Konspektai

Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga

9.4   (2 atsiliepimai)
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 1 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 2 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 3 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 4 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 5 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 6 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 7 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 8 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 9 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 10 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 11 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 12 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 13 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 14 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 15 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 16 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 17 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 18 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 19 puslapis
Konstitucinė teisė - paskaitų teorinė medžiaga 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Darbo tema
Konstitucine teise.
Ištrauka

I. Lietuvos Respublikos konstitucines teisės samprata 1. Konstitucinės teisės sąvoka, 1.1. reguliavimo dalykas, 1.2. metodas. 2. Konstitucinės teisės normos, 2.1. jų rūšys ir ypatumai. 3. Konstitucinės teisės institutai. 4. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai, 4.1. Konstitucinių teisinių santykių subjektai. 4.2. Konstitucinių teisinių santykių klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 5. Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės sistema. 5.1. Konstitucinės teisės vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. 5.2. Konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų sąveika. 1. Dalykas: suvereniteto įtvirtinimas, santykiai tarp žm. ir valst., visuomenės ir valst., institucijų sistemos įtvirtinimas, valst. formos, santvarkos, politinio rėžimo nustatymas, biudžetas, užs.politika, valst.gynimas. Metodas: civilinis(lygybė), administracinis (pavaldumas). Įpareigojimas, draudimas, leidimas. 2. Norma-elgesio taisyklė, nustatanti subjektų apibrėžtą elgesį. Požymiai: ryšys su vals., bendras pobūdis, privalomumas, užtikrinamos prievarta, suteikia pareigas. Bendros, konkrečios; pgl turinį: materialinės, procesinės; pgl reikalavimus: įpareigojančios, įgalinančios, draudžiančios; pgl trukmę: pastovios, laikinos; pgl reliatyvumą: imperatyvinės, dispozityvinės; pgl teritoriją: valstybei, federacijai, autonomijai. Ypatumai: normos-centras; formuoja t ir pareigas bei jų reguliavimo principus; struktūra- dispozicija ir kartais sankcija. Hipotezė: Kazuli, abstrakti;paprasta, sudėtinė, alternatyvi (ir dispozicija, : paprastos, aprašomos, nukreipiančios, blanketinės). Sankcijos: pilnos, nepilnos, apibrėžtos, santykinai api.; paprastos, alternatyvios, sudėtinės, blanketinės. 3. nustatantieji, apsauginiai. Paprastieji (žm. t iro; pilietybė; užsieniečių padėtis; rinkimų teisė; seimo, nario; įstatymų leidyba; prezidentas, vyriausybė; teismas; seimo kontr.; biudžetas; vals. gynimas; valst. kontrolė... 4. Sąvoka: valiniai visuomeniniai santykiai, reguliuojami normų. Sudaro: subjektas, objektas, turinys. Subj.: dalyviai, kuriems normos suteikia teises ir pareigas (tauta, valst, institucijos, piliečiai...). Turinys- teisės ir pareigos, kuriomis disponuoja dalyviai. Ypatumai: santykiai atsiranda normų pagrindu; turi t ir par; sąmoningi, valiniai; ginami valstybės; daug subjektų. Klasifikavimas: pgl paskirtį- nustatantieji, apsauginiai; pgl turinį- materialiniai, procesiniai; pgl formą- konkretieji, bendrieji; pgl subjektus; pgl laiką. pasikeitimo pagrindai- juridiniai faktai: veiksmai (teisėti(aktai, poelgiai), neteisėti), įvykiai(nepriklauso nuo žm.). II. Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės mokslas 1. Lietuvos Respublikos konstitucinės taisės mokslo sąvoka ir dalykas. 2. Konstitucinės teisės mokslo metodologija. 3. Konstitucinės teisės mokslo šaltinio sąvoka, 3.1. mokslo šaltinių sistema. 4. Konstitucinės teisės mokslo sistema. 5. Lietuvos Respublikos konstitucinės taisės mokslo raida. 5.1. Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės koncepcijų perimamumas. 5.2. Mykolo Riomerio konstitucinės pažiūros. 6. Lietuvių išeivijos konstitucinės studijos. 7. Lietuvos valstybės atkūrimas ir naujosios konstitucinės teisinės minties raiška. 8. Lietuvos Respublikos konstitucinė teisė - mokomoji disciplina, 8.1. jos sąvoka, 8.2. dalykas, 8.3. uždaviniai. 1. Mokslas- sistema žinių apie tautos suverenitetą, jo realizavimo mechanizmą, valst. formą... Visuomeninio mokslo dalis, turintis politinį atspalvį; problemas nagrinėja per konst.-teisinio reguliavimo prizmę. Dalykas- visuomeniniai santykiai, soc. reiškiniai, kuriuos nagrinėja, tiria, analizuoja mokslas. Tai normos, santykiai, sistema, normų realizavimo sąlygos, priežastys, istorinis aspektas. 2. Sudėtinės dalys: metodai (kokios priemonės) ir principai (tyrinėjimo būdas). Metodai: istorinis, loginis, lyginamasis, dogmatinis-teisinis, statistinis, sisteminis, struktūrinis, soc. eksperimento. Sąvokos: neformuoja o pasiima iš kitur; iš kitų teisės mokslų; pats formuluoja. 3. Šaltinis- žinios, formalizuotos mokslo darbuose, dokumentuose, mokymas apie mokslo tyrinėjamą dalyką, problemas. Griežtai: išvados, suformuluotos šaltinyje turi būti patikrintos laiko; idėjos turi turėti pripažinimą praktikoje; mokslinėje teorijoje jos turi būti priimamos kaip visuotinai pripažintos. Šaltiniai: teoriniai pagrindai (idėjos apie konst. pagrindus), specialieji (darbai, literatūra), teisiniai (norm.aktai). 4. Sistema- nuoseklus , moksliniais principais paremtas teisės skirstymas į teoriškai apibrėžiamas dalis: bendroji (normos, jų efektyvumas, kon-teisiniai santykiai, konst. problemos, konst. teisės istorija), specialioji (konkrečių institutų problemos). 5. Perimamumas- žinomų teisinių formų panaudojimas, jų išvystymas ir taikymas. Kuriant nauja naudojamasi praeities patyrimu. Per. gali būti ir iš kitų šalių praktikos. 6. P.Stravinsko "Modernioji legislacija", D.Krivicko "Įstatymų ir teismų sprendimų vykdymas okupuotoje Lietuvoje", Laučka, Račkauskas, Šidlauskas, Raulinaitis. 7. Aktualijos: žm. t ir l konstitucinis įtvirtinimas, konstitucingumo tradicijos, prezidento statusas, seimo kontrolieriai, konstitucinis teisėtumas, pilietybė... III. Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės šaltiniai 1. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka, 1.1. klasifikavimo pagrindai ir sistema. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucija - Lietuvos teisinės sistemos pagrindas. 3. Lietuvos Respublikos įstatymai 3.1. jų rūšys (konstituciniai, paprastieji). 3.2. Organiškieji įstatymai. 4. Poįstatyminiai aktai, kaip konstitucinės teisės šaltiniai, 4.1. jų rūšys. 5. Konstitucinio Teismo nutarimai kaip konstitucinės teisės šaltiniai. 6. Tarptautinės teisės aktai kaip Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai. 7. Tarpvalstybinės sutartys kaip konstitucinės teisės šaltiniai. 8. Konstitucinės teisės šaltinių perimamumas. 1. Materialiniai (atskiri teisės vystymosi etapai, jėga kurianti teisę), teisiniai (normų išreiškimo forma). Konst.t.š.: išorinė konstitucinės teisės normos išreiškimo forma- tam tikri aktai, kuriuose išreiškiamos visuotinai privalomos elgesio taisyklės. Pgl išreiškimą: teisniai papročiai, precedentinė teisė, norminis aktas. Sistema: konstitucija, įstatymai, poįst. aktai, konst. teismo nutarimai, tarptautinės teisės aktai, tarpt.sutartys. 3. Įstatymas- tautos atstovaujamojo organo ar referendumu priimtas pirminio pobūdžio norminis teisinis aktas, išreiškiantis tautos valią ir reguliuojantis reikšmingiausius tipiškus pastovius visuomeninius santykius ir turintis aukščiausią teisinę galią kitų valst. institutų priimtų aktų atžvilgiu. Pgl galią: konstituciniai (organiškieji), paprastieji. pgl galiojimą: laike (pastovūs, laikini), asmenims, erdvėje. Pgl reguliavimą: įstatymai iš materialinės teisės normų (nustato galimybes), iš mišrių teisės normų (seimo statutas), iš procesinių teisės normų (kaip elgtis. Pgl apimtį: bendrieji, statutiniai, funkciniai-tiksliniai (reglamentuojantys, konkretūs situaciniai). 4. Negali keisti paties įstatymo ar sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų. Seimo norminiai nutarimai; prezidento dekretai (kontrasignuoti, nekontr.); vyriausybės nutarimai (norminiai, individualūs); ministerijų įsakymai, instrukcijos; žinybų, departamentų aktai; apskričių valdytojų aktai. Savivaldos institucijų aktai neįeina į konstitucinės teisės šaltinius(valstybės deleguotoji). 