Lyginamoji Konstitucinė teisė - teorinė medžiaga

1 LKT dalykas, objektas, metodas. Sąvokos. Lyginamoji konstitucinė teisė domisi, kas yra dėsninga ir ypatinga įvairovėje. Viena prasme LKT – kaip teisės šaka, t.y. tam tikros srities teisės normų visuma. Kita prasme Konstitucinė teisė - KT kaip mokslas: apie Konstitucinius santykius, teorijas, doktrinas, idėjas. Trečia prasme KT kaip mokymo dalykas - tam tikra mokymo disciplina, studijuojama pagal mokymo planą. Lyginamosios KT kaip teisės srities nėra. Yra nacionalinės Konstitucinės teisės. Anksčiau buvo socialistinių šalių KT ir užsienio buržuazinių šalių KT. Lyginamosios KT mokslas studijuos pasaulio valstybių konstitucinės teisės reiškinius: teisę, normas, praktiką, įvairias doktrinas. Šie dalykai ir yra lyginamosios KT objektas. LKT METODOLOGIJA Pagrindiniai metodai (3), kurie išskiria LKT iš kitų: 1.Lyginamoji analizė. Lyginamoji KT - toks mokslas, kuri savo tiriamus reiškinius pažįsta lygindamas. Lyginami elementai (pagal institutus - Pilietybės, Valstybės vadovo etc.) Lyginamoji analizė yra teisinga, kai teisingi išeities daviniai (konstituciniai tekstai, praktika). 2.Istorinė analizė. Nagrinėti ne tik statikoje, bet ir dinamikoje, atsižvelgiant į raidos tendencijas. 3.Konkrečios analizės metodas. Yra valstybių, kurių institutai neturi analogų, todėl reikia juos nagrinėti atskirai. SĄVOKOS Įvairiose šalyse mokymo disciplinos vadinamos nevienodai: a)viešoji teisė; b)konstitucinė teisė; c)valstybinė teisė; d)konstitucinė teisė ir politiniai institutai. KT suvokiama kaip teisės sritis, kuri apima valstybės pagrindus, asmens ir valstybės santykį. Valstybinė teisė=Konstitucinė teisė Konstitucinė teisė ir politiniai institutai: akcentuojama valdžios organizacija ir visuomenės institucionalizacija. a), b), c), d) - kalba eina apie tą patį. 2 KONSTITUCINĖ TEISĖ NACIONALINĖJE TEISĖS SISTEMOJE KT kaip teisės šaka (sritis) yra kiekvienos valstybės nacionalinės teisės sistemos dalis. Ją sudaro teisės normos, reguliuojančios valstybės organizaciją ir asmens teisinės padėties pagrindus. Konstitucinė teisė naudoja subordinacinį reguliavimo būdą (nustatomos normos ir jų reikia laikytis). Kadangi KT reguliuoja pagrindus, tai nacionalinėje teisės sistemoje ji užima centrinę vietą. Natūralu, kad konstitucinis teisinis reguliavimas turi pagrįsti konkrečios teisės šakos reguliavimą (negali prieštarauti KT normoms). 3 KONSTITUCINĖS TEISĖS ŠALTINIAI (9 +3 papildomi) Teisės normos - bendraprivalomos elgesio taisyklės, užtikrintos valstybės prievarta. I.Konstitucija (pagrindinis šaltinis). II.Konstituciniai įstatymai. Pačia bendriausia prasme konstituciniai įstatymai - tokie, kuriais daromos Konstitucijos pataisos. Būna išimčių. Kai kur Konstitucinis įstatymas - pati Konstitucija. Konstitucinius įstatymus galima priimti taip pat kaip Konstitucijos normas. III.Organiniai įstatymai. Tai tie įstatymai, kurių priėmimas nurodytas pačioje Konstitucijoje. Jie priimami sudėtingesne tvarka negu paprastieji įstatymai. Pvz.: pilietybės klausimus reguliuoja Pilietybės įstatymas (tai organinis įstatymas. IV.Paprasti įstatymai (tik tie, kurie reguliuoja valstybės organizacijos ir asmens teisinės padėties pagrindus). Įstatymai: a)priimti parlamento arba referendumu; b)federaciniai ir federacijos subjektų įstatymai; c)vietiniai įstatymai. V.Po įstatymų kitas lygis - poįstatyminis. Vykdomosios valdžios aktai: a)valstybės vadovo aktai; b)Vyriausybės aktai; c)ministerijų; d)centrinių