apribojimas ir socialistinės nuosavybės sureikšminimas. 4,5str.socialistinė nuosavybė-ekon.LSSRpagrindas. Dbt.K-ja yra atvira nuosavybei.(46str.)Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. 1978m.Konstitucijos ypatybės. • Sureikšminamas komunistų partijos statutas. (1skirsnis 6 str.)-Kom. Partija –vadovaujanti jėga,visų v-bės institucijų branduolys. • Demokratinio centralizmo principai. 3str??? Lietuva de jure gyvavo ,bet de facto negalėjo veikti. Laikinojo Pagrindinio įst.ypatybės. • Priėmimo ir įsigaliojimo ypatybės . 1990 03 11 buvo nutrauktas LSSR 1978 m. K-jos galiojimas,atstatytas 1938 m.K-jos galiojimas,sustabdant nuostatas ,kurios regl.Prezidento ,Seimo V-bės tarybos, V-bės kontrolės statusą.Buvo sustabdytas 1938 m.K-jos galiojimas po akimirkos ir po to priimtas Laikinas Pagrindinis Įstatymas. Nėra nuoseklumo tarp 1978m.K-jos ir 1920 K-jos .Įsigaliojo ne nuo jos paskelbimo ,priėmimo momento.Tai nevisiškai atitinka teisinės v-bės principus. • Daug nuotatų perimta iš 1978m. K-jos .Nes nebuvo laiko parengti naujo v-bės įst. • Valstybės valdymo forma Suvereni demokr.v-bė,išreišk. Bendrą liaudies valią ir interesus. • Daugiapartinė sistema. • Nėra piliečių teisių ir laisvių išlygų. • Privačios nuosavybės įteisinimas. • Aukšč.Tarybos galių sureikšminimas ir kartu v-bės valdžių atribojimas. 78str.Aukšč.Taryba-aukščiausiasis v-binės valdžios organas. • Įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų ratas. Šią teisę turi:LR Prokuroras ,Aukšč.Teismas,Aukšč.Tarybos Nuolatinės Komisijos,Aukšč.Tarybos Prezidiumas ,Aukšč.Tarybos Pirmininkas,Ministrų Taryba,pavieniai deputatai,politinės partijos ir visuomeninės organizacijos ,jų respublikinių organų asmenyje. Dbt.K-jos (68str) Seimo nariai ,prezidentas ,vyriausybė,50000 piliečių. • Aukšč.Tarybos pirmininko ypat.statusas. (86str.) yra Aukšč. V-bės pareigūnas .Buvo bandoma kompensuoti kaip prezidento nebūvimą. • LR 1992 –ųjų metų Konstitucija Ypatybės: 1.)priėmimo tvarka.(referendumu,kuris vyko tą pačią dieną, kaip ir Seimo rinkimai)+ (ref.)įstat.dėl K-jos įsigaliojimo. [153 str.] pagal kurį K-ja iki 1993 m.spalio 25d.supaprastinta tvarka, t.y.nebalsuojant 2 kartus ir bepertr galėjo būti pakeista 3/5 Seimo n. Pagal įst. “dėl K-jos įsigal.tvarkos”[8 str.], nuostatos, nesijusios su žm. teisėmis galėjo būti netaikoma to, kas BAK numato [Konst.20 str. 3d.] Numatė, kad pirmą kartą skiriant Konst.t. tesisėjus: trys sk. Numatė LR Prezidento instituciją [6 str.], iki tol nebuvo [Konst.89 str.] T.t. l-pį Seimo pirm.vykdė Prezidento įgaliojimus. 2.)K-jos tiesioginis taikymas. [6str.1 d.] Nei viena šios K-jos pirmtakių, neužsiminė apie save patį, o ši – vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Visos K-jos nuostatos galiojo ne įst.nustatyta tvarka, o pirmiausia K-jos nustatyta tvarka. Visi, remdamiesi K-ja, gali kelti kaltinimus procesine tvarka. 3).Žmogaus teisių ir laisvių neatimamumo principas. [18 str.]- distancija nuo pozityvizmo iki prigimtinės t. (nėra v-bės kišimosi). 4.)Apkaltos procesas. [74 str.]- LR Prezidentas, Seimo nariai ir aukšč.Teisėjai gali būti patraukti ypatingon parlamentinėn atsakomybėn. 5.) Specializuota K-nės justicijos institucija -tai Konstitucinis Teismas. 6.)Ypatinga K-jos keitimo tvarka. [148 str.1-2 d.]”Tik referendumu, ne mažiau kaip 3/4 visų piliečių balsų dauguma... Nei viena K-ja nenumatė tokios griežtos K-jos keitimo tvarkos. Skirtingai nuo pirmųjų K-jų: JAV 1787 m.K-jos Žečpospolitos 1791 m. gegužės 3d.K-ja Prancūzijos 1791 m.K-ja Švedijos Norvegijos 1814m. Belgijos 1831 m. Lietuvos K-jos nėra v-bės neigiamo valdžios apribojimo, bet jomis buvo siekiama sukurti, sutvirtinti,moderniai instituliazuoti: Tai – ne žmogaus teisių ir laisvių priešas, o jos garantas. 1938 ir 1992 m. skiriasi istoriniu požiūriu. Pagal priėmimo būdą skiriasi 1928 m. ir 1992m. K-jos. Konstitucijos apibrėžimai: 1.Klasikinis, kuriuo remiasi pozityvizmo a. K-ja – pagrindinis v-bės įstatymas. Bet tai per siaura sąvoka, daugiareikšmė. 2.K-ja – tai žmogaus, visuomenės, valstybės integracijos modelis.(fundamentalus, principinės reikšmės ) 1991 sp.mėn. nėra tikrovės atspindys. Buvo taikoma mirties bausmė. Tai modelis, kuris nukreiptas į ateitį, santykiams tarp žmonių, vyresnės ir jaunesnės kartos ir t.t., integracija tarp jų. [2,3 skirsnių] pavad. gali būti pagrįsta: “Žmogus ir valstybė”, “Visuomenė ir valstybė”. [120 str.1 d.] “V-bė remia savivaldybes”. Tai t.t. vizija. 3.K-ja-tai valstybės teisinė santvarka. Pagal jį – v-bė turi K-nius rėmus, konstrukciją, kuriuose v-bė gali laisvai vystytis, bet neperžengti rėmų. [1 str.] bei bet kita nuostata gali būti principine nuostata, kad laisvas v-bės vystymasis įst. Leidėjo diskrecija(galimybė) detalizuoti atskiras k-jos nuostatas. 4.K-ja – tai individo, žmogaus ar piliečių savigynos įrankis. Remd. K-ja individas gali ginti save. [30 str.1 d.] “Asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių”. [110 str.2d.] “Teisėjas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, arba perduoti Konst. K-jos praktinė vertė individui.Šiuo požiūriu, individas gali remtis [22 str.], kur įr.”asmens neliečiamumas”. Žm. Gali būti apolitiškas, abejingas v-bei.Šiuo požiūriu k-ja irgi prasminga. *K-jos funkcijos: Svarbu: K-jos leidimo aplinkybės ir jos leidimą nulėmusius faktus. 1992 sp.13 K-jos projektas buvo aprobuotas 1992 m. spalio 13 d. Aukšč. Tarybos, kuri pateikė galutinį projektą visuomenei svarstyti.I projektas buvo perduotas 1992 gegužės mėn.visuomenei svarstyti. Taigi l.trumpas l-pis nuo svarstymo iki referendumo. Tik keletas savaičių!!! K-jos priėmimo faktas buvo apspręstas Lietuvos siekiu tapti Europos Tarybos nare.Pagal teisės viršenybės principą visi asmenys naudojasi žmogaus teisėmis ir laisvėmis.Tai nesiderino su Laikinuoju Įstatymu, kuris rėmėsi 1978 m.K-ja. Todėl 1 apibr.netinka, 2 tinka,3 irgi. Europos Tarybos nare Lietuva tapo 1993 geg.14 d. 1993 geg.4 d. ET Statutas buvo Seimo ratifikuotas, bet ofic. Paskelbtas “VŽ” 2002m.(Nr13) K-jos obkektyvūs poreikiai: 1)Laikinojo pagr. Įst., kuris perėmė daugelį 1978 “LSSR nuostatų, pataisų gausumas(21 pakeitimas). [Valanèius “Liet.v-bės K-jos”]. T.y. reikėjo obj. K-jos, kad ji nebūtų nuolat keièiama. 2.)Aukšè. Tarybos ir vyriausybių nesutarimai lėmė vyriausybės kaitą. Vyriausybių buvo 3. Nebuvo galimybės vyriausybei apginti save, kreipiantis į tarpininkautoją Prezidentą, nes ir pati vyr. buvo neracionali. 3).Aukšč. Tarybos deputatų susiskaldymas.Tautinių mažumų įtarumas Liet.,v-bės, 5 signatarų nebalsavimas, Laik. tiesiog rinkimų įst. Įvedimas Šalč., Vilniuje.Gyvavo integralumo (integracijos) poreikis. Parlamento nefunkcionalumas dėl susiskaldymo. 4).Komunistų partijos visagalybė, visavaldžia T nihilizmas Nepasitikėjimas teisėjais Visuom. Teis. Netikslumas Valstybės pareigūnų pasileidimas.Visuomenės nestabilumas, nežinia, reikėjo K-jos apsaugos. FUNKCIJOS 1.Stabilizavimo 2. Racionalizavimo ir organizavimo 3. Integravimo 4. Apsaugos K-jos funkcijas atspindi K-jos nuostatų sujungimŕ(formaliu požiűriu), kalbiniu požiűriu 2 sk. Sujungtos nuostatos –apsaugos f-ja 3 sk. pasireiškia – integracijos f-ja 4 sk. pasireiškia – integracijos f-ja 5 sk. – organizavimo f-ja K.keitimo tvarka – apsaugos f-ja 5,6,7 sk. – stabilizavimo f-ja. Seimo kontrol. – įkűnijama apsaugos f-ja. 1.Stabilizavimo f-ja pasireiškia: * sutvirtina v-bę, nustatydama kertinius v-bės institucianalizavimo ir funkc. pagrindus. Taip pat integr. į supronacionalines struktūras. [136 str.] “LR dalyv. tarpt. organiz., jei tai neprieštarauja v-bės interesams ar v-bei. [150 str.] “Dėl LR nesijungimo į postsovietines jung. org.” Suvokiame, kokia linkme LR gali integruotis. * pasireiškia įst. leidybos, K-jos keitimo t-klėmis ir valdžios institucijų pusiausvyros pagrindais. [58 str.] Pirmalaikių Seimo rinkimų skyrimas. * įst. leidybos iniciatyvos teisės subjektui sumažinimas. [68 str.] subjektų yra 3 o laik. Pagr. įst. subj. numatė 9. *K-jos keitimo tvarka [148 str. 3 d.] Pataisų priėmimas . Apribojamas K-jos keitimas. *K-cinių įstatymų sąrašas [69 str. 3 d.] numato Konst. įstatymų sąrašą, kurį 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. K-ja keièiama, kai : * LR integr. į ES ir su tuo susijęs būtinumas keisti 47 str.2 d.(pakeista 1996 m.-I -oji K-jos pataisa). Vėl norima keisti LR integr. į ES netelpa Lietuvos K-jos rėmuose. *Generalinio Prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka. Skirtingai nuo 1990 m. Liet. Laik.Įst., kur buvo gausiai dbt. K-ja neužsimena apie Gen.Pr.statusą. 118 str.2 d. - įtv. principinę Prokurorų f-ją. 118 str. - didžiulė kompromiso išraiška, kuris galėjo būti pakeistas per 1 metus, t.y. iki 1992 spalio 25 d. Taèiau Banko valdytojas ir v-bės kontrolierius - išsamiai regl. K-joje. Gen.Pr. statusas nėra stabilus.I red. 1994 m. įtv., kad LR Prezid. skiria ir atleidžia Prokurorą.1996 m. - kad Seimas,2000 m.