5. K.teismas sprendžia ar įstatymai, tarpt. sutartys neprieštarauja konstitucijai, ar nepažeistas rinkimų įstatymas, ar prez. dėl sveikatos būklės gali eiti pareigas. Priima: nutarimus (iš esmės; galutiniai, neskundžiami), sprendimus, išvadas (galutinai seimas). 6. Tampa šaltiniais, kai: inkorporuojami į nacionalinius įstatymus (tampa įstatymais); implementuojami (valst. institucijos savo veikloje jų laikosi). 7. Seimo ratifikuotos (turi papratojo įstatymo galią, yra lietuvos teisės dalis), neratifikuotos (kaip poįstatyminiai aktai). 8. Tai nusistovėjusių teisės šaltinių panaudojimas, jų turinio vystymas ir tobulinimas. Panaudojant formą (valst. tęstinumo forma); panaudojant turinio elementus (atstatyta 1938m. konstitucija be prezidento institucijos); atsižvelgiama į kitų valstybių patirtį; valst. institucijų veiklos patirties įvertinimas. IV. Lietuvos konstitucingumo raida 1. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos susikūrimas ir pirmieji jos konstituciniai aktai. 1.1. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo seimo Rezoliucijos dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės konstitucinė reikšmė. 2. Lietuvos Respublikos laikinosios konstitucijos: 1918 m. lapkričio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. 2.1. Lietuvos valstybės konstitucijos pamatiniai dėsniai. 2.2. 1920 m. birželio 10 d. Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija. 3. Nuolatinės Lietuvos Respublikos konstitucijos: 1922 m. rugpjūčio 7 d. 3.1. Steigiamojo seimo priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija; 3.2. 1928 m. gegužės 15 d. konstitucija; 3.3. 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos konstitucija. 4. Okupaciniai režimai Lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis. 4.1. Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuvos okupacija. 4.2. 1940 m. birželio 15 d. valstybinis perversmas, 4.3. Lietuvos inkorporavimas į Tarybų Sąjungos sudėtį. 4.4. 1941 m. birželio sukilimas, 4.5. laikinoji Vyriausybė ir hitlerinė okupacija. 4.6. Sovietinio režimo atkūrimas. 4.7. Sovietinės konstitucijos Lietuvoje ir jų reforma 1988-1990 metais. 5. Lietuvos valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 6. Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas - laikinoji per- einamojo laikotarpio konstitucija, jos bruožai. 7. Lietuvos Respublikos konstitucinės reformos turinys. 7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenys. 7.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektai. 1905 12 4 Didysis vilniaus seimas (lietuvos autonomija rusijoj, seimas vilniuj, užnemunė priskiriama lietuvai). 1917 09 18 vilniaus konferencija (nepriklausoma dem lietuva; sušaukiamas seimas; taut. mažumoms garantuojamos teisės; artimi ryšiai su vok.). 1917 12 11 aktas (krašto taryba skelbia neprkl. liet atkūrimą su sost. vilniuje; visų ryšių nutraukimas; amžinai su vok.) 1918 02 16 aktas (atstatoma, nutraukima; viską toliau tvarkys seimas) 1918 07 11 nutarimai (pasivadina L valst taryba; nusprendė valst. formos konstitucinę santvarką) 1918 11 02 laikinosios konst. pamat. dėsniai (įstatymus leidžia valst. taryba; vykdo- prezidiumas(prez. ir 2 vicepr), lygybė prieš įstatymus, luomų privilegijų panaikinimas, žm. neliečiamybė, laisvės) 1919 01 24 papildymas (min. kabinetas tarp sesijų gali leisti įstatymus) 1919 04 04 laik.konst. pamatiniai dėsniai (prezidentas iškeliamas, jį renka valst. taryba, galėjo sušaukti, paleisti tarybos sesijas, pertraukose leidžia įstatymus, skiria ministrus, o taryba juos kontroliavo, įkurta valst. kontrolė) 1920 laik. konst. (steig. seimas- suverenios galios reiškėjas, tvirtina biudžetą, leidžia įstatymus, vykdo prezidentas su ministrais; mirties bausmės, luomų panaikinimas.) 1920 5 15 st. seimo rezoliucija (atstatoma nepr. lietuva kaip demokratinė respublika; laisva nuo visų valst. ryšių) 1922 08 01 konstitucija (seimokratinis kontinentinis parlamentarizmas. seimas leido įst., kontroliavo vyriausybę, rinko prezidentą, kadencijos sutapo;kalbama detaliau apie rinkimus; skelbiama daug teisių, mažumos, bažnyčia). 1928 05 25 (laikina) konstitucija (prezidento galios išplėtimas, autoritariniai elementai atsiranda; pr. renka ypatingieji tautos atstovai, nesant seimo atlieka seimo f-jas, skiria, atleidžia ministrus, patariamasis organas- valst. taryba) 1938 02 11 konstitucija (autoritarinė; seimas galėjo priimti tik seimo statutą ir konst. projektą; prezidentas arba leisdavo arba tvirtindavo įstatymus, biudžetą; vyriausybė- tik ministrai, nepevaldūs seimui; valstybė iškeliama virš žmonių) 1940 konst (socialistinė darbininkų ir valstiečių valstybė, panaikino išnaudojimą, privatinę nuosavybę) 1978 konst. (kompartijos vadovavimas, įtvirtinama soc. ūkio sistema ir valstybinė gamybos priemonių nuosavybė) 1988 (liet. kalba; rusų- tautų bendįravimo priemonė; vėliva, himnas) 1989 (žemė- ltsr nuosavybė; nustatoma ltsr pilietybė; piliečiai turi teises; galioja tik AT arba refer. priimti įstatymai; kompartija atsisakė nuo diktatūros) 1990 (valdymo organų pareigūnai negali būti juos renkančios tarybos nariais; nuosavybė- privati, kolektyvinė, valstybinė, ji gali priklausyti tik lr piliečiams) 1990 03 11 konst. aktai (nutarimas dėl AT deputatų įgaliojimų pripažinimo; įst. dėl AT reglamento papildymo; įst. dėl valst. pavadinimo ir herbo; aktą dėl nepr. lietuvos atstatymo; aktas dėl 1938m. konst. atstatymo; įst. dėl laik. pagr. įstatymo) 1991 (LPĮ papildytas piliečių teise priešintis; paskelbė: lietuvos valst. yra nepriklausoma demokrtinė respublika) 1992 LPĮ pakeitimai (atsisakyta tarybinės vieningos liaudies deputatų tarybų sistemos, vadinam seimu, vietines tarybas- savivaldybėm; pakeista teismų sistema, teisėjai nepakeičiami, iki 65m...) V. Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.) 1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos samprata ir pagrindinės ypatybės. 1.1. Konstitucijos teisinė galia. 1.2. Konstitucijos ir kitų teisės aktų santykis. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindiniai principai 2.1. ir funkcijos. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos struktūra 3.1. ir forma. 4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, 4.1. Keitimo 4.2. ir įsigaliojimo tvarka. K. bruožai: viršenybė; teisės sistemos pagrindas; universalios normos; privalomos visiems; k- visuomeninė sutartis; vykdo svarbiausias f-jas (Konstitucijos f-jos: politinė, teisinė, humanistinė, ideologinė). Ypatumai: stabilumas, ilgaamžiškumas, svarbus turinys (santykiai tarp žm. ir valst.), iš jos kuriamos kitos normos. K keitimo būdai: kai priima vykdomoji valdžia (akrojuotoji- dovanota); kai tautos atstovai (steig. susirinkimas, parlamentas), kai rinkėjų korpusas (referendumas), mišrus būdas. K ketimas: inciatyvos pareiškimas (parl., prez, vyriausybė); svarstymas ir pritarimas (paprasta balsų dauguma, absoliuti dauguma, kvalifikuota dauguma); galutinis pritarimas (vadovas ar referendumas). K panaikinimas: paprastas būdas (nauja konst.); ypatingas (perversmas). Konstitucijos: rašytinės, nerašytinės; akrojuotos, demokratinės; lanksčios, kietos; laikinos, nuolatinės; unitarinių, federacinių valst. Konstitucinės priežiūros sistema: amerikietiškasmodelis (decentralizuota- visi teismai, centralizuota- aukščiausieji teismai); europietiškas (specialūs konst. teismai; konst. taryba) Konst. priežiūros kompetencija: prižiūri konstitucingumą, k. aiškinimas, žm. konst. l ir t gynimas, rinkimų teisėtumo kontrolė, dėl pareigūnų atsakomybės. Konst. priežiūros formos: išankstinė, paskesnioji, mišri. Rūšys: abstrakti, konkreti; privaloma, fakultatyvinė. VI. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės Lietuvos Respublikos konstitucinėje teisėje 1. Žmogaus teisių ir laisvių prigimtis. 2. Tarptautinis žmogaus teisių reglamentavimas. 2.1. Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. 2.1.1. 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, 2.1.2. 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, 2.1.3. 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto bruožai. 2.2. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950 m.) ir jos protokolai. 3. Žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių sistema Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 3.1. Pagrindinės ir specialiosios laisvės. 4. Žmogaus teisių ir laisvių instituto principai. 5. Socialinės-ekonominės teisės. 5.1. Teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą; 5.1.1. teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; 5.1.2. teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju; 5.1.3. teisė turėti poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas; 5.1.4. teisė streikuoti; 5.1.5. teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos ir kt. atvejais. 5.2. Kitos teisės. 