žinybų aktai. Paprastai šiais aktais konkretinamos įstatymų normos. Kita tendencija: siekimas plėsti vykdomosios valdžios reguliavimą įstatymų leidžiamosios valdžios sąskaita. Prancūzų 1958 m. Konstitucija įtvirtina sritis, kuriose parlamentas gali priimti įstatymus. VI.Konstitucinės justicijos institucijų aktai Apima Konstitucinių teismų, konstitucinių tarybų arba Aukščiausiųjų teismų priimtus sprendimus, kurie įtakoja konstitucinių normų sistemą. VII.Teismų sprendimai arba precedentas Jis būdingas anglosaksų teisės šalims, kai priimtas sprendimas (dažniausiai-Aukščiausiojo teismo) konkrečioje byloje tampa privalomu kitiems teismams sprendžiant analogiškas bylas. Kontinentinė Europa precedento nepripažįsta. Kalbama tik apie teisiminę praktiką, jos įtaką, bet teisminės praktikos apibendrinimai - tai rekomendacija. Formalaus privalomumo nėra. Kai kurių šalių įstatymuose pasakyta, kad teismas normų kurti negali. VIII.Paprotys Paprotys - tai per ilgą laiką susiklostęs atitinkamas veikimo būdas, esant atitinkamai situacijai, bet tokio papročio pažeidimą galima ginti teisminiu keliu. Ši norma niekur neužfiksuota. Paplitęs Didžiojoje Britanijoje ir Naujojoje Zelandijoje. IX.SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ AKTAI Galima rasti konstitucinio reguliavimo, jei tai leidžiama. Papildomi šaltiniai: 1.Religinės normos. Ypač musulmoniškose šalyse. 2.Doktrina. Kai kuriose šalyse teismai vadovaujasi ir įžymių teisės mokslininkų nuomone. 3.Įvairūs lokaliniai aktai. YPATINGŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBA Tai įstatymai, kurie pažeidžia pačią Konstituciją, nors Konstitucija juos leidžia. Būdinga keletui trečiojo pasaulio valstybių. Dažniausiai susiję su situacija, kai greitai reikia priimti sprendimus. KONSTITUCINĖS TEISĖS NORMŲ YPATUMAI a)daugelio valstybių konstitucinės teisės normoms būdingas apibendrinamumas, abstraktumas, nes reguliuoja bendriausius dalykus; b)KT normos - aukščiausios galios; c)KT normos gali būti skirstomos į normas-taisykles, normas-devizus. KONSTITUCINĖS TEISĖS INSTITUTAI Klasifikacijų gali būti įvairių. Svarbu, kad būtų protingi kriterijai. KT normas galima jungti į tam tikras grupes, kurios reguliuoja vienos rūšies visuomeninius santykius. Pvz., pilietybės institutas, valstybės vadovo institutas. Pats skirstymas į institutus yra objektyvus, bet ir subjektyvus, nes skirstymai gali skirtis. Mums institutai svarbūs tuo, kad toliau bandysime nagrinėti institutų bendrumus ir ypatumus. KONSTITUCINIAI SANTYKIAI Tai konstitucinės teisės normomis sureguliuoti santykiai, kurie atsiranda valstybės teisinės organizacijos ir piliečių teisių pagrindų realizavimos srityje. Subjektai: 1)valstybė, 2)socialiniai, etniniai, religiniai, kalbiniai junginiai; 3)svarbiausios valstybės institucijos (parlamentas, Vyriausybė, valstybės vadovas); 4)visuomeniniai susivienijimai (viešo pobūdžio-politinės partijos etc.); 5)vietinės bendruomenės; 6)individai (piliečiai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės). NACIONALINĖ KONSTITUCINĖ TEISĖ IR TARPTAUTINĖ TEISĖ Tam tikrais atvejais tarptautinės teisės normos gali tapti konstitucinio reguliavimo dalimi. Pvz., VDR ir VFR susitarimas dėl valstybės susijungimo ir rinkimų po susijungimo. Kai kurios valstybės tarptautinės teisės normas padaro konstitucinėmis normomis. Bet tai nepaneigia nacionalinės teisės viršenybės. 