-kad Prezidentas. *Tiesioginiai mero rinkimai.Pagal 119 str.2 d. užsimena,kad tiesiogiai renkamas savivaldybių tarybos, o meras -ne!!! 119 str.2d. keitimas (prie LR integr. į ES) 2002 m. sausio mėn. Seimas priėmė, pagal kurį savivald. tarybos narius gali rinkti ne tik pilieèiai, bet ir nuolatiniai g-jai, neturintys Lietuvos pilietybės. * Savivaldybių tarybų kkadencijos trūkmė I red.įtv. 2 metų, kadencijos trūkmė,119.2 vėliau -3 metai. Šiais metais priimta nuostata, jog 4 metai. Stabilizavimo funkcijos ir kitų f-jų sąveika - Ydinga ją sureikšminti. - Ydinga tvirtinti, kad K-ja turi įtvirtinti ministrų skaièių(baigtinio sąrašo).Pagal 55 str.1d. -Seimą sudaro 141 Seimo narys. Kiek yra ministrų K-ja neatsako. Ministrus skiria Prek.Min.Pirm. teikimu. Ministrų sk. -Prek. MP,Seimo sąveikos atspindys. Mokesèių sąrašas nėra pateiktas K-joje. Seimo rinkimų sistema irgi. K-ja nebūtų efektyvi, jei ji užsiiminėtų šiais klausimais. Todėl stabilizavimo f-ja nėra pagrindinė, racionalumo f-ja yra svarbesnė. 1999m. LR Prezid. viešai pareikštas nepasitikėjimas Ministru Pirmininku. Toks veiksmas nenumatytas K-joje. Formaliu požiūriu - jokių pasekmių. Nepaisant to -MP atsistatydino, nors nebuvo oficialaus dekreto. Tik Seimo raštu suform. pareiškimas turi pasekmes. MP astistatydinimas - tarsi precendentas ,teisinis paprotys, nerašytina K-jos teisė. 2.Racionalizavimo(organizavimo) Pasireiškia K-jos lygmens,v-bės valdžios institucijų įgaliojimų persipinimu. V-bės valdžios institucijos įtv. 5str. 12 . Taip pat sąveikos modeliavimu ir nesutarimų sprendimą mechanizmo nustatymu. Atspindi šias nuostatas: 1. MP skiriamas ne kurios nors 1 institucijos nuožiūra, bet derinant 2-iejų institucijų valią, tripakope sistema. 1. LR Prezid. dekretu įforminamas teikimas Seimui , kad jis pritartų t.t. MP kandidatūrai arba t.t. MP atleidimui. 2. Seimo nutarimu įforminamas Seimo sutikimas, kad t.t. asmuo būtų įtv. MP, arba kad MP atsistatydintų. 3. LR Prezid. dekretu įformintas sprendimas, įform. t.t. asmenį į MP su Seimo pritarimu arba atleisti. Pagal 1990 Liet. Įst. LR Aukšè.Taryba 1922, 1928,1938 -Prezident. savo nuožiūra skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką. Todėl K-ja komplikuoja MP skyrimą ir atleidimą, bet yra racionalumas, kad Seimas ir Prez. būtų atsakingi už vyriausybės veiksmus. 2) LR Prezid. neturi įgaliojimų dalyvauti, tuo labiau pirmin. Vyriaus. posėdžiams. Pagal 1922 -gali Pagal 1938 -gali dalyvauti ir kartu turi pirmininkauti. Dbt.K-ja labiau sustiprina MP kaip vyr.vadovo poziciją. 95 str. 2 sakinyje vatrojami žodžiai ,,taip pat”. 3) V-bės kontrolierius skiriamas ir atleidžiant derinant dviejų institucijų valią dvikope sistema: 1. Prezidentas dekretu siūlos Seimui t.t. asmens kandidatūrą į V-bės kontrolieriaus pareigas,arba atleisti. 2. Seimas savo nutarimu pritaria arba nepritaria teikimui. Jei pritaria - skiria arba atleidžia, jei nepritarė -nieko nepriima. Pagal 1922, 1938 m.K-jas -LR Prezid. savo nuožiūra skiria ir atleidžia v-bės kontrolierius. 4) K-ninio teismo išimtinė teisė spręsti,ar įst. ,vyr.nut.,Prezid. dekretas atitinka K-ją. Taigi konstitucingumą gali spręsti Konstitucinis Teismas. Tokio modelio trūko ankstesniose K-jose. Pagal 107str. 2d. Konst. t. nutarimai yra valdžios institucijoms imperatyvūs. Konst.t. kompetencija kuri negali spręsti tarp valdžios instituc. konstitucinių ginèų dėl kompetencijų. 105str.2d. Konst.t. gali veikti tik tada, kai yra kas nors ,,skundžiamas”, atlieka kardomojo pobūdžio kontrolę , o ne prevencinę. T.y Konst.t. negali spręsti konstitucinius ginèus, skirtingai nuo užsienio v-bių. *oficialus K-jos aiškinimas *teisė spręsti ginèus dėl kompetencijos. 3.APSAUGOS F-JA Pasireiškia ne tik žm. ir pil. teisių ir laisvių įtvirtinimu , bet ir tokiom nuostatom: a) teisėjų depolitizavimo principas 113str.2d., 114str.1d. suvaržyta 1str./skirsnio/ 14 sk. keitimo tvarka.Š.a. K-ja apsaugo pati save. b) priešinimasis 3str.2d. c) 30str.1d./6str.2d./kiekv. gali ginti savo teises remd. K-ja)110 str.2d. - asmuo neturi teisės reikalauti sustabdyti bylą ir kreiptis į Konst.t., bet gali netiesiogiai iniciuoti ginèijamo teisės akto svarstymą.Nors nėra ind.K-nio skundo. Teismų galimybė (111str.2d.)73 str.2d. Seimo kontr. pareiga- pirmą kartą! 52 str. -individo apsaugos išraiška. Integravimo f-ja Pasireiškia darnios visuomenės siekiu( jis įtv. preambūlėje), unitarinės v-bės principu, kuris reiškia v-bės terit. nedalomumą į terit. darinius (10.1), dvigubos pilietybės apribojimu (12.2), nepiktnaudžiavimu žm. teisėmis ir laisvėmis principais(28 str.) v-bės paramos tautinėms bendrijams (45 str.) ir savivaldybėms (120 str.), ūkinės veiklos reguliavimu bendros tautos gerovės principu. (46.3) *Pilieèių peticijos teisė (33.3) *Rinkimų teisė (34 str.) ir 119str.2d., jei Seimas pritars. *LR Prezidento santykinis depolitizavimas (83.2), Prez. turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose iki t.t. laiko. *Imperatyvaus mandato draudimas, t.y. Seimo nario laisvo mandato įtvirtinimas (54.2) -Seimo nariai negali būti varžomi ankstesnių pažadų, pasirašymų. *Seimo politinės mažumos apsaugos priemonės - t.y. galimybės dalyvauti formuojant ir išreiškiant Seimo kaip kolektyvinę Seimo narių valią. (61.2) (61.3) (106.1) Pilietinės ir politinės teisės yra dėstomos [Konst.2sk.],,Žmogus ir valstybė”. Valstybės simboliai (Konst.14-17 str.) - vėliava -himnas -sostinė (lex speciales)! -valstybinė kalba KONSTITUCIJOS AIŠKINIMAS (Konst.) 41 str.3d. (gerai besimokantys studentai) 46str.3d. (bendra tautos gerovė) 48 str.1d.(teisingas apmokėjimas už darbą) Šie terminai sudaro įspūdį, jog K-ja nepakankamai tobula teisinės technikos požiūriu.Toks požiūris yra ydingas. Nuostatos yra lankšèios, jos yra atviros įst. leidėjui. Jei bandome pateisinti K-jos abstraktumą, tai Pagal 6str.1,2 d.- kiekv. savo teises gali ginti remdamasis K-ja. K-jos aiškinimu gali užsiimti kiekvienas, siekiant ginti savo K-nį statusą, remd. K-jos tekstu. (Konst.)40 str.3d. -aukštųjų m-lų autonomija 51 str.1d.-streikas! Atviras K-jos aiškintojų (interpretatorių) visuomenė, kuri atitinka atviros visuomenės siekį. K-joje neužsiminta, kad tik Konst. teismas gali aiškinti K-ją. Konst. teismas 1993m. lakprièio 8d. nutarimu išaiškino, jog juridininė asmens lygybė neišplaukia iš Konst. 30 str., nes pavad. ,,Žmogus ir v-bė”. Juridiniai asmenys - kaip žmonių susivienijimas. Šiuo požiūriu 30 str.1d. vart. terminas ,,asmuo”, bei 23 str.1d. ,,asmenys” reiškia juridiniai asmenys.Todėl juridinis asmuo gali kreiptis į teismą dėl lygybės gynimo. Ne bet koks K-jos aiškinimas laikytinas K-škai optimaliu, objektyviu. Negalima aiškinti subjektyviai. Kriterijai, kuriuos turi atitikti K-jos aiškintojai: 1. K-jos genezė (atsiradymo, vystymosi raida, istorinės aplinkybės, kurios įtakoja K-nių nuostatų išraišką, formuliavimą). 2.K-jos rašytinė forma. 3. K-jos vientisumo principas (6str.1d.) 4. K-jos funkcijos (kam ji skirta) 1. Neįmanoma obj. ir išsamiai atskleisti K-jos turinio, visiškai neatsižvelgiant į nuostatų rengimo, derinimo ir priėmimo istoriją ir ryšį su 1918-1938 K-jomis. Būtina taikyti istorinį aiškinimo metodą. 2. Rašytinė K-jos norma lemia būtinumą taikyti kalbinį aiškinimo metodą: -žodinį -gramatinį 3. K-jos vientisumo principas I -ą kartą įtvirtintas K-jos raidoje (1992m.). Aiškinama į atsižvelgiant į loginę visų K-jos normų sąryšį, loginį ryšį, sąsają. Taikytinas loginis ir sisteminis aiškinimo metodas. 4. Objektyviai ir išsamiai negalima atskleisti K-jos turinio neatsižvelgiant į konkr. K-jos nuostatos funkcinę paskirtį , kam ji yra skirta. Būtina taikyti technologinį aiškinimo metodą (pagal tikslą). * Taikant žodinį metodą K-jos nuostatų turinys atskleidžiamas pagal žodinę formą, tekstinę išraišką. Šių žodžių prasmę atskl. dabartinė lietuvių kalba, ar spec. teisinė terminija. (Konst.) 33 str.3d. terminas ,,peticija”. (Konst.) 59 str. 4d. terminas ,,mandatas”, mandatai”. (Konst.) 67 str. 19pkt. terminas ,,amnestija”. (Konst.) 84 str. 23 pkt. terminas ,,malonė” (Konst.) ,,ratifikuoti” 138 str.1d,10str.2d.,67 str.16d.,,denonsuoti” ,,Postsovietinis Rytų blokas” Konst.sudedamojoje dalyje, Konst. akte ,,Dėl LR nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas”. Žodinis metodas nėra išsamus, negalima taikyti izoliuotai nuo visų kitų metodų. PVZ. (Konst.) 36 str.1d. *Taikant gramatinį metodą, K-jos nuostatų turinys atskleidžiamas pagal gramatinę formą, konstrukciją.( jungtukas, šalut. , pagr. sakiniai). (Konst.) 5str.1d. vartojamas jungtukas ir nevartojamas prieš žodį ,,Teismas”. Bet Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė priskirti ne vykdomajai valdžiai. [Konst.] ,,Dėl LR nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas”. Preambūlėje 2 pastraipoje ,,erdvės”. Nepakanka gramatinio aiškinimo, reikia taikyti sisteminį aiškinimo metodą ,,...” perša mintį, kad nėra baigtinio ,,erdvių” sąrašo. Negalima taikyti izoliuotai nuo kitų metodų. [Konst.] 