6. Politinės teisės ir laisvės. 6.1. Piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus; 6.1.1. teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą; 6.1.2. peticijos teisė; 6.1.3. teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas; 6.1.4. teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. 6.2. Kitos teisės. 7. Asmeninės teisės ir laisvės. 7.1. Teisė į gyvybę; 7.1.1. asmens neliečiamumas; 7.1.2. privataus gyvenimo neliečiamumas; 7.1.3. nuosavybės neliečiamumas; 7.1.4. žmogaus būsto neliečiamumas; 7.1.5. žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti; 7.1.6. piliečio teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie save; 7.1.7. minties, tikėjimo, sąžinės laisvė; 7.1.8. teisės į gynybą garantija. 7.2. Kitos teisės. 8. Konstitucinės žmogaus pareigos ir prievolės, 8.1. sąvoka, 8.2. pagrindiniai bruožai. 9. Konstitucinių žmogaus ir piliečio pareigų sistema. 9.1. Pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 9.1.1. nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių; 9.1.2. tėvų pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti; 9.1.3. vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą; 9.1.4. asmens prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio; 9.1.5. piliečių pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo; 9.1.6. Lietuvos piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 10. Žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių gynimas Lietuvoje. VII. Lietuvos Respublikos pilietybė 1. Pilietybės sąvoka ir principai Lietuvos Respublikos konstitucinėje teisėje. Pilietybė - asmens politinis ryšys su valstybe. Pilietis – asmens statusas, leidžiantis įgyvendinti politines teises toje valstybėje, kurios pilietis asmuo yra. Politinės teisės – teisė rinkti ir būti išrinktam, teisė užimti tam tikras pareigas, teisė dalyvauti valstybės valdyme ir kitos. Taip pat piliečiams dažnai yra ir pilietinių pareigų rinkinys. Viena iš tokių pareigų – privalomoji karo tarnyba. Pilietybės instituto užuomazgos glūdi dar gimininėje santvarkoje. Senovės Romoje pilietybė (status civitatis) - buvo viena iš trijų pagrindinių sąlygų, leidžiančių asmeniui jaustis pilnateisiu Romos gyventoju. Pirmą kartą Europoje naujaisiais laikais pilietybė paminėta 1789 “Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje”. Pastaruoju metu daugelio šalių konstitucijos garantuoja beveik visas teises ir laisves visiems šalyje esantiems žmonėms (ekonomines, socialines, asmenines), pilietybės turėjimas tik prideda galimybę įgyvendinti politines teises. Pilietybė įgyjama tradiciškai dviem būdais: ius soli ir ius sangvinus, atitinkamai žemės ir kraujo teise. Žemės teise – pagal tai, kur asmuo gimęs, kraujo teise – pagal tai, kokia asmens tėvų pilietybė. Dviguba pilietybė. Asmenys kartais turi dvi ir daugiau pilietybių, jie vadinami bipatridais arba polipatridais. Daugelio šalių, tame tarpe ir Lietuvos įstatymai draudžia turėti dvigubą pilietybę, su tam tikromis išimtimis. Dvigubos pilietybės turėjimas kelia problemų, kai iškyla klausimas, kuriai valstybei atiduoti prioritetą atliekant pilietines pareigas (pvz. karo tarnybą). Kartais valstybė suteikia savo pilietybę užsieniečiui, labai daug nusipelniusiam tai valstybei, jos menui, kultūrai ir t.t. (Maja Pleseckaja, Jahudi Menuchinas ir t.t.) 2. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai. Lietuvoje pilietybė įgyjama ius sangvinus – kraujo teise arba natūralizacijos proceso metu. LR pilietybė įgyjama: 1) gimus; 2) įgyvendinus teisę į LR pilietybę; 3) suteikus LR pilietybę (natūralizacija); 4) optavimo būdu ar kitais LR tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais; 5) kitais šio įstatymo numatytais pagrindais. Priesaika Lietuvos Respublikai Asmenys, kuriems suteikiama LR pilietybė natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio įstatymo 16 straipsnį, prisiekia. Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai. Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo. Pilietybės suteikimas išimties tvarka Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti LR pilietybę nusipelniusiems Lietuvai užsienio valstybių piliečiams išimties tvarka - netaikant jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų. LR pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. LR pilietybės grąžinimas Asmeniui, netekusiam LR pilietybės šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta LR pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena LR teritorijoje ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas. 2.1. Lietuvos pilietybės pripažinimas. 2.2. Pilietybės įgijimas gimimo faktu. 2.3. Teisės į pilietybę išsaugojimas ir teisės į pilietybę įgyvendinimas. Teisių į pilietybę įgyvendinimas Asmenys pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 3 punktus prašymus gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pagal 17 straipsnio pirmąją dalį prašymus išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinančius dokumentus paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje arba Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų bendruomenių valdybų pirmininkams, kurie gali patvirtinti asmens prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. Šie patvirtinti dokumentai gali būti pateikti ir naudojami sprendžiant pilietybės klausimą. Lietuvos Respublikos teritorijoje rasti ar gyvenantys vaikai, kurių tėvai nežinomi arba mirę, arba tėvams atimtos tėvystės teisės ir kurie globojami globos ir rūpybos įstaigose arba giminaičių, prilyginami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems vaikams. Repatrijavimu laikomas išvykimas į etninę tėvynę arba apsigyvenimas etninėje tėvynėje. Kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnį ar 14 straipsnio pirmąją dalį, pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jis teisėtai atvyko ir nuolat gyvena Pilietybės įstatyme nurodytą laikotarpį, bei kitus dokumentus, patvirtinančius, jog yra įvykdyti Pilietybės įstatymo reikalavimai. Asmeniui, kuriam buvo nepagrįstai ar neteisėtai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, Lietuvos Respublikos piliečio pasas negali būti išduotas, kol jo pilietybės klausimas nebus išspręstas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo, pažymėjimo apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pripažinimas negaliojančiais sukelia pasekmes tik pilietybės dokumentų atžvilgiu. Neteisėtai ar nepagrįstai išduotus Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimus, pažymėjimus apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos piliečio pasus paima Vidaus reikalų ministerijos migracijos tarnybos. Asmenys, kuriems buvo neteisėtai ar nepagrįstai išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimai, pažymėjimai apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos piliečio pasai, privalo atiduoti šiuos dokumentus Vidaus reikalų ministerijos migracijos tarnyboms. Nustačius, kad asmeniui Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduotas iki 1993 m. gruodžio 31 d. neteisėtai ar nepagrįstai ne dėl jo kaltės, šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir jo Lietuvos Respublikos piliečio pasas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra pripažintas negaliojančiu. Klausimą dėl to, ar šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai buvo išduoti nesant jų kaltės ir ar asmenys iki šiame straipsnyje nurodyto termino nuolat gyveno ir tebegyvena Lietuvoje ir jų pasas nėra pripažintas negaliojančiu, sprendžia Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal Pilietybės reikalų komisijos rekomendacinio pobūdžio išvadas. Šis straipsnis netaikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pasą gavo apgaulės būdu. 2.4. Pilietybės įgijimas natūralizacijos būdu. LR pilietybės suteikimo sąlygos. LR pilietybė gali būti suteikiama asmeniui pagal jo prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas: 1) išlaikė lietuvių kalbos egzaminą (moka kalbėti ir skaityti lietuviškai); 2) turi nuolatinę gyvenamąją vietą LR teritorijoje pastaruosius dešimt metų; 3) turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį LR teritorijoje; 4) išlaikė LR Konstitucijos pagrindų egzaminą; 5) yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus LR pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta LR pilietybė. Lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato LR Vyriausybė. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, LR pilietybė teikiama, atsižvelgiant į LR interesus. Asmenims, sukakusiems 65 metus, I ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichinėmis ligomis, netaikomi šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai. LR pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su LR piliečiu Asmeniui, sudariusiam santuoką su LR piliečiu ir gyvenančiam šioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje, LR pilietybė suteikiama, jei jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas. Asmenims, sudariusiems santuoką su LR piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ir jų vaikais, gimusiais tremtyje - LR pilietybė suteikiama, jei jie gyvena šioje santuokoje pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą kartu su sutuoktiniu, kuris yra LR pilietis, ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas. 2.5. Lengvatinės natūralizacijos sąlygos, taikomos atskiriems asmenims. 2.6. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama. LR pilietybė neteikiama natūralizacija asmenims, kurie: 1) padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui ar vykdė genocidą; 2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę; 3) iki atvykimo gyventi į Lietuvą kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir LR įstatymai, arba buvo bausti Lietuvoje už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė; 4) yra chroniški narkomanai, alkoholikai ar toksikomanai; 5) serga ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis. 2.7. Pilietybės įgijimas optavimo ir kitais tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais. 3. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas. LR pilietybės netenkama: 1) atsisakius LR pilietybės; 2) įgijus kitos valstybės pilietybę; 3) nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe; 4) LR tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais. LR piliečio teisė atsisakyti pilietybės LR piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus. Asmens prašymas atsisakyti LR pilietybės negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaltinamuoju arba jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis. LR pilietybės netekimas, asmeniui nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe Asmuo gali būti pripažintas netekusiu LR pilietybės, jeigu jis nutraukia faktinius ryšius su Lietuvos valstybe: 1) ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena užsienyje su negaliojančiu LR piliečio pasu; 2) stoja kitos valstybės karinėn tarnybon ar pareigūnu valstybinėn tarnybon be LR kompetentingų organų leidimo. LR pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu LR pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu natūralizuotas asmuo arba optantas įgijo LR pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu, arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui, vykdė genocidą arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai. LR pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir tuo atveju, kai teismas nustatys, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose, nukreiptuose prieš LR nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą. LR pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti LR pilietybės dokumentai, netenka LR pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos. LR pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti LR pilietybės dokumentai, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto, rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, arba LR diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje. LR pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo LR pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar nepagrįstai. 4. Vaikų pilietybės priklausymas nuo tėvų pilietybės. Vaikų, kurių tėvai yra LR piliečiai, pilietybė Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo LR piliečiai, yra LR pilietis nepriklausomai nuo to, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra LR pilietis, pilietybė Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo LR pilietis, vaikas yra LR pilietis, jeigu: 1) jis gimė LR teritorijoje; 2) jis gimė už LR ribų, bet tėvų arba vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo LR teritorijoje. Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo LR pilietis ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už LR ribų, vaiko, gimusio už LR ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra LR pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos. Asmenų be pilietybės vaikų LR pilietybės įgijimas Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs LR teritorijoje, įgyja LR pilietybę. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė LR teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra LR pilietis, jeigu nepaaiškės aplinkybių, dėl kurių jis įgytų kitokį statusą. 5. Pilietybės klausimų sprendimo tvarka. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, atsisakymo ir grąžinimo klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens raštišką prašymą. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas; dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį; dokumentai, patvirtinantys, jog nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 punktuose. Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas ar vaikaitis); dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (pasas ar jį atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą kitos valstybės pilietybę ir jos atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybės), taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą. Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybinėje tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; notaro patvirtinti trijų Lietuvos Respublikos piliečių, kurie patys turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., paliudijimai apie tai, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę; užsienio valstybės paso patvirtinta kopija ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, patvirtinantis, kad jis laiko save lietuviu. Jeigu nėra patikimų dokumentų įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą sprendžia Pilietybės reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus. Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Piliečio pažymėjimas ar Pažymėjimas apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos piliečio pasas nebuvo išduotas, pateikiamas tai patvirtinantis dokumentas iš nuolatinės gyvenamosios vietos policijos komisariato migracijos tarnybos); turimo Sovietų Sąjungos ar kitos valstybės paso nuorašas, patvirtintas notariškai ar pareigūno, kuris priima prašymą dėl pilietybės atsisakymo; dokumentai, patvirtinantys asmens nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą); sumokėtos valstybinės rinkliavos kvitas. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį. 18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai. Teikimus pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduodami Respublikos Prezidentui per vietos savivaldos vykdomąją instituciją. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienio valstybėse, prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes konsulines įstaigas užsienyje. Pilietybės reikalų komisija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles. Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybinėms institucijoms, kad jos per komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai. Pilietybės reikalų komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę - pareiškėjui apie tai praneša raštu, nurodydama atsisakymo motyvus. Komisija nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir teikia pasiūlymus patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui. Jeigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, miesto, rajono migracijos tarnybos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje gali kreiptis dėl šių faktų nustatymo į Pilietybės reikalų komisiją. Ši komisija teikia nurodytoms institucijoms rekomendacinio pobūdžio išvadas. Sprendimą šiuo klausimu priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Sprendimų dėl prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais priėmimas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, pilietybės netekimo pagal šio įstatymo 21 straipsnį, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu, klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus. Sprendimus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, vidaus reikalų ministras konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 punktą. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, vidaus reikalų ministro sprendimas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio šeštąją dalį įsigalioja tik asmeniui prisiekus vietos savivaldos vykdomosiose institucijose arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienyje. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės. Vietos savivaldos vykdomosios institucijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje per 7 dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai apie tai praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Vidaus reikalų ministerijai. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo, netekimo, taip pat akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu skelbiami "Valstybės žiniose". Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas Pakartotiniai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo ankstesniojo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o asmenų, nuolat gyvenančių kitose valstybėse, - Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2.1 Būdai: gimus, įgyvendinus teisę, suteikus (natūralizacija), optacija (kitos tarpt. sutartys), kt. (prezident). 2.2 Jeigu abu piliečiai- vaikas irgi; jeigu vienas pilietis- vaikas pilietis, jei gimė LR, jei tėvų nuolatinė vieta LR; jei vienas pilietis, kitas be pilietybės- vaikas pilietis; jei abu be pilietybės, tai gimęs LR vaikas pilietis; jei tėvai nežinomi, vaikas pilietis kol nepaiškės kitaip. 2.3 Teisė išsaugoma: iki '40m. piliečiams, jų vaikams, anūkams, gyvenantiems kt valst; lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kt valst. Jiems grįžtant netaikomas imigracijos įstatymas. 2.4 Reikia: prisiekti; egzaminas (kalbos, konstitucijos); gyvena 10m.; turi darbą; be pilietybės. >65m., I, II gr. invalidams, psichams nereikia laikyti egzaminų. 2.5 Pilietybė neteikiama, jei nusikalto žmoniškumui, vykdė genocidą, nusikalstamai veikė prieš valstybę, bausti už tyčinį nusikaltimą, chroniai, serga povojingomis užkrečiamomis ligomis. 3. Netenkama: atsisakius; įgijus kitą; nutraukus fakt. ryšius su L valstybe (>3m. gyvena užsienyje su negaliojančiu pasu, stoja kt valst. tarnybon ar pareigūnu)(paskelbia VR ministerija ar URM); pgl tarptautines sutartis. 4. Jeigu abu tėvai pakeičia pilietybę- keičiasi ir vaiko (iki 14). Jeigu pilietybę įgijo vienas (kitas be pil.), tai jo raštišku prašymu vaikas gali įgyti pilietybę (jei kitas ne LR pilietis- prašo abu). Jei vienas netenka pilietybės, o kiats lieka, tai iki 14 vaikas lieka piliečiu. 14-18 vaiko pilietybė keičiama tik su jo raštišku sutikimu. Sprendžia, tvarko VRM. 5 Raštiškas prašymas (prezidentui; per savivaldybes ar konsul. įstaigas), dokumentai. Už vaikus- jų teisėti atstovai. Nagrinėja pil. reik. komisija, kuri siūlo prezidentui. Prezidentas suteikia (dekretas), o VR ministras sprendžia dėl teisės į pil. įgyvendinimo. Jei atsisako suteikti, po to po metų. VIII. Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje 1. Užsieniečio sąvoka Lietuvos konstitucinėje teisėje. 2. Teisiniai režimai, taikomi užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. 3. Užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, teisinės padėties pagrindai. 4. Tarptautinės sutartys dėl užsieniečių teisinės padėties. 5. Imigracijos ir emigracijos teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje. 6. Prieglobsčio teisė ir jos įgyvendinimas Lietuvoje. 1. Asmuo be pilietybės arba kitos valstybės piliečiai. 2. Gali nuolat gyventi (jei turi leidimą). Kitu atveju- jis laikinai esantis (turi užregistruoti pasą, išvykti kai pasibaigia viza). Didžiausio palankumo, nacionalinis, spec- diplomatams, privilegijuotas. 3. Turi visas ekonomines ir soc teises, soc aprūpinima, teises į mokslą, kaip ir piliečiai.gali užimti pareigas; gali dirbti, garantuojam asmens ir buto neliečiamybė, gali kreiptis į teismą, gali tuoktis. Apmokestinami kaip ir piliečiai. Gali keisti gyv. vietą. Gali būti iįsiūstas (teismas). Negali dalyvauti rinkimuose, kariauti. 5. Emigracija: pareiškimus gali duoti nuo 18m. raštuVRM, dokumentai (sutuoktinio sutikimas). Viza neišduodama, jeigu: neatliko bausmės, turi skolų, turi kariauti, žinomos paslaptys. Viza galioja 1m. Imigrantas- užsienietis, kuris nuolat apsigyvena lietuvoje. Gali prašyti leidimo tik turėdami piliečių kvietimus. Negaus vizos, jeigu: serga, nesveikas, chronius, nedirba, neturi kur gyventi anoj valstybėj, baustas, veikia prieš lietuvą, išsiūstas iš lietuvos, meluoja, be paso. Yra priimta kvota. Vizas išduoda VRM, galioja 9mėn. Atvykęs per savaitę turi užregistruoti pasą. Leidimą gali panaikinti per 10m. jei: leidimą gavo apgaule, tyčinis nusikaltimas, veikia prieš lietuvą. Jei neišvyksta- išsiunčia. 6. Pabėgėlis- užsienietis(neneusikaltęs, sveikas, nepavojingas, nemeluoja). Jei neteisėtai atvyko- per 48val. į policiją. Patenka į pabėgėlių priėmimo centrus, kuriuos reguliuoja soc.apsaugos ir darbo ministerija. Pab. statusą suteikia šedbaras. Jei nesuteikia-skundžiasi pab.reikalų tarybai(tvarko vyriausybė), po to teismui. 51. Užsieniečių teisinė padėtis Teorija (Įstatymas) 1. Užsienietis - asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis. 2. Viza - dokumentas, kurio turėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti kaip vieną iš būtinų sąlygų atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje, išvykti iš jos ar vykti per ją tranzitu. 3. Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. 4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai. 5. Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį. 6. Įpareigojimas išvykti - sprendimas, pagal kurį užsienietis savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją. 7. Išsiuntimas - užsieniečio prievartinis išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos. 8. Teisėtas atstovas - asmuo, kuris, pagal nepilnamečio užsieniečio pilietybės ar nuolatinės gyvenimo vietos valstybės įstatymus, laikomas asmeniu, kuris bus atsakingas už nepilnametį jo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. 9. Užsieniečių įdarbinimo kvota - įdarbinamų užsieniečių skaičius, kurį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos darbo rinkos poreikius. Teisės ir pareigos: 1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises ir laisves kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautinės sutartys. 2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus nepriklausomai nuo rasės, lyties, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ir socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kokios nors kitokios padėties. 3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Įvažiavimo ir buvimo LR tvarka: 1. Užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką, galiojančiame kelionės dokumente privalo turėti Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu arba tarptautine sutartimi nenumatyta kitaip. 2. Vizą atvykti į Lietuvos Respubliką išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos. Lietuvos Respublikoje teisę išduoti vizas turi Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija. 3. Vizų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje: 1) leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje; 2) leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, pakeitimo, panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 52. Užsieniečių išsiuntimo iš LR tvarka Įstatymas Užsienietis gali būti įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išsiųstas iš jos, jeigu: 1. pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus; 2. jo veiksmai gresia Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; 3. pažeidžia užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo joje ir vykimo per ją tranzitu taisykles arba nepaiso taikomų administracinio poveikio priemonių; 4. yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio užsienio paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento, vizos (kai to reikalaujama), taip pat leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, atsisako pateikti dokumentus, patvirtinančius jo asmens tapatybę, arba pateikia suklastotus dokumentus; 5. yra Lietuvos Respublikoje ir nustatoma, kad jo viza arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyti apgaulės būdu; 6. padaro nusikaltimą. Jeigu užsienietis nuteisiamas, jis gali būti išsiunčiamas po to, kai jau yra atlikęs bausmę arba atleistas nuo bausmės atlikimo; 7. būdamas Lietuvos Respublikoje, nepajėgia savęs išlaikyti arba turi nelegalų gyvenimo šaltinį; 8. padaro administracinį teisės pažeidimą arba jo veiksmai gresia gyventojų sveikatai ar dorovei. Užsienietis gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ir kitais įstatymų numatytais atvejais, nenurodytais šių taisyklių 2 punkte. Sprendžiant užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą, būtina atsižvelgti į priežastis, dėl kurių pažeistos užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo joje ir vykimo per ją tranzitu taisyklės. Užsieniečiui, kuris traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikaltimą, apribojama teisė išvykti iš Lietuvos Respublikos iki bylos nagrinėjimo ar bausmės atlikimo pabaigos. Atsižvelgdamas į konkrečias pažeidimo priežastis ir kitas aplinkybes, miesto (rajono) policijos komisaras užsienietį gali įpareigoti: 1. nurodytuoju laiku atvykti į miesto (rajono) policijos komisariatą; 2. pateikti galiojantį