4 KONSTITUCINĖS TEISĖS RAIDA, MOKYKLOS Rašytinės konstitucijos atsirado XVIII a. pabaigoje. Iki to konstitucijų nebuvo formaliąja prasme, bet buvo materialiąja prasme. Įvairūs autoriai mano įvairiai. Jau Antikos laikais galima rasti samprotavimų apie valstybės organizaciją, požiūrį į demokratiją, santvarką. Romos laikais suklestėjo teisės valstybė. Konstitucinės teisės kaip atskiro mokslo praktiškai nėra. Susiduriama su XIX a. konstitucininkais: Labandas. XIX a. II pusėje: Leonas Diugi, Morisas Orilji, Maksas Vėberis... Jiems lyginimas buvo svarbus aiškinantis teorinius dalykus. XX a.: atsiranda daug naujų valstybių. Po II pasaulinio karo sugriuvus kolonijinei sistemai atsiranda daug valstybių. Tai irgi išjudina konstitucinę mintį. Šiuolaikiniai korifėjai: prancūzai Biurdo, Diuveržė, Šantebū, Erdanas; anglai Makintošas, Maršalas, Bronhedas ir Dženiksas; JAV - Traibas, Epteris ir Hantingtonas; Vokietijoje - Hesse (yra rusiškai), Ienze, Kirhofas, Štainas, Fon Boine; Italijoje - Divergoti; Rusijoje - Strašun, Mišin, Judin, Čirkin. PAGRINDINĖS MOKYKLOS (3) Skiriamos kelios mokyklos: a)anglosaksiškoji; b)prancūziškoji; c)vokiškoji. Anglosaksiškoji: supranta KT, jos dalyką - kaip reguliavimą valstybės valdymo, žmogaus ir svarbiausių valstybės institucijų santykių. Britams būdinga tai, kad jie traktuoja konstitucinę ir administracinę teisę kaip vieną. Kiti tos mokyklos atstovai mano, kad KT susijusi su: a)kaip leisti įstatymus; b)kaip juos vykdyti; c)kaip ginti valstybę nuo išorės ir vidaus pavojų. JAV konstitucininkai mano, kad Konstitucija bendriausiu būdu reguliuoja vyriausybės valdymą bei piliečių ir vyriausybės santykius. JAV mokyklai būdingas pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos akcentavimas. Anglosaksiškos interpretacijos laikosi buvusios britų kolonijos, Japonija. Prancūziškoji mokykla: pagrindinę vietą konstitucinėje teisėje skiria politinei valdžiai ir politiniam režimui. Kiti dalykai - šalutiniai. KT reguliuoja valdžios santykius. Kiti autoriai pabrėžia valdžios ribojimą etc. Prancūzai didžiuojasi, kad jie pasauliui pateikė institucionalizacijos idėjas: valstybės bendrų reikalų įgyvendinime dalyvauja įvairūs visuomeniniai institutai. Prancūzų doktriną perėmė prancūziškai kalbančios šalys, buvusios kolonijos. Vokiškasis KT mokslas: vokiečiai juristai vartoja dvi sąvokas - valstybinė ir konstitucinė teisė. Šios sąvokos ir sutampa, ir ne. Pagrindinį dėmesį jie skiria valstybės organizacijai, socialinei, teisinei valstybei. Dažniausiai Vokietijoje dėstoma valstybinė teisė. Galima kalbėti apie italų/ispanų teisės mokyklas: Divergoti. Valdžia ir žmogaus teisės, nors aiškinama, kad KT nustato politinio žaidimo taisykles. PAPILDOMA LITERATŪRA 1.Sravnitelnoje konstitucionnoje pravo.-(mėlyna) 1996.-red.prof.Čirkin.-Rusijos mokslų akademija. (vasarą buvo įmanoma gauti pašte) 2.Čirkin Konstitucionnoje pravo zarubežnych stran.-1997. 3.Strašun Konstitucionnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubežnych stran (2 tomai). 4.Maklakov Inostrannoje konstitucionnoje pravo.-1996. 5.Myšin Konstitucionnoje pravo zarubežnych stran-1996. 6.Aranovskij Gosudarstvennoje pravo zarubežnych stran. (patartina nusipirkti vieną iš šitų). Visi brangūs: 50-80 Lt. angliškai: 7.Cataletti, Cohen.-Comparative legal analysis: cases and material.-1976. 8.Burgess Political law and comparative analysis (?) prancūziškai: 9.Philippe Ardan Droit constitutionnel et institutions politiques. (nagrinėja teoriją) 5 LYGINAMOJI KONSTITUCINĖ TEISĖ KAIP MOKYMO DALYKAS 09 28 1.