15 str.1d. taikome gramatinį metodą, taèiau norint atskleisti turinį , reikia taikyti istorinį metodą (kodėl? -geltona, žalia, raudona). Loginis aiškinimas - nuostatų turinio atskleidimas pagal šių nuostatų esmę (daugumos žmonių suvokiamą esmę- tai, kas svarbiausią). Teisinė esmė- tai kas nuostatoje svarbiausia. [Konst.] 82str.1d. Prezidentas norėjo prisiekti Katedros aikštėje, o Seimo nariai - Seime. Nėra Konst. pagrindo teigti, kad Prez. privalo prisiekti būtent Seimo rūmuose. 1996m. buvo rastas kompromisas - Prezidentas prisiekė Seime. Loginis metodas èia naudojamas kartu su kalbiniu. *Sisteminis aiškinimas -K-jos nuostatų turinio atskleidimas atsižvelgiant į visų nuostatų sisteminį ryšį. I Jei yra straipsnyje kelios dalys , nuostata aiškinama punktų, sakinio, žodžio ryšiu. II Konst. skirsnyje, kuriame įterpta Konst. norma - tai Konst. skirsnyje įt. nuostatų ryšis . III Atsižvelgiant į preambūlės baigiamųjų nuostatų ir visų skirsnių nuostatų ryšį. 60 str.2d. Seimo nario ir Vyr. nario suėmimo galimybės. Tas pats asmuo gali būti ir tas ir tas. Tokiu atveju suėmimas vertinamas remiantis dviais straipsniais (62str. ir 100 str.) - Seimo narys gali būti suimtas vieno subjekto sutikimu. - Vyr. narys - 2 subjektų sutikimu (Seimo ir Prezidento sutikimu). Atskirais atvejais politikų imunitetas gali būti dvylipis. Tai -sudėtingiausias metodas. Konst. 34 str.2d. ( teisė būti išrinktam nustato rinkimų įstatymas ).Įst. leidėjas neturi teisės kodifikuoti rinkimų įstatymo. (gramat.). Rinkimų įst. gali nustatyti amžiaus cenzą (sisteminis). Konst. 60str. 2d. /99str. Konst.t. vertino, ar Seimo narys gali gauti antrą atlyginimą, t.y. Vyriausybės nario atlyginimą, tai yra tuo pažeidžiant Seimo narių lygybę. Bet ir Vyr. narys negali gauti kitokio atlyginimo.  Teleologinis aikinimo metodas Taikant šį metodą aiškinama K-ja pagal konkrečios normos funkcinę paskirtį, t.y. susijęs su loginiu ir iš dalies sisteminiu mąstymu. Konst. 62 str. 2 d. seimo nario imunitetas. Apribojimo galimybė, kad kitaip suvaržomą laivsė seimo nario. Imulitetas nukreiptas parlamento darbo sklandumo ir efektyvumo palaikymui. Ne kad kiekv. atskirai narys turėtų didesnes teises. Šiuo požiūriu, policijos pareigūnas gali nušalinti seimo narį vairuojantį automobylį neblaivus. 62 str. 2d. įžvelgiama judėjimo laisvė.  Formalusis (=giluminis) K-jos aiškinimas Tai toks aišk. kuris pagrįstas kalbinio metodo taikymu. Jis yra ydingas, tik kartais jo pakanka. Pvz. Konst. 77 str. 1 d. « Resp. Prezidentas yra valstybės vadovas». Reikia žvelgti toliau į 2 d., į 78 str. Taikome sisteminį metodą. Respublika yra antipadas monarchijai, įkūnija vieną asmenį. Galim spręsti, jog valstybės vadovas turi įst. leidž, vykd., teisminę valdžią. Bet taip nėra. Konst. 114 str. 1 d. prezid. negali vad. teisminei veiklai. Konst. 23 str. 1 d. Nuosavybė neliečiama 2.,3d. numatomas apribojimas nuosavybės neliečiamumui. 28 str. Žm. negali varžyti kitų žm. teisių ir laisvių. Nesvarbu, kad automobilis priklauso kitam asmeniui. Jei pažeidžia šį auto-lį vairuojantys asmuo, auto-lis konfiskuojamas. Konst. 9 str. «referendumas». Referendumu negalima spręsti mokesčių klausimų. Gilumininiu požiūriu galima subrandinti sveiką protą. Varžomos suverenios žmonių teisės. Konst.105 str. “Konst. Teismo konpetencija.” konst.t.esmė - vertinti bet kurį įstatymą, net teisėjų sumažinimo klausimą. Konst.106 str. - «neteisiniais motyvais». Pagrįstas visais metodais. Konst. 89 str. Resp. Prez. pavadavimas jam laikinai išvykus į užsienį. Pavaduoja seimo pirmininkas. Buvo atvėjų, kai abu buvo užsienyje tai taikysiu formalų (gramatinį) met. žodžiai «dėl to» Šio požiūriu «laikynai išvykusi» nesusijęs «ir dėl to negalintis laikinai eiti pareigų». Gali susikomunikuoti internetu. 1938 m. K-ja A.Smetona išvyko į užsienį neatsistatydinęs. Lietuvoje buvo išleistas įst. dėl A.Smetonos atsistatydinimo. «Laikinai negali eiti pareigų» susiję su «išvykimu į užsienį» bei «liga». Tačiau gali būti kitokių nuomonių. TEMA ŽMOGAUS IR PILIEČIŲ TEISĖS IR LAISVĖS. Esmė: Konst. 18 str. «Žmogaus teisės yra prigimtinės» 1. Žmogaus gimimu atsiranda ir baigiasi t.t. veikimo ar neveikimo galimybės, kurios žmogui esant gyvam galioja valstybės teisės, konstitucijoje įtvirtintos ir užtikrintos. • 1938 m. K-ja neįtv. privataus gyvenimo neliečiamybės. Tai nereiškia, jog josnebuvo įst. Leidėjas suvokęs. • 1215 Anglijos Magna Carta įtv. tik bajorų teisės ir laisves («laisvų vyrų»). Laikui vystantis atsirado vyrų ir moterų teisės. Negali būti baigtinio žmogaus teisių ir laisvų sąrašo. 2. Faktas, kad v-bė įvardina konst. įtvirtinta t.t. teisės, nereiškia, jog v-bė jas subūrė. Esmė glūdi prigimtinės teisės kūryboje. V-bė tik sukuria formalų apibrėžtumą. Konst. 32 str. Negalima sureikšminti žodžio «pilietis». Kilnojamoji teisė būdinga ir žmogui. Negalima sureikšminti juridinės technikos. 3. Prigimtinės teisės yra viršvalstybinės ar ikivalstybinės. T.y. «suverinitetas» nėra beribis.V-bė nesukuria juridinių teisių. Prasmė: 1. Subjektyvinė savigyna 2. Objektyvinė gynyba. 1. Subjektyvinė sav. - savęs pačio gynimas, savo valia, savo interesu. Žm.teisės ir laimės teikia galimybę ginti patį save. Jei taip nebūtų, mes neturėtumėm 30 str. 1 d., 18 str. 51 str. 2 d teisė streikuoti –per daug suteikta įst.leidėjui 2.Objektyvinė gyn.-teises ir laimės besąlygiškai lemia v-bės pareigą ginti žm.teises ir laisves, nepruklausomai, ar konkr. žm. to nori. Žmogus, kuris nusprendžia prie prizedinturos nusideginti, turi teisių pasinaudoti savo laise. Anglijoje negalima v- bei atimti žm. gyvybės. Ar gali tas žm. būti prilyginamas savižudžiui? TEISIŲ IR LAISVIŲ GRUPĖS K-joje žm. teisės ir laisvės neskirstamos. Jos visos yra lygiavertės, vienodai vertingos, nes žmogus yra viestisas kūrinys, todėl negalima sureikšminti formalaus eiliškumo. Gyvybė - pirminė vertybė, bet ne pati svarbiausia. Todėl 20 str. nėra svarbesnis už 23 str., nes pagal 6 str. K-ja yra vientisas aktas. Grupavimas yra sąlyginis. Kriterijai pagal: a) paskirtį ir pobudį b) principinę reikšmę ir teisinio įtvirtinimo lygmenį. c) išlygas ir apribojimo galimybes. d) pavienio ir grupinio įgyvendinimo galimybes. e) pritaikymo juridiniams asmenims galimybę. f) pagal subjektų ratą. PLAČIAU a) pagal paskirtį ir pobūdį: 1) Status - negatyvus. 2) status - pozityvus. 3)status - pasyvus. 4) status - aktyvus.. 2 sk .»žmogus ir valstybė». Atsispindi santykis. Vienais atvejais santykis yra neigiamas, kitais - teigiamas. 1. STATUS NEGATYVUS - tai neigiamą santykį (vertinimą) atsispindinčios žm. teisės ir laisvės (žm. ir v-bės santykio). V-bė yra potencialus priešininkas. Visos teisės šios grupės yra gynybinio pobūdžio, klasikinės teisės. T.y.t.t.»ietys» nukreiptas prieš valstybę. 19-29 str. 2. Status pozitivus - tai teigiamo santykio. Žmogui suteikia teisę reikalauti, kad v-bė imtusi t.t. veiksnių. 3,4 sk. (o ne 2 sk.) dirbančios moterys (profesinės sąj. 39str. 1,2 d.) 45 str. 2 sak. Jos yra modernios. Jos problematiškos ta prasme, nes nežinome, ar jos prigimtinės. “Streiko teisė”: - ar ji prigimtinė? 49 str. «teisė į poilsį» - ar prigimtinė? 3. Status-pasyvus - pasyvumo santykis tarp žm. ir v-bės. Neutralus santykis. 49 str. 3 d. 38 str. 6 d. 43 str. 4 d. bažnyčių teisė piliečių teisinių bendrijų autonomijos teisė. 4. Status - aktyvus - aktyvų santykį atsp. žmogaus ir v-bės teisės ir laisvės. Suteikiama galimybė aktyviai veikti v-bės atžvilgiu žmonėms. Peticijos teisė 25 str. 5 d. 32 str. 2 d. 33 str. b) Pagal principinę reikšmę ir teisinio įtvirtinimo lygmenį: Galima skirti: 1. pirminės (pagr. K-jos įtvirtintos) 2. išvestines (po įst. lygm. įtvirtintos) Išvestinės teisės tai: Teisė turėti šaunamąjį ginklą Teisė pakeisti lytį Teisė medžioti, žvejoti Teisė vairuoti automobilį c) Pagal išlygas ir apribojimo galimybes. Galima skirt: 1. absoliučias 2. sąlygines Vienos nuostatos - trumpos, vartojant ar nevartojant žodžius gali būti ribojimas: «ne kitaip kaip», «įst. saugo», «įst. gina». K-ja atskirais atvejais pan. įtvirtina išlygą, neleisdama įst. leidėjui aiškinti kitaip, v-bei kėsintis. 25 str. 4 d. 24 str. Kol nėra būsto, nėra prasmės ginti. 23 str. • Absoliutinės teisės: • teisė į gyvybę • 25.1teisė turėti savo įsitikinimus. V-bė negali apriboti, leisti turėti įsitikinimus, reikšti juos - apribojama. • 26.2 žm. teisė laisvai pasirinkti religiją pasirinkti gali žmogus, o reikšti nevisada gali. f) pagal subjektų ratą: Galima skirti: 1. universalias 2. specialias 1. UNIVERSALIAS - bet kurios šiu teisės ir laisvės, neprikl. nuo grupės bei kitų 19-26 str. 48 str. 1 d. 32.1 str. Formuluojamos vartojant žodį «žmogus», «subjektas». Jas galima vadinti pagrindinėmis. Universalios=pagrindinės 2. SPECIALIOSIOS - t.t žmonių grupės teisės. Turi skiriamu bruožų (t.t. lytį, amžių, tautybę, pilietybę). 37 str. 39 str. 49-52 str. 39 str. Šeimos auklėjančios vaikus namuose. Tai - ypatinga šeima. Dirbančios moterys - ne paprastai moterys, o dirbančios. 39.2 str. Yra specialus subjektas. 