užsienio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą; 3. informuoti miesto (rajono) policijos komisariatą apie savo buvimo vietą. Užsienietį, kuris gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šių taisyklių 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais, miestų (rajonų) policijos komisariatų, Užsieniečių registravimo centro vadovai, remdamiesi surinkta medžiaga, įpareigoja Vidaus reikalų ministerijos vardu išvykti iš Lietuvos Respublikos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų arba pateikia Vidaus reikalų ministerijai tą medžiagą ir siūlo išsiųsti užsienietį. Įpareigojimas išvykti arba sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos įforminamas nutarimu. Nustatytas terminas skaičiuojamas nuo užsieniečio supažindinimo su nutarimu dienos. Su nutarimu užsienietis supažindinamas jam suprantama kalba. Užsieniečiui atsisakius išvykti iš Lietuvos Respublikos arba neišvykus per nustatytą laiką, surinkta medžiaga nedelsiant pateikiama Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Sprendimus dėl užsieniečių, turinčių leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priima teismas Vidaus reikalų ministerijos teikimu, kitais atvejais - Vidaus reikalų ministerija. Užsieniečiui, sulaikytam Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, suteikiama galimybė susisiekti su valstybės, kurios pilietybę jis turi, diplomatine atstovybe ar konsuline įstaiga, atstovaujančia Lietuvos Respublikoje tos valstybės interesams, o jeigu tokios įstaigos nėra - su kitos valstybės diplomatine atstovybe ar konsuline įstaiga, įgaliota ginti valstybės, kurios pilietis yra sulaikytasis užsienietis, piliečių teises ir teisėtus interesus. Sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdo miestų (rajonų) policijos komisariatai arba Užsieniečių registravimo centras pagal užsieniečio buvimo vietą. Užsienietį, išsiunčiamą iš Lietuvos Respublikos, miesto (rajono) policijos komisariato ar Užsieniečių registravimo centro pareigūnai lydi iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Užsieniečio pase arba jį atitinkančiame kelionės dokumente išsiuntimas įforminamas atitinkama žyma. Užsienietis gali būti išsiųstas į valstybę: 1. kurios pilietis jis yra; 2. kurioje jis nuolat gyvena; 3. iš kurios jis atvyko; 4. kuri sutinka jį priimti. Užsienietis negali būti išsiųstas į valstybę, kurioje jis bus persekiojamas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, nacionalinės ar socialinės kilmės ir dėl to neturės galimybės naudotis šios valstybės teisine pagalba. Išsiunčiamo iš Lietuvos Respublikos užsieniečio šeimos nariai gali išvykti bendra tvarka. Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas: 1. savo lėšomis; 2. lėšomis juridinių ar fizinių asmenų, nelegaliai gabenusių užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją, joje arba iš jos, arba asmenų, pagal kurių kvietimą užsienietis gavo Lietuvos Respublikos vizą ar bevizio vykimo atveju pas juos viešėjo; 3. išimtiniais atvejais - išsiunčiančios valstybės institucijos lėšomis. Nutarime dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali būti nurodytas riboto ar neriboto laiko draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Nutarimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali būti apskundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta kitokia tvarka negu šiose taisyklėse, laikomasi tarptautinių sutarčių taisyklių. 54. Emigravimas Teorija (Įstatymas) Teisė emigruoti Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę emigruoti, t.y. išvykti nuolat gyventi į kitą valstybę. Ši teisė negali būti suvaržyta labiau negu nustatyta šiame įstatyme. Emigravimo dokumentus rengia Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečiui emigravimo dokumentai neišduodami, jeigu: 1) l) jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; 2) jis neatlikęs bausmės pagal teismo nuosprendį; 3) jis turi neįvykdytų turtinių prievolių fiziniams ar juridiniams asmenims ir neužtikrinta, jog jos bus įvykdytos, ir nepateikia šių fizinių ar juridinių asmenų sutikimo dėl jo emigravimo; 4) jis yra šaukiamojo amžiaus ir nėra atlikęs krašto apsaugos prievolės ar jai prilygintos tarnybos, ir įstatymo nustatyta tvarka nuo šios tarnybos nėra atleistas; 5) dėl darbo pobūdžio jam yra žinomos valstybinės paslaptys ir nuo tos dienos, kai jis nedirba su valstybinėmis paslaptimis susijusio darbo, dar nėra praėjęs įstatymų nustatytas laikotarpis. 55. Imigravimas Teorija Imigrantu pripažįstamas užsienietis, kuris nuolat apsigyvena Lietuvos Respublikoje. Kitose valstybėse likę gyventi imigranto sutuoktinis ir jo vaikai iki 18 metų turi teisę imigranto kvietimu atvykti nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal pirmumo teisę. Užsieniečiai gali prašyti leidimo apsigyventi Lietuvos Respublikoje tik turėdami Lietuvos Respublikos piliečių kvietimus. Kvietimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečiui gali būti neleista imigruoti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis: 1) serga pavojingomis infekcinėmis ligomis; 2) protiškai atsilikęs arba psichiškai nesveikas; 3) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis madžiagomis ar alkoholiniais gėrimais; 4) neturi legalaus pragyvenimo šaltinio valstybėje, iš kurios nori atvykti; 5) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, iš kurios nori atvykti; 6) per pastaruosius penkerius metus yra padaręs sunkų tyčinį nusikatimą; 7) užsiima veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respubliką; 8) pagal šį įstatymą per pastaruosius penkerius metus buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos; 9) siekia gauti leidimą apsigyventi Lietuvos Respublikoje, pateikdamas žinomai neteisingus duomenis ar kitokios apgaulės būdu ; 10) neturi dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę. IX. Lietuvos Respublikos ekonominės ir politinės sistemos konstituciniai pagrindai 1. Nuosavybės teisė ir Lietuvos ūkio organizavimo konstituciniai principai. 2. Valstybės biudžetas ir bankų sistema. 3. Politinės sistemos samprata ir elementai. 4. Savivaldos formos ir turinys Lietuvos Respublikoje. 5. Daugiapartiškumas ir politinių partijų institucializacija. 5.1. Lietuvos partinės sistemos ypatumai. 6. Nevalstybinės organizacijos Lietuvos politinėje sistemoje. 7. Individas Lietuvos politinėje sistemoje. 1. Biudžetą sudaro valst. ir savivaldybių biudžetai. Tai planuojamų pajamų ir išlaidų sąmata metams, finansinių išteklių fondas. Yra ir rezervo fondas Formuojama iš: mokesčių, rinkliavų, privalomų mokėjimų. Bankai: akciniai, mišrūs, koop, municipaliniai, valstybiniai, tarptautiniai; emisijos, komercijos, investicijų, inovacijų, hipotekos, duomenų. 2. Politinės sistemos elementai: p ir teisinės normos, struktūra, veikla, sąmonė, kultūra. 5. Gali būti nariu pilietis turintis aktyviąją rinkimų teisę. Steigia 400, įstatai, registruoja teis. ministerija. Sustabdo teis miniterija 14m.Turi savo įstatus, kontroliuoja darbdavį, be p sutikimo negali atleisti iš darbo, gali rengti mitingus. Veikla sustabdoma pgl įstatus, pgl teismo sprendimą 3mėn.. Visuomeninės org.: ne pelno , negali skelbti smurto, >18m.sušaukia suvažiavimą, gali steigti padalinius, jungtis į sąjungas, 6mėn. Religija: nėra valstybinės; gali pairinkti alternatyvią karo tarnybą; pripažįstamos devynios religijos, kitoms reikia išlaukti kol pripažins. Mokyklose gali būti mokoma tėvų sutikimu. Pajamos neapmokestinamos (literatūra neapmuitinama). X. Lietuvos valstybės forma 1. Valstybės formos samprata ir elementai. 2. Lietuvos valstybės valdymo formos sąvoka ir ypatumai. 3. Valstybės santvarkos sąvoka. 3.1. Lietuvos Respublika - suvereni unitarinė valstybė. 4. Lietuvos valstybės administracinė - teritorinė struktūra. 5. Lietuvos valstybės politinio režimo samprata ir ypatumai. 5.1. Užsienio politikos principai. 5.2. Valstybės gynimo konstituciniai pagrindai. 6. Lietuvos valstybės simboliai. 6. Vėliva iškeliama: nuolat (seimas, vyriausybė, krašto aps ministerijoje, savivaldybių pastatai, gedžio pilies), vasario 16 (įmonės, įstaigos, namai), pgl protokolą (prie atstovybių, transportas (kur prezidentas), laivai (lietuvos, įplaukę I lietuvą), prie balsavimo patalpų, sporto arenose. Herbas: anstpaudai, blankai, viršeliai: seimas, prezidentas, vyriausybė, ministerijos, teismai, bankas. Himnas giedamas: pradedant, baigiant seimo sesijas, sutinkant užs. vadovus, užsienyje kai atstovaujama lietuvai, televizija, radijas, iškeliant vėliavą prie valst. įstaigų. 