Šiuolaikiniai konstitucijų modeliai. 2.Teisinės konstitucijos apsaugos problemos. 3.Asmens konstitucinė teisinė padėtis. 4.Konstituciniai tiesioginės demokratijos institutai. 5.Politinės partijos ir organizacijos. 6.Valstybės valdžios organizacijos modeliai. 7.Pasaulio valstybių valdymo forma. 8.Teritorinė sandara. 9.Politinis režimas. 10.Įvairių valstybių parlamentai. 11.Valstybės vadovo institucija. 12.Vyriausybė. 13.Teisminės valdžios konstituciniai modeliai. 14.Vietinio valdymo ir savivaldos modeliai. 15.Konstitucinis procesas Vidurio ir Rytų Europoje XX a. pabaigoje. 16.Kaip analizuoti konkrečios valstybės KT pagrindus. 5.1 I.ŠIUOLAIKINIAI KONSTITUCIJŲ MODELIAI 1.Konstitucijos sampratų įvairovė. 2.Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucija - sąvoka žinoma dar Antikos laikais (lot. constitutio - nustatymas, viena iŠ Romos imperatoriaus dekretų rūšių). Didžioji laisvių chartija Anglijoje buvo iš esmės Konstitucijos analogas. Konstitucija moderniąja prasme susijusi su feodalizmo epochos pabaiga, demokratiniais judėjimais, švietimo amžiumi, su idėja, kad įstatymas, ribojantis valdančiųjų teises, gali būti pagrindu. JAV: 1787 m. Prancūzijos ir Žečpospolitos: 1791 m. Dabartiniame KT moksle terminas Konstitucija vartojamas 2 prasmėm: 1)juridinė Konstitucija; 2)faktinė Konstitucija. Juridinė Konstitucija suvokiama kaip pagrindinis įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, yra priimamas ir keičiamas ypatinga lyginant su įstatymais tvarka, nustato valstybės organizacijos pagrindus bei asmens ir valstybės, visuomenės santykių pagrindus. Literatūroje vietoje juridinė sakoma formalioji Konstitucija. Materialinė (faktinė) Konstitucija - tai realiai egzistuojantys valstybės santvarkos pagrindai, tikra asmens padėtis visuomenėje. Kaip sinonimai faktinei, sakoma socialinė Konstitucija arba Konstitucija materialiąja prasme. JAV mokslininkai kalba apie Gyvąją Konstituciją. (Konstitucijos aiškinimo praktika). Priimtas tekstas sensta. Kad to išvengti reikia arba a)keisti Konstituciją, arba b)keisti Konstitucijos straipsnių interpretavimą. Kai tekstai ir faktiniai santykiai labai neatitinka, Konstitucija vadinama fiktyvia. Aukščiausia Konstitucijos juridinė galia reiškia, kad visi įstatymai ir poįstatyminiai aktai turi atitikti Konstituciją - kitaip jie negalioja. Ypatinga Konstitucijos priėmimo tvarka nurodo, kad Konstitucijai priimti renkamas steigiamasis susirinkimas, parlamentas referendumo ar kitu būdu. Juridinė Konstitucija sudaryta iš vieno dokumento. Kartais - iš kelių. Įstatymas, kuriame išdėstytos Konstitucinės normos, vadinamas “Konstitucija”. Kai kuriose valstybėse - kitaip (Kolumbijoje - politinė Konstitucija, Austrijoje - sąjunginis Konstitucinis įstatymas, Vokietijoje - Pagrindinis įstatymas). Gali sudaryti keli aktai, priimti skirtingu laiku. Pvz., Švedijos Konstituciją sudaro: įstatymas dėl valdymo formos; aktas apie Riksdagą; sosto paveldėjimo aktas. Izraelyje Konstituciją sudaro keli įstatymai, kaip ir Suomijoje. Kartais Konstituciją sudaro ne vien pagrindinis dokumentas, bet ir kiti pagrindiniai dokumentai. Prancūzijos Konstituciją sudaro: a)Prancūzijos Respublikos Konstitucija (1958 m.); b)1946 m. panaikintos Konstitucijos preambulė; c)1786 m. Žmogaus ir piliečių teisių deklaracija. Yra valstybių, kuriose Konstitucija laikoma visuma įstatymų, precedentų, nerašytų papročių (Didžioji Britanija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!