22 str. Ne bet kas gali apsigyventi, o tam tikras subjektas. d) Pagal pavienio ir grupinio įgyvendinimo galimybes: 1. Pavienia (individualas) -neprikl.nuo kitų asmenų valios 2. Grupinės (kolektyvinės) -teisė vienytis į pavienes partijas. Profėsinės sąjungos, burtis į visuomeninę organizacija. e) pagal pritaikymo juridiniams asmenims galimybę. - tik fizinių asmenų teisės ir laisvės. Teisė į gyvybę turi tik fizinis asmuo, o juridinis - ne. Bet yra t.t. teisės ir laisvės, kurios gali transforumotis į juridinių asmenų teises ir laisves. Asmenų lygybės principas gali būti pripažintas ir juridin. asmeniui. Nuosavybė»----«.22str. Orumas iš dalies gali būti transf. į juridinio asmens gerą vardą. Dienraštis gali turėti savo pakraipą (jurid. asmuo). 1. Teisės ir laisvės pobūdis. Ar teisė absoliuti ar sąlyginė ar universali, ar speciali, ar gali būti transt. į jurid. asm. ar status negatyvus, ar pozityvus. 2. Teisės, laisvės principinė reikšmė. Sąryšis su kitomis teisėmis, laisvėmis. Pvz. žmogaus. 3. Teisės laisvės turinys (ginamas objektas) Pvz. Kas yra gyvybės orumas, kaip galima apginti. 4. Atskleisti galimą subjektinę savigyną ir obj. gynybą pagal konkrečią teisę. Pvz. obj. gynyba - kyla iš konkr. teisės besąlyg. v-bės atžvilgio. Kaip v-bė vykdo obj. pareidas, kurios kyla iš teisės.(pagal CK,BK) 5. Kesinimasis į teisę ar laisvę. Kaip gali pasireikšti grėsmė? Ne kiekv. kėsinimasis yra teisės pažeidimas. Pvz. privatus gyvenimas galima daryti kratą. Jei ne pagal BK, pažeidžiam. TEISĖ GYVENTI: 1. Terminijos kl. kiekv. teisės formali išraiška negali būti pernelyg sureikšminta. 11str.«Žm. teisę į gyvybę saugo įst.» Nera esminio skirtumo tarp teisės ir laisvės. Pvz.: 26.1 str. «Minties, tikėjimo, sąžinės laisvė. 26.2 str…laisvai pasirinkti gali». 1. Absoliuti (nenumato apribojimų galimybių). Iš principo šiai vertybei nebūtinos išankstinės sąlygos. Negalima teigti, kad teisė gyventi - yra sąlyginė teisė. Yra universali. Ji nėra speciali. Jos subj. bet kuris žmogus. Buvo bandoma skaidyti į vertingą gyvybę ir nevertingą gyvybę. Dar teisę turi kūdikis. V-bė neturi galimybės diferenc. žm. gyvybės. Tai pakankamai problematiška lyg. Klasikinis status - negatyvus gr. teisė, nukreipta ir ieis į v-bės pusę. pirm. v-bė adresuota norma. 2. Formalus požiūris - I-oji pagal formulų aiškumą, todėl ypatinga vertybė. Pagal konst. ji kartu su orumu įkūnija žmogiškąją esmę. Be gyvybės nebūtu kitų vertybių. Išorinis aspektas - 1938 m. dar nebuvo suvokusi. Nėra atsitiktinumas 19 str. 3. Turinys. (gin. obj.) Konst. t. išaiškina taip: gyvybė - ideologinis fizinis gyvenimas - kūniškas egzistavimas. Nesvarbu, kaip kesinamasi į šį objektą Ar įst. leid. Siaurina (plečia gyvenamą obj., kai jis įteisina sąvokas smegenų mirtis, neštumo nutraukimas? Diskutuotina, ar gali būti «nutraukiamo neštumo» klausimai reglamentuojami.) 1994 m. nustojo Soviet. sąj. sveikatos. Po 3 mėn. Galima kalbėti apie gyvybę, kaip į asmenį. 4. Subj. savigyna - sunku pasakyti, ar kas nors yra realizavęs ją. Esmė pakankamai sudėtinga. BK 17 skyrius «Nusikaltimai į žmogaus gyvybę». • naujagimio nužudimas. • padėjimas nužudyti. Obj. gynyba - v-bė sukūrė baudž. normas nelaukdama, kol bus pažeidimas. • teisė į savižudybę. Ar tai pareiga gyventi? Sergantis nepagydoma liga žm. kreipiasi į teismą, prašydamas mirtinos vaistų dozės. Savižudis negali būti patrauktas baudžiamojon ats., tas, kas padėjo - duodama 4 metus kalėjimo. Pvz. gavom šaukimą atlikti karinę tarnybą. Ar galima remtis 19 str.? K-ja vientisas aktas, todėl privaloma karo tarnyba tiesiogiai nustatyta 139 str., todėl nesuderinama. Pvz. piketo metu prieš žm. panaudojamas kulkas, galima kreiptis į teismą. Bet tokios priemonės įteisintos (polic. gali panaudoti kardas, vandens svaidžius). Subj. sav. - iliustruoti labai sunku. 5. Kėsinimosi atvejai. Bet koks kėsinimasis į žm. gyvybę yra antikonstitucinis. Pagal 28 str. (preambulę) ir obj. gynyba, kuri kyla iš visų žm. teisių ir laisvių, galima teigti, jog įst. leid. gali sukurti…TN Taip pat TN suk. - yra kėsinimasis į žm. gyvybę, bet jis NEANTIKONTITUCINIS.. Jis būtų, jei suteiktų ginklo panaudojimui beribę laisvę, jei būtų astraktus. Įst. leidėjas ne tik įtv., bet siekia, kad nebūtų piknaudžiaujama. Netiesiog - per TN. Realus netiesiog, kėsin. - kontr. Veiksmai. Realus aktas, pagrįsta nepriekaištingais įstatymo normomis, nėra antikostitucinis. Savarankiškas realus aktas – atsk.tech. Pobūdžio nuostatoms yra antikonst. Šaunamojo ginklo panaudojimo pavyzdžiai: (prieš kokius žm, negalima naudoti šaunamojo ginklo). Turi būti vengiama skaudžių pasekmiu. Problemiški kl.: • priverstinis maitinimas. Teising. ministro akte regl. atvejai, kai kuris nors asmuo, esantis įkalinimo įst. paskelbia bado streiką. V-bė nelieka abejinga, turi būti derinimasi, kai iškyla realus pavojus, turi būti ginama pagal 79 str. • «Smegenu mirties» fakto nustatymo problema. Š.m. pateikiama siurąja. mirties defekcija. Pats žmogus, kuris kvalifikuojamas siaurąja mirtimi, jis negali pats save apginti, giminaičiai irgi negali. 1. Visos žm.taikomos med. pagalbos priemonės nutraukiamos, jei nenumatoma transplantacija. Jei žm. neišreiškia noro dėl transpl., tai gali leisti giminaičiai. Jei jų nėra - gali būti transplantuoti organai. Organai - negali būti civ.sandorių subjektu. 2000 m. aplinkos min. patvirtino kenksmingų ir naikintų organų sąrašą. TEISĖ BŪTI LAISVAM. «Ginklų ir šaudmenų kontrolės įst.» Apribojimai: turi būti pagrįsti ir neišreikšti savivalės. B ir C kat. Amžiaus min. 23m ilguosius lygiavamzdžius (18 m.) Neturi teisės įsigyti ginklo asmenys, nepriekaištingos reputacijos, įrašytas į operatyvinę įstaigą. Senovinis ginklas - ginklaipagaminti iki 1870 m. Ekspansyvi kulka - kulką susiloninta svaigaliu, kuri sutikusi kliūtį deformuojasi. TEISĖ BŪTI LAISVAM Konst. 20 str. (žmogaus taisė neliečiama ) 1. Pobūdis Tai universali teisė. Jos subj. neturi t.t. kvalifikacinio pobūdžio (lyties, pilietybės, amžiaus). Todėl psichikos ligonis irgi turi iš principo šią teisę. Judėjimo laisvė (turinys). Teis; neabsoliutič bet yra apribota kitų teisių atžvilgiu. Ši teise gali būti transf. į atitinkamą juridinių asmenų veikimo laisvę. Profesinių partijų įst. (9 str.) – minėtų struktūrų veikimo laisvė. Ji yra klasikinė status negatyvus laisvė. Ji nukreipta prieš v-bę. Ne vienas iš mūsų negali suvaržyti laisvę. Papildyti! 2. Turinys Pagal 20 str. 2 ir 3 dalį susidaro įspūdis, kad 1 dalis ribojama, kai asmuo sulaikomas arba suimamas. Tai – judėjimo laisvė. Loginiu požiūriu suimtas asmuo gali turėti t.t. redukuotą judėjimo laisvę (gali būti vieną kartą išvedamas pasivaikščioti). Judėjimo laisvė apima daryti ar nedaryti savo nuožiūra. Sisteminiu požiūru (32.1 str.) įtv. kilnojimosi laisvę. Jei taip įtv., tai kas belieka 20 str. Loginiu požiūru sunku atskleisti žodį «kilnotis» – tai galimybė ne tik judėti, bet ir sustoti, parinkti gyvenamąją vietą. Sovietu Lietuvoje ši teisė buvo paminta. Judėjimo laisvė – tai galimybė judėti be sustojimo. 25 str., 26 str. Laisvės. 20 str. yra fundamentali norma, kuri neapima specifinių laisvės aspektų, kuriuos apima kitos normos. 20 str. pareiga spragos konst.t. gynimą. 22 str. (privalus gyvenimas) ir 21.1 str. (žmogaus asmuo neliečiamas) – keblus klausimas. 86 str. 1 d. (prezidento imunitetas). Gramatiniu požiūriu (dvitaškis po žodžio neliečiamas). Asmens neliečiamumas pateiktas 21 str. Koks santykis tarp asmens nelieč. ir laisvės nelieč. 62 str. 1 d. (Seimo nario asmuo neliečiamas), o 2 d. kalba apie suėmimą. 6 str. 1 d. K-ja yra vientisas ir tiesiogiia taikomas aktas. Nereikia sureikšminti formuluočių. 20 str. 1 d. («sulaikytas» arba «laikomas suimtas») leidžiant prisiliesti prie turto. 21 Str.taip pat gyna sulaikymą neleidžiant prisiliesti prie kūno. Rezultatas Tuo metu, kai žm. gyna savo sulaikymo faktą, jis gali remtis nuostata «asmuo neliečiamas» Kai žm. nori ginti savo laisvę ir apginti savo suėmimą, reikia remtis 21 str. 1 d. BK 20 sk. «Nusikaltimai ir žmogaus laisvė» K-ja 146 str. nebesėtas laisvės atėmimas 147 str. prekyba žmonėmis 148 str. žmogaus veiksmų laisvės varžymas. 4 arg. Turi dalyvauti teismo posėdyje asmuo, kuris kaltinamas. • Oficialus perspėjimas • Teismo įpareigojimas Pat perspėjimas yra jau kėsinimasis. Dėl ofic.perspėjimo policijos pareig. turi teisę iškviesti į nuovadą. Jau pats perspėjimas gali būti kandus (garbė, orumas). ? «Psichikos priežiūros įstatymas». Terminas – max. Be teismo leidimo pacientas gali būti priverstiniai hospitalizuotas per 2 paras. Jei sutikimas duodamas, tai 1 mėnesiui priverstinis gydymas. Pratęsti galima tik 1 kartą ir tik 6 mėn. Pacientas turi būti išklausytas. Pacientas turi pateikti savo nuožiūrą. Įst. yra kėsinimasis į laisvę, bet nebūtinai pažeidimas. CK 2.26 str. Asmens sveikatos priežiūrai asmens sutikimas nebūtinas: jo gyvybei gresia pavojus arba tam, kad apsaugotų visuomenę nuo pavojaus. 