61., 62. Valstybės samprata, forma ir jos elementai Teorija Valstybė-suvereni, teritorinė politinės valdžios organizacija, turinti specialų aparatą, garantuojantį savo paliepimų ar draudimų vykdymą. Valstybės suverenitetas - tai valstybės teritorinė viršenybė šalies viduje ir nepriklausomybė tarptautiniuose santykiuose. Valstybės suverenitetas turi vidinę ir išorinę puses. Valstybės teritorinė viršenybė šalies viduje vadinama vidine suvereniteto puse, o valstybës nepriklausomybë-iðorine suvereniteto puse. 63. Lietuvos valstybingumo raida Teorija 7. Valstybingumo raidos etapai 1236 Mindaugo atėjimas į valdžią, centralizuotos mon. kūrimas;1251 Mindaugo krikštas, vasaliniai sant. su popoiežium, steigiama bažnytinė žemėvalda; 1253 Lietuvos karalystė. Sostas paveldimas, bet tvarka nenustatyta. 1316-1341 Gediminas (LDK); 1345-1377 Algirdo ir Kęstučio diarchija; 1377-1381 Jogailos ir Kęstučio diarchija. 1381 Jogailos ir Kęstučio kovos; 1382-1392 Jogaila “Sūka”:1386-1394 Lenkijos karalius (Liet. valdo Skirgaila); 1385 personalinė Krėvos unija; 1387 krikštas ir 3 privilegijos; 1392-1430 Vytautas; 1410 Žalgiris prieš Chicago Bulls (Vycka pas mergas). 1413 Horodlės unija : Patvirtino bajorų teises į jų turtus, bajorai gavo teisę paveldėti turtą. Skirta tik katalikams. Vytauto dėka reali valdžia Lietuvoje priklausė LDK, bet iki Vytauto gyvos galvos Lietuvos naudai. 47 Lietuvos ir Žemaitijos bajorų giminėms suteikta teisė naudotis Lenkų didikų herbais. Patvirtinta Krėvos unija, Jogailos privilegijos, sulygintos Liet. bajorų ir Lenk. Šlėktų teisės. Susitariama valdovą rinkti bendrai po Vytauto ar Jogailos mirties. Lietuvos administracinis pertvarkymas Lenkijos pvz: Valstyb. Žemės dalijamos į vaivadijas, skiriami vaivados, akip DK vietininkai, o į vaivadijų pilis kaštelionai. Tai pirmasis bendras Seimas. 1415-1417 Konstancos bažnytinis teismas dėl Žemaitijos; 1430-1440 Žygimanto Kęstutaičio ir Švytrigailos kovos dėl valdžios (susilpnėjo LDK). 1440-1492 Kazimieras; 1447 Kazim. į Lenkiją ir duoda privilegiją: bajorai gavo teisę laisvai išvykti į užsienį. Gali laisvai disponuoti turtais. Bajorų veldamai ir valdiniai atleidžiami nuo prievolių LDK. Bajorams suteikta teisė teisti ir valdyti savo valdinius. Tai juridinis baudžiavos pagrindas, LDK valdo PT; 1492-1506 Aleksandras ir jo privilegija: LDK įsipareigoja nekeisti ir nenaikinti sprendimų, priimtų kartu su ponų taryba. Finansai tvarkomi tik su PT pritarimu. PT pritarimo reikėjo ir skiriant bei atleidžiant valdininkus, pakeliant žmones į bajorus. Nebajoras negalėjo užimti valstybinio posto. DK tampa valstybės pareigūnu. Atleidžia nuo duoklių DK Kazimiero dovanotus valstiečius. Tai tampa papročiu ateinantiem kunigaikščiams; 1501 Aleksandras ir Lenkų karalius. 1506-1548 Žygimantas Senasis–patvirtina visas privilegijas ir PT komprtenciją, dar labiau praplėtė PT galias, “Visi įstatymai, skirti valstybės gerovei, turi būti priimami kartu su PT”. PT narius skyrė DK PT teikimu arba sutikimu. 1529 patvirtina I Statutą; 1548-1572 Žygimantas Augustas-pradėti šaukti pavietų seimeliai (priešseiminiai, poseiminiai, kaptūriniai ir rinkiminiai). Patvirtina II Statutą. Paskutinis Gediminaitis; 1569 Liublino unija. LDK delegacijai Liubline vadovavo Radvila Rudasis, kuris akto nepasirašė, ir Jonas Chodkevičius. Remiantis aktu bendra tapo:Valdovas, Senatas (Aukštieji rūmai arba Ponų taryba), Seimas (Žemieji rūmai), įstatymai, užsienio politika, pinigai; Atskira liko: Kariumenė, Iždai, Vykdomoji valdžia, o Lietuvoje lieka veikti Statutas. 1576 Prasideda inostrancų valdymo laikotarpis. Valdo Henrikas Valua. 1576-1586 Steponas Batoras (vengras); 1787-1697 Vazų dinastija; 1697-1764 Saksų dinastija. Augustas II su Petru I. 1764-1795 Stanislovas Poniatovskis (Jekaterinos I meilužis); 1791 Konstitucinė monarchija, o 1795 III padalijimas-Lietuva Rusijai, Užnemunė Prūsijai (1807 Varšuvos kunigaikštystė). 1914 Vokietijos valdžia. 1918 Nepriklausomybės aktas; 1922 Konstitucija; 1926 Smetonos perversmas; 1928, 1938 Konstitucijos. 1940 Okupacija ir aneksija. 1941 LAF’o sukilimas, bandymas atkurti nepriklausomybę, 6 sav. Ambrazevičiaus vyriausybė. 1941-1945 Vokietijos okupacija. 1945-1990 Lietuva TSRS sudėty. 1988 “prestroika” ir Sąjūdis. 1990 nepriklausomybės atkūrimas. 1992 Konstitucija. XI. Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios sistema 1. Valstybės institucijos sąvoka ir pagrindiniai požymiai. 2. Lietuvos Respublikos valdžios institucijų konstitucinis statusas ir jų klasifikacija: 2.1. įstatymų leidžiamoji, 2.2. vykdomoji, 2.3. teisinė valdžios. 2.4. Valstybės kontrolės konstitucinis statusas. 2.5. Seimo kontrolieriai 3. Lietuvos Respublikos valdžios institucijų sistemos organizavimo ir jų veiklos konstituciniai principai. 2c. Tiria skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių institucijų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Netiria prez., seimo, vyriausybės, teisėjų, skundų dėl darbo santykių. Skiria seimo pirmininkas 4m. pilietį su išsilavinimu ir 5m. stažu. Negali niekur kitur dirbti. T 11. LR VALSTYBINES VALDZIOS SISTEMA 1. Valstybine valdžia kaip konstitucinis teisinis institutas Valstybine valdžia - socialines valdžios atmaina, kuri pasireiškia įvairiais aspektais. Iš vienos puses tai socialinio valdymo priemone, reg. santykius tarp žmoniu, valdymo subjektu ir objektu. šie santykiai (tarp ivairiu socialiniu grupu, valdymo subjektu ir objektu) uztikrina valdingos valios išskyrima bei susijusi su galimybe paveikti kt. asmenis. Valdzia naudoja ypatinga poveiki ir sistema - galimybe primesti savo valia. Konstitucijoje yra terminas Valstybes valdzia - naudojamas apibreziant valdzios pobudi bei šaltini. Yra itvirtinta, kad valdzia priklauso tautai, akcentuojama, kad tauta - bet kokios valdzios šaltinis. Pastaraisiais metais terminas valdzia yra keiciamas i suvereniteto samprata. Išvengiama valdzios termino daugiareikšmiškumo (vykdomoji valdzia, istatymu leidybos valdzia ir kt.). Valdzios šaltinis - tauta. LR Konstitucijoje : - suverenitetas priklauso tautai - 2 str. - niekas negali varzyti tautos suvereniteto - 3 str. - tautos suvereniteto galiu igyvendinimo formos - 4 str. - Valdziu padalijimo principas - 5 str. 5 str. Itvirtinta labai svarbi nuostata, kad valdzios galias riboja Konstitucija. Tai visu demokratiniu valstybiu nuostata. Toliau išvardinta instituciju kompetencija. Valdzios paskirtis (iš demokratines Konstitucijos prigimties) Valdzios istaigos tarnauja zmonems. K 8str. Valstybines valdzios ir jos instituciju uzgrobimas yra antikonstitucinis. Pagrindine Konstitucijos paskirtis - reguliuoti valstybines valdzios igyvendinimo budus. Atskiri straipsniai ar skirsniai, lieciantys valdzios institucijas, Seima, Prezidenta. Konstitucija apibrezia ju funkcijas, veiklos metodus. Galima teigti, kad valstybines valdzios institutas, kuri sudaro normos, uzima svarbia vieta KT sistemoje. Konstituciniu santykiu, susijusiu su valstybes valdymo itvirtinimu, K reguliavimo sritis skiriasi ivairiose valstybese (priklausomai nuo valstybines santvarkos formos, rezimo ir kt.). Pavyzdziui, socialistinio rezimo valstybese pateikiama valdziu socialine charakteristika (valstybes tikslai). Demokratinese valstybese Konstitucijos tokiu nuostatu neturi (tai išdestyta preambulese). Kalbant apie valstybes valdymo instituta - šio instituto struktura susideda iš tokiu teises normu: 1. Normos, itvirtinancios valstybines valdzios šaltini ir jos subjektus (tauta, klases - soc. valst.) 2. Nuostatos apie valstybines valdzios pobudi (proletariato diktatura, demokratija) 3. Normos, itvirtinancios valstybines valdzios igyvendinimo tikslus ir kryptis (prikl. nuo tradiciju, valst.santvarkos, rezimo ir pan.:pilietine visuomene, klasine visuomene etc). 4. Normos, itvirtinancios valstybines valdzios struktura: -valstybines valdzios padalijimas i atskiras šakas -valdzios vieningumo principas 5. Nuostatos apie instituciju, igyvendinanciu valstybines valdzios sistema: -Demokratinese Konstitucijose: istatymu leidziamoji, vykdomoji, teismine; -Konstitucijose, nepripazistanciose valdzios padalijimo principo a)valstybes valdymo b)teismo c)prokuraturos etc. Valstybes valdzia igyvendina tik atstovaujamosios institucijos. 