21.1 str. turinį skleisti sistemiškai remiantis kitais straipsniais. «Kėsinimosi atvejai BK 18 sk. Nusikalstoma veika žmogaus sveikatai». BK 19 str. «Nusikaltimai pavojingi žm.sveikatai ir gyvybei» Objektinė gynyba CK 2.25 str. «Teisių ir kūno neliečiamumą ir vientisumą». BK paminėtas uždarymas į psichinę ligonę, pagrobimas. 3. Subjektinė savigyna ir objektinė gynyba Sulaikymas ir suėmimas CK 2.26 str. BK Pvz. BK 20 str. CK 2.26 str. Kėsinimosi atvejai. Kėsinimasis – grėsmės sukėlimas. «Organizuoto nusikalstamumo užliedinimo įst.» Įsipareigojimai: 1.nesilankyti nurodytose vietose. 2.Nepalaikyti ryšio su konkr. Išvardytais asmenimis tiesiogiai ar per kitus asmenis techninės ar kitomis priemonėmis. • Iš dalies kėsinamasi į priv. • Kėsinimasis į judėjimo laisvę. • Nekeisti nuolatinės gyv.vietos be priežiūrą vykdančio pareigūno sutikimo Konst.114.1 str. Įgaliojimų trukmė 3 arg. Apskundimo galimybė (turi teisę apskųsti teisme).Guminės lazdos, šaunamasis ginklas gali būti naudojami STT, policijos, prokuratūros. Tai yra t.t. kėsinimasis. • TEISĖ BŪTI ORIAM 21 str.2 d. Pagal CK 2.24 str. Asmens garbės ir orumo nuostatas. Turinys. Orumas nėra teisinė kategorija (tai etikos, psichologijos). Nėra teisėje orumo definicija, todėl atsiranda šalia žodžio žodelis «garbė». Orumas yra tas, kas yra asmenyse iš prigimties, be orumo žmogus yra daiktas, tai, kas labiausiai išreiškia žm. esmę. Kėsinimasis į orumą: ATPK numato asmens ir daiktų apžiūrą. Asmens apžiūrą gali atlikti tik tos pačios lyties asmuo, kaip ir apžiūrimasis dalyvaujant 2 tos pačios lyties asmenims. BPK ypatingai pavojinga poveikio priemonė - 188 str. krata. Susijusi su būsto nelieč. «Atlikti kratą nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, neleidžiama» Darant kratą turi būti užtikrintas buvimas kitų asmenų (šeimos). Šmeižimas. Įžeidimas. CK 2.24 str. «Asmens garbės ir orumo gynimas». Kas yra paneigimas? Plg. su «Visuomenės informavimo įst.». Kokia yra max. piniginė išraiška? Konst. 21.3/21.3 str. Kankinimas, žalojimas susijęs su orumu, taip pat ir moksliniai, medicininiai bandymai. • TEISĖ Žmogaus privatus gyvenimo neliečiamumas 22 str. Turinys: Sisteminiu požiūriu22.2 str. reglamentuojama korespondencijos, pokalbių telefonu ir t.t. neliečiamumą. Vienas svarbus elementas ir yra koresp… 3 str. regl. pagrindus pagal kurias galima rinkti inf. apie žm. privatų gyvenimą (stebėjimas vaizdo kamera…) - yra kėsinimasis į šeimyninį gyvenimą, kėsinimasis į jo garbę ir orumą. Asmeninis gyvenimas Privatus gyvenimas (apima asm.) Šeimyninis gyvenimas Orumas - sav.vertybė, kuri gali būti ginama pagal 22.2 str.Ydinga sureikšti CK definiciją. CK 2.23 str. privalaus gyv.paž. laikomas neteisėtas įėjimas į aptvertą privačią teritoriją. Neteisėtas asmens stebėjimas. Neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas. Telefonų pokalbių bei asmeninių užrašų konfidencialumo pažeidimas. Duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas Įėjimas į asmens gyv. patalpas arba kitas patalpas. • Neteisėtas asmens stebėjimas. Operatyvinės veiklos įst. leidžia. Žmonių tarpusavio santykiuose - ne. Svarbu, kokiu tikslu buvo stebimas (jei filmavimo - pažeidžia). Jei kaimynas mano jog kitas žm. pernelyg jį stebi. Pagal Konst. teismą teisė į privatų gyv. apima • seksualinio apsisprendimo laisvę • psichinę neliečiamybę • garbę ir reputaciją • asmeninių faktų slaptumą. Pobūdis. Tai neabsoliuti teisė, sąlyginė, gali būti ribojama. Sąlyginė, nes susijusi su t.t. išankstinėmis sąlygomis. Vaikų privatus gyv. nėra absoliutus tėvų atžvilgiu. Bet nėra nereiškia, jog ši teisė nėra prigimtinė. Net nepilnametis gali ginti šią teisę. 14-metis gali kreiptis į teismą ir skųsti savo tėvus. «Operatyvinės veiklos įstatymas» Pavojingiausias garso ir vaizdo kontrolės technikos įteisinimo tvarka. Technika gali būti naudojama ne ilgiau kaip 3 mėn. (gali būti pratęsta dar 3 mėn.) viso 6 mėn. Faktiškai v-bė jau yra privačioje valdoje. Technikos naudojimo turi sankcionuoti teisėjai (apygardos teismų pirm. arba baudžiamųjų bylų skyrių apyg.t.pirm.) Teikti gali Gen.Prokuroras ar jo pavaduotojas. Visa tai regl.įst. leidėjas, o ne vyriausybė. Šios priemonės gali būti naudojamos susijusios su nusikalstamumu. Institucijos, kurios gali naudoti v-bė saugumo dep., Krašto aps. min., Vidaus reikalų min. ir t.t. (sąrašas baigtinis) Tokiu atveju - nepažeidžia. Subj.gynyba. Žm. gali kilti reikalavimus v-bė, remiantis 22 str., jei nėra pagrindo jį kontroliuoti ir sekti. Gali kreiptis į teismą. BK Kaip galima apsaugoti žmogaus privatų gyvenimą? Pažiūrėti Pvz. Duomenis apie asmens darbo užmokestį. • NUOSAVYBĖS NELIEČIAMUMAS 23 str. Atskleisti tik log. ar sist. paž. neįmanoma. Gimdamas žm. neturi nuosavybės. Tai ar ji prigimtinė? Teisė yra sąlyginė, nes be nuos. nėra ginamo objekto, negalima riboti. Ji gali būti transt. į jur. asmenų nuosavybės teismą. Konst. teismas išaiškina, kad nuosavybė įgyti nuosavybę. Jei v-bė suvalstybina visą nuos., belieka …. Instituto, tuomet pažeidžia. Sovietų Lietuvoje gyv. nuosavybė buvo redukuota, v-bė viską apėmė. Galima buvo keistis butais neįgyjant nuos. Buvo t.t. dalelė (automobilio nuos.) Patys sunk. nusikaltimai - kėsinimasis į v-bės nuosavybę. Ši teisė gali būti supr. dvejopai: 1.subjektinė savigyna (galimybė įgyti nuos.) 2.3objektinė gynyba (privačios nuosavybės garantija) Daugiau garantija nei galimybė. Pirmiausia garantija. 24 str. 42 str.3 d. Pagal konst. teismą «nuosavybė neliečiama» įtv. savi…kaip subj. teisės ir turto turėtojų teisė reikalauti, jog kiti asmenys nepažeistu jo nuosavybės teisių. V-bė yra teisė į turtą. Sav.teisė daryti, bet kokį poveikį turėti. Gali jį valdyti, naudoti ir disponuoti. V-bė įpareigoja. Teismas nepaaiškino,kuo ji rėmėsi. Nuosavybė galima ginti nuo v-bės, bet pagal konst.t. įpareigoja. Darnios visuomenės siekiu galima paaiškinti. Kiekv. buto esančio daugiabučio namo sav. įpareigotas užmokėti mokesčius, visiems gali atjunkti šildymą. Todėl konst.t. 2000 12 21 d. išaiškino, kadangi v-bė įpareigoja daug.namų savininkai atlikti pareigas bendros nuosavybės labui. Kėsinimosi atvejai ATPK numato atr, už kontrabandą ir sankciją (t.y. daikto konfiskavimą). Jei vilkikas vairuoja automobilį ir nežinojo, jog turi kontrabandą, jo turtas konfiskuojamas. Konst.t. išaiškino, jog asmuo, kuris gauna įgaliojimą vairuoti auto, privalo rizikuoti. T.y. dalinė atsakomybė. Š.a.nepažeidžiama teisė. ši teisė yra sąlyginė. Konfisk.prilyg. jos faktiniam žuvimui. Šis sav. gali reikalauti to asmens, kurio yra daiktas, atlyginti tą žalą. Jei laužtuvas yra privati nuos., atmetant kitas teisės. Intelektinė nuos. - spec. institutas. 2.23str. (CK) pvz. kūriniai, muzikos kūriniai, audio vizualiniai kūriniai, atlikėjų fonogramų gamintojų transliuojančių organizacijų pirmojo įraše gamintojo teises. 42 str.3d. 1961 Romos konvencija. Nesvarbu, ar ratif. t.t. konvencija. Konstitucijoje įtv. Nuosavybė turi būti ginama bei Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe. Nuosavybės sant. reguliavimas yra įstatyminių sant. objektas. 23.2str. K-jos «nuosavybės teisę saugo įstatymas». Dėl objektinės gynybos (BK, vagystės) TEISĖ Į ŽMOGAUS BŪSTO NELIEČIAMUMĄ log.pož. būstas - gyv.patalpos, kurios statybos ar konstrukcijos požiūriu yra skirtos privačiam gyvenimui (patalpos be sienų - jau ne būstas). Ir privatus gyv. ir būsto nelieč. yra artimos sąvokos. Būstas - tai ir juridinio asmens buveinės buvimo vieta. Tai - tiek gyv., kiek negyv. patalpos. Ne nuosavybė, bet turi teisę. Privačiame viešbutyje apsigyvenęs asmuo gali ginti savo būsto neliečiamumą. V-bė, kuri nori atlikti kratą, suvaržyta. Net nuom. Gali remtis šia nuostata. Priklausimai. Net ir ūkininkas pastatuose yra būsto dalelė. Advokato kontora yra būsto dalelė. Kėsinimasis Pavojing. slapta gyv. vietos apžiūra («Operat. Veiklos įst.»). Skurdingai nuo kratos, kur turi būti orderis. O čia nereikia. Turi būti sankc. apyg.pirm. Teikiamas gen. prokuroro per 24h rezultatų pažyma turi būti pateikiama gen.prok. Kėsinimasis yra dvigubas ir į būsto ir buto neliečiamumo. 2 str. Pateikti pagrindai, kurie pabeisinta būsto neliečiamumo pažeidimą. • Viešoji tvarka. ATPK 182 str. Lindynė 183 str. Viešosios tvarkos taikymas 24h - 6 h. butuose ir bendrabučiuose negalima trikdyti. IV tema. LR ekonominės ir politinės sistemos konstituciniai pagrindai TEMA VALSTYBĖS BIUDŽETAS 1 LR Konstitucija XI sk. «Finansai ir valstybės biudžetas». 125-132 str. 2 LR biudžeto sandaros įstatymas. 1990 m. (Aktuali red. nuo 2001-06-07). I sk. Bendrosios nuostatos. II sk. Valstybės biudžetas. 13 str. Valstybės biudžeto pajamas sudaro: 1 pajamos iš mokesčių 2 pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą) 3 valstybės biudžetinių įstaigų pajamas 4 pajamas už valstybės lėšų likučius einamosiose sąskaitose. 5 pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su v-bės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus. 6 gaunama negrąžinta finansinė parama 7 kitos pajamos. 17 str. 1 V-bės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių projektą rengia finansų ministerija. 2 V-bės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis strateginio planavimo principais, šiuo įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, \Vyriausybės veiklos programa ir t.t. 18 str. 1 Vyriausybė atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorinės dienas iki biudžetinių vietų pabaigos. Vyriausybė, prieš teikdama projektą seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai. 20 str. V-bė biudžeto…….svarstymas ir tvirtinimas SEIME. 1 Seimas svarsto atsižvelgdamas į seimo komiteto pasiūlymus bei išvadas ir papildomus pranešimus seimo statute nustatyta tvarka. 2 Seimas v-bės biudžetą…. vieneriems 6 metams, tvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki 6 metų pradžios. Jeigu v-bė biudžeto… projektas laiku nepatvirtinamas, tai biudžeto vykdomas šio įst. 29 str. Nustatyta tvarka išlaidos metų pradžia iki biudžetų patvirtinimo kiekv. mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžeto išlaidų. 27 str. 1 LR v-bės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. 2 Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių valdybos (merai). 30 str. 1 Vykdant v-bės biudžetą gautos viršplaninės pajamos ir netekę paskirties asignavimai gali būti naudojami v-bės skalai apmokėti ir savivaldybių biudžetų negautoms mokestinėms pajamoms padengti. 31 str. 1 Jeigu nevykdomas biudžetas t.y. gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta kol bus nustatyta tvarka priimtos atitinkamas biudžeto įstatymas patikslinamas, programos finansuojamas finansų ministerijos siūlymu Valstybės iždo įst. nustatyta tvarka. 36 str. 1 V-bės biudžeto vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriai. 2 Teikiamoje Seimui Valstybės kontrolės išvadoje, turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta kitų teisės pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai. TEISĖ TURĖTI SAVO ĮSITIKINIMUS IR JUOS LAISVAI REIKŠTI. INFORMACIJOS TEISĖ 25 str. 1 Pagal pobūdį: absoliuti, nes jos objekt, neįmanoma apriboti nesikėsinant į žm. gyvybę. 1995 m. Konst. t. išaiškino, jog ši teisė absoliuti, t.y. atskira, savarankiška teisė. 25 str. 3 d. numatytas pagrindas • žmogaus sveikata • garbė ir orumas • privatus gyvenimas • dorovė ir konst. santvarka. Susirinkimų įst. 25 str. 4 d. numato nefakultatyvinį pagrindą, o obligatinį (besąlygišką) pagrindą. Teisė yra sąlyginė. Ji gali būti ribojama vardan kitų konst. gėrių. Dienraštis gali reikšti įsitikinimus, jis yra juridinis savo nuomonę. Informacijos laisvė (25.2str.) 1997 m. 02 13 d. Konst.t. nutarimas. Gali būti prakt. plačiąja prasmė: žodžio laisvė, teise gauti ir skleisti idėjas, spaudos laisvė. Sąrašas nėra baigtinis. Įsitikinimų turėjimo laisvė patenką į informacijos turinį. 44 str. Ir 25 str. 44 str. Masinės informacijos cenzūra draudžiama. «Asmens duomenų teisinės apsaugos įst. numato ypatingus asmens duomenis, kurie asmens teisę gauti inf. • apie fiz. Asmens rasinę etninę kilmę, politinius, religinius įsitikinimus, sveikatą, teistumą, lytinį gyvenimą, partijose dalyvavimą. PAGRINDAI: • Duomenų subj. duoda raštišką sutikimą.  Tai yra būtina darbo v-bęs tikslams.  Reikia apsaugoti duomenų subjekto ar kito asmens gyvybę.  Tie duomenys reikalingi bylai nagrinėti teisme. Duomenų suj. Pats paskelbia juos Viešiai. Kitas galimas kėsinimasis. «V-bės ir tarnybos paslapčių įst.» Paslapčių kategorijų sąrašas: V-bės paslapties kategorijos 1 kovos su terorizmu ir diversijomis planai 2 inf. apie radijo stočių projektavimą 3 detalūs duomenys apie operatyvinių veiklos subjektų aprūpinimą specialia technika 4 detalizuoti duomenys apie lėšas, skirtas technikai įsigyti. 5 inf. apie operatyvinės veiklos subjektų slaptuosius dalyvius 6 inf. apie tokių slaptųjų dalyvių sveikatos, socialinį draudimą. 7 įslaptinti liudytojo duomenys Tarnybos paslaptys. 1 nacionalinės ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai 2 nusikaltėlių paieškos ir sulaikymo planai 3 v-bės institucijų statybos ir remonto darbų dokumentai. Skirtumai tarp v-bės ir tarnybos paslapčių. V-bės paslaptis - tai politiniai ekonominiai, kariniai teisė tvarkos mokslo ir technikos duom., kurių praradimas ar netekimas kelia grėsmę konst. santvankai bei asmens gyvybei. Tarnybos paslaptys - tai siekiant apsaugoti v-bės ar kokios nors institucijos interesus 1999 m. VŽ. Nr - 105 Teisę susipažinti su v-bės paslaptį sudarančia informacija. • LR Prezidentas • Seimo Pirmininkas • Ministras Pirmininkas Visi kiti asmenys turi gauti leidima. Negali gauti, jei: • nėra pilietis • raštiškai nesutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra • asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklę netinka šiam darbui • asmuo negyveno LR paskutiniuosius 3 metus. Įst. numato Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, kuri išduoda arba neišduoda leidimus. Šią komisiją sudaro: • po 2 narius deleguoja LR Prezidentas, Seimo Pirm., Ministras Pirm. Ją naris valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Alkoholio, tabako gaminimo reklama Reklama yra inf., tačiau ne kiekv. inf. yra reklama. Reklama yra savitas informacijos pobūdis. 48.1str. «Žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą’. Pagal Konst. būtina remtis 25 str., nes inf. Bet reklama siekiama t.t. pajamų, todėl reikia taikyti sisteminį metodą. Reklama yra inf. forma, kuria skatinama pirkti produkciją, paveikti viešąją nuomonę, politinę paramą. 1997 m. konst.t. nutarimas. Konst. 25.5 str. Suformuluota «pilietis» 25 str. 1-4 str. Skirtos prigimtinei žmogaus vertybei. Loginiu ir sisteminiu aiškinimu 1-4 str. Skirtos žmogaus teisėm ir laisvėm, todėl negalima sureikšminti 5 str., teigiant, kad galima teisę suteikti ne tik piliečiui be konst. nutarimo. 2000 m. VŽ Nr.-10. Pareiškėjas - pilietis - asmuo be pilietybės - užsienietis Pagal įst. pareiškėjas per 1 mėn. nuo atsakymo gavimo, kuris jo nuomone netaisingas arba neišsamus, arba negavo jokio atsakymo, turi teisę apskųsti inf. nepateikimą arba neišsamų pateikimą adm. bylų teisenos tvarka. Ofic. Dokumentas (pvz. ministro įsakymas) turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų. Atskirais atvėjais dar gali pratęsti 14 k. dienų. Rinkimų agitacija. Kompromituojanti medžiaga ir atsakomosios nuomonės skelbimas. Pagal «Seimo rinkimų įst.» visuom.inf. priemone paskelbus apie kandidatą kompromit. medžiagą privalo suteikti kandidatui nemokamai paskelbti savo nuomonę. Kompromituojanti medžiaga - medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjų, kad šie nebalsuotų už konkr. kandidatą ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdina žinia. Nuomonės netaikymas tiesos kriterijus, žiniai - taikomas. Dienraščio inf. - nuomonė, bet jei tiksliai skelbiama žinia, jog tas ir tas buvo ten ir ten su tuo ar tuo, tai jau ne nuomonė Komentaras - tai nuomonė Jei konkr.medžiaga paskelbiama tada tai neturėjo būti paskelbiama. 52 str. (2000 m. VŽ Nr.-59) Kėsinimasis, susijęs su informacijos laisve. Reklamos įst. Jis draudžia t.t. reklamą. 6 str. Reklama besąlyg. Draudžiama, jei reklamoja skatinama prievarta, agresija, keliama panika, piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stokai. - be fizinio asmens sutikimo minimas jo vards, pavardė, pateikiama jo nuomonė, apie jo gyvenimą žinios. - kuri susijusi su vaikais, jei reklamuojama tiesiogiai kviečiant vaikus daryti poreikį tėvams, kad jie nupirktų prekę. - draudžiame piktn. vaikų pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kt. suaugusiais. 7 str. - Reklama telefonu, telefaksu, el.paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu. - draudž. tiesiogiai teikti reklama konkr. asmenims jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas. - Motinos pieno pakaitalą reklama leidžiama tik sveikatos priežiūros įstaigų leidiniuose. -Tarnybinių ir kovinių ginklų paroda leidžiama tik spec. vietose, parodose ar mugėse. REKLAMA - bet kokia forma skleidžiama informacija • susijusi su asmens komercine, ūkine, finansine, prof. Veikla. (auditoriam, makleris) • skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis įskaitant nekiln.turto įsigijimo, turtinių teisių perėmimą. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba - vietos savivaldos, vykd inst. - turi saugoti.Konkurencijos tarnyba, gavusi L.vyr.adm. teismo sankciją. Gali laisvai uždrausti skleisti reklamą (Omnitel - kas geriau - tel. ar blondinė) 26 str. Konst. religijos laisvė: Turinį apima terminai: sažinės, tikėjimo ir minties laisvė Sisteminiu požiūriu: Pagal 59.4 str. Konstr. Seimo nariai vadovaujasi sąžine. Teleologiniu met. Šis tesminas nenaudojamas skirt.tikslais. 59.4str Seimo nario imperatyvai Nekalbama apie religinio pobūdžio laisvę. Sąžinės laisvė - galimzbė daryti ar nedaryti pagal individualų gėrio, blogio nuodėmės supratimą. Terminas «išpažinti» loginiu ir kalbinių met. Dominuoja 26.2/3/4 str. 1995 išvadoje konst.teismas išaiškino, kad terminas «išpažinti» suprantamas kaip laisvė turėti religiją. Įšpažinimas - dvasinė kategorija, vidinė asmens dvasios būsena. Negalima aproboti, nebent jei būtų persekliojamas dėl religinių įsitikinimų, bet negalima pažeisti vidinės dvasinės būsenos. Pagal bobūdį - seniausia (religijos laisvė). Europoje dabar ji prarado savo svarbą. Tranof į juridinių asmenų laisvę (48.2 str.) bažnytinės bendrijos, pvz. Nėra besąlygiškai absoliuti. Minties tikėjimo laisvė - absoliutus. 26.4str. Numato galimybę apriboti laisvę vardan kitų gėrių. 27 str. Religija negali būti pateisinamas nusikaltimas. Kesinimai 43 str. Numatytos v-bės pripažintos tradicinės Lietuvoje bažnyčias bei religinės organizacijas. • Visos kitos relig.org. taip pat gali būti pripažintos, jei turi atramą visuomenėje ir jų apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. V-bės diferenc.žm. susivienijimas, kurie transf.savo individ. Religijos laisvę į kolektyvinę. 6 str.1d. vientisumo principas neleidžia jog str. Priestarauja vienas kitam. «Religinių bendruomenių ir bendrijų įst.» įtv., kad v-bė pripažįsta tokias bendrijas: -jos yra Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalis (ilgaamžiškumo kriterijos) V-bė pripažįsta 9 religinės bendruomenes. (5 str.) Įst. leidėjas pasako, jog turi praeiti 25 metai nuo įregistravimo, kad galėtų prašyti Seimą pripažinti. Tai - subjektyvus terminas steigėjų sk. - minimalus 15. Seimas 2001-07-14 d. pripažino tradicinė Evangelikų Baptistų s-gą. Visos kitps pripažintos įstatymu. Konst. 30.1 str. «asmuo gali ginti savo teisės kreipdamas į teismą» - nėra išeitis, todėl relig. bendruomenė negali skųsti Seimo atmetimo pripažinti tradicinę relig.bendr. neseniai atmetė pagonių pripažinimą religine bendrija. 43.7str. V-bėje nėra valstybinės religijos. LR tarp.sutartyse su Šventoju Sostu: vlstybė įsipareigoja nepriversti kunigo atvykti į teismą ir duoti parodymus apie tai, ką jis sužinojo, atlikdamas pareigas (išpažintį), neversti kunigų į karinė tarnybą. 30 str. Konst. Asmens teisių ir laisvių gynimas - teisė kreiptis į teismą. Formalus met. - prigimtinė teisė (klaidingai). Loginiu paž. - neprigimtinė, o visų prigimtinių teisių ir laisvių garantija, nevartojam sąvoka žmogus (todėl tai ir fiz. ir jur. asmuo), absoliuti (formaliu pož.) ir gilumine prasme. Net sunkiausi nusikaltimai gali gintis į teismą. 2000 06 30 d. (VŽ Nr54) Konst. teismo nutarimas. Įst. leidėjas neturi galimybės įtv., kad t.t. asmens apribojimas kreipimosi į teismą, išskyrus konst. teismą. Teisminė savigyna - Konst. nenurodo konst.skundo (galimybės asm. tiesiogiai kreiptis į konst.t.) 110.2str.nesuteikia asmeninių teisių kategoriškai reikalauti, kad bylą nagrinėtų konst. teismas. Asmuo neturi teisės apskųsti teisėjo nesikreipimą į konst. teismą. Kalbant apie teisminės saviginos universalumą (CK 3.164 str.) įtv. Jei vaikas mano, jog tėvai pašerdinėja jo teisės, jis turi teisę sav. kreiptis gynybos į valst. vaiko teisių apsaugos inst., o nuo 14 m. - ir į teismą) 1998«Įst. dėl užs. teisinės padėties» suteikia užs. galimybę apskųsti teismui valdymo ins.sprendimą Neužduoti, panaikinti leidimą gyventi LT, panaikinti leidimą dirbti. Gali skųsti ir neteisminę tvarka, o administracinę - skųsti aukštesniai inst. Neteisminė savigyna Konst. 33.2 str.neteisminė sav. kalbama Konst. 33.3 - peticijos teisė Konst. 73 str. - skundai Seimo kanclieriui. «Peticijos įst.» - peticijos forma galima spręst. Konst.33.3 str. Peticijos teisė laiduojama piliečiams, o įst. - viesiems žmonėms. Konst. nėra pažeista, tik praplėsta. Peticijos ir rinkimų skiriasi pagal pobūdį. Sperndimas netenkinti peticijos yra galutinis. 73 str. Seimo Konst. «Seimo kontr. įst.» Ji nėra efektyvi, nes Seimo kontr. tiesiogiai negali išspręsti Seimo kontr. turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atleisti nusikaltusius asmenius iš pareigų. «Viešo adm. įst.» (pask.skirsnis» • kas turi teisę pateikti prašymus ir pareiškimus (ne tik pilietis) • skundas ir prašymas gali būti sininimai • asmens palikusio skundo, teisė būti išklausytas • pareigūnas t.t.atvejais gali nusišalinti. • terminai Efektyvinę sav. priemonė nepatenkintą skundą galima skųsti adm.teismui. Malonė - tai nėra klasikinė savig. priemonė. Nėra galimybės skųsti. Subj. yra ne bet koks asmuo. 84 str.23 - subjektas - tik nuteistasis. Prezidentas nesuvaržo su Malonės komisijos išvadomis ir nebūtinai su jomis sutinka. 122 str. Teisminės ir neteisminės sav.konteksta savivaldybių tarybos negali remtis 93 str. Ši teisė nėra absoliuti konst.t.atžvilgiu. 33 str. - teisė stoti į v-bės (piliet.) tarnybą. 48 str. - teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą. (žm.) Jei randame įst. nuostatą, kad ne pilietis negali būti v-bės tarnyboje. V-bės tarnybos įst. pilietybės cenzas netaikomas paslapčių tarnybos tarnautojams (už. negali būti trečiojo adm. tarnautoju, bet gali būti pasl.tarnautoju. Diplomatinės tarnybos įst. Diplomatu gali tapti tik nepriekl.elgesio piliečiai, mokantis v-binę kalbą, esantis tinkamos sveikatos, turintis aukštąjį išsilavinimą ir mokantis bent 2 užs. kalbas. -neprikl.rep. - pagrįstas, nes reprez. v-bę. • Liet. kalba - pagrįst • sveikata - pagr. • aukštas išsilavinimas • užs.klb. - disk. Absoliutus dr. būti diplomatu: teisti už sunkius nusikaltimus ir nusikaltimus v-bei. Valst.tarn.įsk. Gali būti naujas greitai draudžiama priimti asmens lenkusius SSRS slaptųjų tarnybų kadrinių darbuotojų 10 metų po įst. įsigaliojimo. 48 str. teisė pasirinkti darbą ar verslą. Konst.t. 1996 07 10 d. (VŽ Nr.67) išaiškino, kad ginčijamas įst. reikalavimas, pagal kurį advokatu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą gavęs asmuo neprieštarauja konst. 48 įst. univers.cenzo reikalavimas nėra diskriminuojantis. 31 str.6d.nustatyta asmens teisė turėti advokatą – jis gali gintis tiek teismine savigyna. 2002 02 14 d. Konst.t. nutarimas (VŽ 2002. Nr.28) dėl formacinės veiklos įst. RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ TVARKA. ĮGALIOJIMŲ NUTRŪKIMAS Regl. • LR Konst. • 1992 12 22 LR Prezidento rinkimų įst. Renka LR piliečiai 5 metams, rem. visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu (Konst.78 str./RĮ1str.) • Rinkėjai turi vieną balsą. • Tiesioginiai (veikia be tarpininkų) • Balsuoja asmeniškai ir slaptai. • Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudž. • Rinkėjų amžius – nuo 18 metų. • Negali dalyvauti neveiksnūs piliečiai. • Resp.Prezidentu gali būti renkamas ? Lietuvos pilietis pagal kilmę, ? ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, ? jeigu jam iki rinkimų dienos suėjo ne mažiau kaip 40 metų ? jeigu jis gali būti renkamas seimo nariu. • NEGALI: ? susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ? atliekantys kriminalinę bausmę ? teismo pripažinti neveiksniais. • Gali būti renkamas tas pats asmuo ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės. • Resp. Prez. Rinkimus skelbia LR Seimas, priimdamas atitinkamą nutarymą. • Eiliniai Resp.Prezidento rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus 2 mėn. iki Resp.Prez. kad. pab. • Resp.Prez. rinkimus organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, bei jos sudarytos miestų ir rajonų rink.komisijos. • Išlaidas apmoka valstybė. • Pretendentus tapti kandidatais į Resp.Prez. pradedama kelti likus ne anksčiau kaip 80 dienų ir ne vėliau kaip 65 dienų iki rinkimų dienos. ? Gali kelti, remti politinės partijos, politinės organizacijos, povieniai asmenys. ? Tapti kandidatu pretendentas raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai ! pretendento pilietybė ! asmenybė patvirtinantys dokum. ! sumokėti 5 vid. mėn.d.užm. dydžio užstatą. • Tuomet Vyriausioji rinkimų komisija išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Tik surinkus 20000 (Konst.79 str.) rinkėjų parašų, užstatas yra grąžinamas. Kandidato statusas įgyjamas, kai pretendentai įregistruojami kandidatais į Resp.Prez. Vyriaus. rinkimų komis. • Kandidatų skaičius neribojamas. • Likus ne mažiau kaip 45 dienom, pretendentai privalo pateikti Vyr.rinkimų komisijai: ? rinkimo lapus (20000 par.) ? pajamų bei turto deklaracijos pagr. Duomenų išrašą, patv. Valstybinės mokesčių inspekcijos. • Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, vyr.rink.kom. oficialiai skelbia visų kandidatų sąrašą. • Ne vėliau kaip per 24 val. nuo sąrašo paskelbimo dienos išduoda kandidato pažymėjimą, prasideda Resp.Prez. rinkimų kampanija. • Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 val. iki rinkimų pr. ir rinkimu dienos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 val. iki rinkimų pr. • Balsavimas vyksta rinkimų dieną (7-21 h) rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. • Įst. numato balsavimą paštu pradedant 5-ta diena iki rinkimų ir baigiant 1-ai dienai iki rinkimų. • Org. balsavimas LR diplomatinėse atstovybėse ir laivuose, gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose, bausmės atlikimo vietose. • Įst. numato mažoritarinę (daugumos) rinkimų sistemą. ? Išrinkti laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip ½ visų rinkėjų, gavo daugiau nei ½ rinkėjų balsų. ? Jei dalyvavo mažiau nei ½, išrinktu laikomas gavęs daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 rinkėjų balsų. ? Jei pirmame rate nesurenka reikiamos balsų daugumos, po 2 sav. – pakartotinas balsavimas dėl 2 kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Laimi gavęs daugiausia. ? Jei pirmame rate dalyvavo ne daugiau kaip 2 kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų sk., rengiami pakartotiniai rinkimai. • Galutinius rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyr.rink.kom. ~ laikraščiuose ~ per LR Vyriausybės telegramų agentūrą (ELTA) • Po rinkimų rezultatų paskelbimo Resp.Prez. rink. kom. ne vėliau kaip per 3 val. įteikia LR Prezidento pažymėjimą. • Sustabdo savo veiklą pol.part. ir polit.org. iki naujos r.kompanijos pradžios, kitą dieną po pažymėjimo • Turi prisiekti ir perrinktas antrai kadencijai Resp.Prez. Seimo rūmuose Seimo posėdyje. Stovėdamas prieš Konst.t. pirm., o jo nesant – prieš vieną iš Konst.t. teisėjų. • Resp.Prez. priesaikos tekstas numatytas LR Prez.įst. 3 str. Prisiekęs, pasirašo priesaikos aktą. ~ pasirašo Konst.t.pirm. arba jam nesant konst.t.teisėjas. • Įteikiamas Parlamento vadovui – Seimo Pirmininkui • Aktas saugomas Seime. VALSTYBĖS VALDŽIOS FUNKCIJOS 1.FUNKCIJŲ ATRIBOJIMAS Konst. ties. Nekalbama apie valdžių atsk.pr., v-bės funkcijos, jų atribojimą, sutilpimą viename asmenyje. Tai nereiškia, jog Konst.nesvarbu, kokiose aukšč. institucija. • Laikinasis pagr.įst. įtvirtina, kad aukšč. taryba yra aukšč. organas. Arba vad. Ir vairuojanti jėga, 1978 m. Soviet. LT konst. komunistų partija. Tokiu žodžių nėra dab.konst. Log. ir sist. požiūriu: Konst. 5 str.5 d. paminėtas inst. ir kompetenciją atskleidžiantys str. (67, 84, 94, 109 nuostatos) leidžia pateikti išvadas: 1.Konst netapatinamas, bet skiriamas t.t. v-bės valdžios f-jos ir jų institucinės formos. ~ Seimas įkūnija įst. leidybos, kaip f-jos institucinę formą. ~ Resp.Prez. ir Vyr. įkūnija valdymo arba administravimo kaip f-jos institucinės formas. ~ Teismas įkūnija teisingumo vykdymą kaip f-jos inst. forma. 2.Konst. nenumato įst. leidybos delegavimo Resp.Prez. ar vyriausybei teisingumo vykdymo delegavimą nepapr. padėties metų. (gali būti steigiami teismai). Seimui nustatoma beribė f-ja. Nei viena v-bės valdžios instr. negali be Konst. pataisos perimti kitos inst. įgaliojimus tokia apimtimi, kuri paneigtų t.t f-jos esmę ir pripažinti. Jei teismas priimtų įst. dėl «MN» ir pats jį vykdytų – paneigtų vyr. įst.f-jos. Jei Prez. teiktų malonę, Seimas pradėtų leisti amnestijos aktus, būtų pažeistas teisingumas. 3.K-ja numato ne absoliutų, bet principinį valdžios f-jų apribojimą. Seimas dalyvauja vykdant valdymą, skirdamas pareig. ir t.t. pareigas (pvz. V-bės valdybos pirm.), t.p. nustatydamas mokesčius ir įtvirt. biudžetą. Teisingumo vykdyme t.t. dalimi dalyvauja leidžiant amnestijos aktus (bendro pob.asm. aktas, pagrįstas BK strLR Prez. dalyvauja įst. leid. vadovams įst. arba teikdamas įst. proj. Vykdant teisine Prez. dalyvauja suteikdamas malon, nurodant vardą, pavardę, kvalifikacinius pož. Dekretas suteikiantis malonę – individualus. Vyr. dalyvauja įst.leid. rengdama ir tei kd. Seimui įst.projektus. Teismas netiesiogiai gali dalyvauti įst. leid. tokiais būdais: • adm.t. gali vertinti administr. Sprendimų teisėtumą, o Konst. t. įst. ir poįst. aktų .Konstituc.. Konst.t. netiesiog dalyvauja įst. leid. pripažint. T.t. įst. prieštarauja konst. admin.t. pripažint. Ministro įst. neturėtu dalyvauti vykdant valdymą. Todėl konst. numato principinį v-bės valdžios f-jų apribojimą ir jų persiginima jų tarpfunkcinę partnerystę. «Konst.t.aiškindamas: Valdžių atskirymo pr. pabrėžia jų tarpfunkc. partnerystė». 4. Institucijų eiliškumas, pateiktas 5 str.1 d. nereiškia šių instrukcijų atitinkamo svarbumo ar lygio bendrojo valdžios institucijų sistemoje. Žodžių seka Seimas, Resp.Prez. neleidžia teigti, kad konst. svarb. inst. - Seimas. 1938 m. Konst. 4 str. Nuostata, kad valdžią vykdo prez., Seimas, Vyr., teismai. Š.m. jokia inst. Nėra aukšč. V-bės valdžios valdymo organas. T.t. legitimacijos prasmę, galima teikti, jog kyla iš rink valios. Vyr. ir teismai - antrinės inst., kurios legitimuotos netiesiogiai, bet toks pož. Nepakankamas teigti, jog Seimas ir Prez. - aukščiausios inst. 5. Visos v-bės valdžios inst., paminėtos 5 str.1d. turi įgaliojimą dalyvauti valdom.t. v-bę. Remiantės 74 str.1d. nuostata, jog «…». Šiuo paž. politizuotos inst. Seimas ir Vyr., kurių nariai pagal Konst. polit. Partijose gali imtis politinio pobūdžio iniciatyvų įst.forma. Akivaizdi politinė iniciatyva, kuri įdiegiama į v-bės gyvenimą įst. forma. Santykiniai politizuota inst. - Resp.Prez., kuris pagal Konst. privalo sustabdyti savo dalyv. Polit. Part. Iki naujos rinkimų kamp. Pr., gali imtis sant. politizuotų iniciatyvų (įst.proj., teisėjų kandidat. Parinkiną, vetavimą, V-bės kontrol.paž.) Depolizuotos inst. -Teismai, kurių kariai besąlyg. Negali dalyvauti polit. Part. Veikloje, gali dalyvauti valdyme depolitizuotų teisinių iniciatyvų forma: Konst. turi remtis teisiniais motyvais. 77 str.1d. - l.svarbi, vertinant žodžius «v-bės vadovas». IŠVADA. V-bės valdžios f-jų atribojimo paskirtis užt. Krint. Ir stiprinti kolegialaus vadovavimo v-bei laisvumą ir integralumą, t.p. savivalės ir piktnaudžiavimo negalimumą. Šio pož. f-jų atribojimo pr. galima pridurti: • demokratijos principui • teisinės v-bės principui (istoriškai tik teisinės v-bės f-ja). Konst.t. gali pripažinti t.n.a. prieštar. Remiantis teisinės v-bės princ. 5 str.1d. turi praktinę reikšmę. Pagal Konst. t. «Valdžių padalijimo pr. reiškia, kad įst. leidž. vykd. ir teisn. Valdžios yra atskirtos, pakankamai sav-kos, kad tarp šių valdžių turi būti pusiausvyla». «Neprikl. Valdžios galoinčios atverti vienas kitą». 2. ĮSTATYMŲ LEIDYBA 2.1. Sampratos sudėtingumas. 68 str.1d. rasime žodžius «įst. leidyba». Pagal konst. t. definiciją «įst. leid.» procesas, - tai visumą juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įst. ir atliekamas t.t. griežta logine ir laiko seka. Pagal tokia defin. Sunku suprasti «juridiškai reikšt. Veiksmai». (Ar lobistų susit. su asoc. ast. - jurid.v.) 68 str.1d. «Įst. leidybos iniciat. teisė Seimė». Pirmoji stadija - įst. leidybos iniviat. Teisės realizavimas Seime (pagal konst.t.) Galimas įvairiapusis požiūris. Apie įst. leid. kalbama turinyje. Seimas (68-73 str.) 1938 m. Konst. 13 skyrius (įstatymas), nes įst. leidyboje dalyvauja ne tik Seimas. Tai remiantis 13 sk. Platesniu įst. leidyba suprantama 4 požiūriais: 1) formaliąją prasme: (įforminimo prasme) Įst. leid. - tai spec. įst. leidžiam.inst., būtent Seimo spręndimų, įforminamų specialių f-ų, įstatymų leidyba. Šio požiūriu įst. leidyba: • neapima:Seimo statuto,kuris nors ir turi įst. galią (76 str.), bet formaliai tvirtinamas, keičiamas ne įst., bet Seimo statutas. • apima Konst. pataisų leidybos procesą nežiūrint, kad skiriasi sąvokos įst. leidybos iniciatyvos teisė ir įst. projektai. 147 str.1d. skirta 68 str. Konst. kietimas įform. Įstatymu. 148 str.3d. 3 sak. Priimamas įst. dėl konst.t. • apima Konst. įst. leidybos procesą, nežiūrint, kad skiriasi paprastųjų ir konst. įst priėmimo bei keitimo tvarka. 69 str.2,3 d. • apima visų paprastųjų įst. leidybos procesą nežiūrint, kad kai kurio paprastieji įst., ar jų priedeliai neįtvirtina konkrečių bendro pobūdžio elgesio taisyklių (hipotezė, ….) - Nacionalinio saugumo pagrindų įst. priedelis. Apima daug programinio pob. Nuostatų, nesudarančių konkrečių elgesio taisyklių (disporicija). - Atitink. V-bės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finans. įodiklių patv. įst. priedelis «CR X metų v-bės inst. Ar jos kuruojamai v-dymo sričios asignavimo dydžį. Konst. 131 str.1 d. V-bės biudžetas tvirtinamas įst. • apima įst. ratifikuojamas LR tarpt. Sutartis nežiūrint, kad skiriasi sąvokos įst. leidybos iniciatyvos teisė ir LR tarpt. Sutarčių sudarymo teisę pagal tarp. įst.5 str. 3 str. Turi Resp.Prez., Min.Pirm., Užsienio reikl.min., Vyriausybė, Vyriausy. Pagal 138 str. Konst.t.t. sutartys ratifikuojamos Seime Konst ar nutarimu, ar įst. Pirm., V-bės nutarimais, bet po to iškylo koalizijos . Formaliu požiūriu įst. ratif. tarpt. Sutentys yra įst.leidybos dalis. 2. MATERIALIĄJA PRASME (turinio esmė) Įst. leidyba v-bės valdžios isnt. sprendimų, kuriais sukuriamos ar keičiamos elgesio taisyklės, pagal savo veiklą ir principo galinčios būti ir Konst. tekste ir įst. teksto leidyba. Šiuo atveju, nesvarbu kokiais teisės aktais. Tokie sprendimai įforminami. Tokiu por. Įst. leidyba apima, Pvz. Konst.t. išaiškinomą, ką gali ir ko negali daryti kompanijai išrinktas prez. Kai jam įgalioji gražia Vyr. Konst. 92 str.4 d. Vyr. grąžina įgaliojimus Resp. Prez.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!