6. Nuostatos apie valstybines valdzios igyvendinimo kelius, nuostatas, metodus. Valstybes valdziios instituta sudarancios normos nevienodai detalizuoja ivairias šio reikalo puses. Kaip kuriu Valstybines valdzios elementu turinys išsemiamas vienu trumpu Konstitucijos straipsniu, kitu elementu reguliavimui priskiriami ištisi straipsniai: valdzios instituciju uzdaviniai, kompetencija ir t.t. Skirtingas sureguliavimas (vieni trumpai, kiti - sudetingi Konstitucijos strukturiniai dariniai). Pavyzdziui, normos apie valstyb. valdzios šaltinius ir jos subjektus daugelyje Konstituciju apsiriboja teigimu, kad valdzia priklauso tautai. Toks trump. budingas senos ar naujos demokrat. Valstybems. Daugelyje valstybiu, kurios viena ar kita forma remiasi Klasines valdzios koncepcija, itvirtintas platesnis subjektu ratas. Dovanotose (oktrojuotose) Konstitucijose itvirtinama, kad valstybines valdzios šaltinis - valdzia priklauso ir kyla iš monarcho. Arabu konstitucijose šaltinis - Alachas. Konstituciju formuluotes apie valdzios šaltinius ir subjektus turi principine reikšme visam tolimesniam Konstitucijos tekstui. Preambuleje itvirtinti principai, kurie pereina visa Konstitucijos teksta. T.p. ir su šaltiniu (analogija). Valdzios šaltiniu laikoma tauta, tai iš to seka, kad: - ši valia išreiškiama per rinkeju korpuso rinkimus; - referendume; - pasinaudojant peticijos teise. Taip pat rinkeju korpusas demokratijos salygomis negali buti siaurinamas t.t. socialiniais pozymiais (esant demokratinei valstybes sarangai, ivairus sluoksniai negali buti nušalinami nuo tautos valios formavimo, t.y. Konstitucijoje turi buti itvirtinama, kad tauta atstovaujanti institucija - Parlamentas - turi remtis visuotiniais rinkimais. Jeigu Konstitucijoje itvirtinta, kad valdzios realizavimo subjektas - socialine klase ar dirbantieji, tai reiškia, kad t.t. socialiniai sluoksniai gali buti nušalinti nuo valstybines valios formavimo. Pavyzdziui, privilegijos t.t. sluoksniams, ivairus nelygus rinkimai ir t.t. Jei valdzios šaltinis Monarchas, tuo atveju naturalu butu, kad atstovaujamosios institucijos yra tik konsultacinio pobudzio, ir monarchas, o ne tautas, sprendzia valstybes valdymo politika. Konstitucijos nuostatos apie valstybines valdzios subjektus siejasi ir su Konstitucijos normomis apie valdymo pobudi. Laikantis koncepcijos, kad tauta yra valstybines valdzios šaltinis, bent jau konstitucineje teiseje nekyla abejones apie skirtingu klasiu ir socialiniu grupiu vaidmeni igyvendinant valstybine valdzia. Naturalu, kad tokiu nuostatu galimybe (apie klases dominavima) yra antikonstitucine. Dar reikia pridurti, kad faktine padetis skiriasi nuo Konstitucijos nuostatu. Cia yra politologijos nuostatos. Net išsivysciusiose valstybese Konstitucijose itvirtinta, kad valdzia priklauso tautai, taciau valdymo sfera yra t.t. politinio elito rankose. Socialine mase sudaro vidutinis sluoksnis, kuris siekia stabilumo ir tvarkos. Tokia situacija yra buvusiose socialistinese valstybese. Nuostatos apie tikslus. Pirmos kartos konstitucijose buvo kalbama apie rupinimasi tautos gerove. Pavyzdziui, tarpukario Lietuvos konstitucijose. Toliau ši nuostata detalizuojama atskiru institutu. šiuolaikinese konstitucijose yra pateikiamos išplestos formuluotes. Valstybine valdzia šalina priezastis, trukdancias asmenybes tobulejimui (randame tarptautines teises aktu atgarsiu). Atskiros nuostatos implementuojamos, inkorporuojamos i nacionaline teise. Vienos iš tokiu normu pavyzdys galetu buti, kad Valstybines institucijos tarnauja zmonems. Tokiu normu jungimas i Konstitucija turi pozityvia reikšme, kadangi orientuoja visas valstybines institucijas ir nevyriausybines organizacijas veikti taip, kad butu sudarytos salygos pasiekti tiksla. Reikia sutikti su nuostata, kad Konstitucijos normos apie valstybines valdzios struktura yra salygotos konkrecios valstybes politines sistemos ypatumu. Pliuralistines sistemos salygomis pagrindinis istatymas itvirtina valdziu padalijimo principa, o autoritarinese - valdziu vieningumo principa. Tiek viena, tiek kita sistema gali tureti ivairias formas, bet reikšminga tai, kad Konstitucijos nuostatos apie valdziu struktura yra išeities taškas vienai ar kitai valdzios sistemai itvirtinti ir ypac ju tarpusavio santykiams nustatyti. Todel nuostatos apie valstybiniu instituciju santykius uzima dominuojancia vieta. Valstybiniu konstitucijose itvirtintos vienokios ar kitokios valstybes organu sistemos ir ju tarpusavio santykiai priklauso nuo daugelio faktoriu: 1. Nuo valdymo formos: - Prezidentinio valdymo; - Parlamentinio valdymo; - Mišraus valdymo. Santykis tarp Parlamento, Prezidento ir tv. Mišriose priklauso nuo dominuojancios sistemos. 2. Nuo valstybes santvarkos formos: - Unitarine; - Federacine (Federacinese valstybese iškyla klausimas del kompetencijos paskirstymo). 3. Nuo galiojancios valdzios strukturos konkrecioje valstybeje: - Valdziu padalijimo principas; - Valdziu vieningumo principas. šie faktoriai ir itakoja valstybes valdzios instituciju sistema ir ju tarpusavio santykius. Kalbant apie valstybines valdzios konstitucini teisini itvirtinima, reikia pasakyti apie valstybes valdzios ir vietos savivaldos suvokima - ju santykius. Nuo to priklauso valstybes instituciju sistema ir ju tarpusavio santykiai. Kyla klausimas-kas igyvendina valstybes valdzia, ar tik centriniai organai, ar ir vietos savivalda? Galimi keli variantai. Pagal klasikine vakaru konstitucines teises doktrina, valstybes valdzia igyvendina centrines valstybes institucijos: valstybes vadovas, Parlamentas, Vyriausybe ir jos atstovai vietose, teismai. Tuo tarpu vietos atstovaujancios institucijos yra vietos savivaldos organai, kurie konstituciniu istatymu apibreztoje kompetencijoje sprendzia vietinius klausimus. Lietuvos Respublikoje yra taip: K 5str. nustatyta, kas vykdo valstybine valdzia, o savivaldai skirtas atskiras skirsnis. Tai nereiškia, kad tarp šiu instituciju nera ryšio. Kitas aspektas budingas buvusioms socialistinio lagerio valstybems. ši teorija reiškia, kad valstybines valdzios institucijomis konstitucine - teisine prasme buvo laikomos tik atstovaujamosios valstybes institucijos - parlamentai ir jos nuo pat savo apacios iki viršaus sudaro vieninga atitinkamu instituciju sistema, o visos kitos valstybines institucijos buvo vadinamos pagal ju funkcine paskirti: Vyriausybe - t.y. valstybinio valdymo institucija; Teismai, Prokuratura - teisingumo institucija, bet ne valstybines valdzios institucijos. Cia buvo racionalaus grudo: buvo pabreziama atstovaujamuju organu svarba ir reikšme (de jure), o de facto Tarybu reikšme TSRS nebuvo tokia reikšminga. Kita vertus - šiai teorijai truksta vientisumo ziurint kitu teises šaku aspektu. Tie organai, kurie konstitucine prasme nebuvo laikomi valdzios organais, vis tik, tokiais buvo laikomi. Vienas iš paskutiniuju valstybines valdzios instituto elementu butu tos normos, kurios reguliuoja valstybiniu instituciju veiklos metodus. Konstitucines teises teorijoje yra skiriami ivairus metodai: liberalizmo Prievartos. Kalbant apie normas, kurios reguliuoja valstybines valdzios igyvendinimo metodus, jos siejasi su politiniu rezimu arba valstybes rezimu. Grynai terminologine prasme valstybinis rezimas rodo budus arba metodus, kuriais igyvendinama valstybine valdzia. Rezimai: demokratinis; Nedemokratinis. Demokratiniam rezimui budingi šie pozymiai: Valstybines institucijos pagrindiniai pozymiai: 1. Valstybes mechanizmas; 2. Valstybes aparatas; 3. Valstybine institucija - pirmine dalis (lastele). Norint nustatyti valstybines institucijos pozymi, reikia palyginti ir surasti bendru salycio tašku su nevalstybinemis organizacijomis (politines partijos, visuomenines organizacijos). Valstybiniu instituciju pozymiai (salycio taškai su polit. Partijomis ir visuomeninemis organizacijomis), esminis skirtumas tarp valstybes instituciju ir visuomeniniu organizaciju. Pozymiai: 1. Valstybes institucijos paskirtis - realizuoti valstybes funkcijas ir uzdavinius (visuomeniniu organizaciju - tik t.t. grupes uzdavinius). 2. Skiriasi šiu instituciju sudarymo tvarka (priklauso nuo valstybes instituciju tikslu ir uzdaviniu igyvendinimo): - skiriamos; - renkamos; - tiesiogiai; - netiesiogiai. 3. Valstybine institucija, igyvendindama valstybes tikslus, uzdavinius ir funkcijas (vidines ir išorine) igyvendina ir jai budingus uzdavinius. 4. Valstybes institucija turi istatymais ar kitais aktais numatyta organizacine struktura. Tuo tarpu valstybe yra unifikuota. 5. Valdingu igaliojimu turejimas. Valstybine institucija, veikdama valstybes vardu, turi: organizacines priemones, materialines priemones. Valstybiniu instituciju klasifikacija priklauso nuo to, ar pripazistamas valdziu padalijimo, ar valdziu vieningumo principas. Taigi, klasifikavimo pagrindas yra ivairus: 1. Pagal organizacine struktura: - kolegialios; - vienasmenes (ministerijos). 2. Vykdomosios valdzios institucijos: - Vyriausybe; - Centrines valstybines valdzios institucijos (ministerijos, t.t. departamentai (atskiri, savarankiški); 3. Vietines valdzios institucijos: - Apskritys. Teismine valdzia: 1) Aukšciausiasis teismas; 2) Apeliacinis teismas; 3) Apygardu teismai; 4) Administraciniai teismai; 5) Apylinkiu teismai; Atstovaujamosios valdzios institucijos Valstybes institucijų organizavimo ir veiklos konstituciniai principai (t.t ideja, kuria remiantis funkcionuoja valstybes institucijos): 1. Sudarymo (organizavimo) principas: - demokratiškumo principas; - viešumo principas (per rinkimus - visu r. komis.posedziai vieši, viešai pask. Susir. Su kandidatais, formuojant teism. Valdzios institucijas); - teisetumo principas (instituciju formavime); - rungimosi principas 2. Funkcionavimo principas: - nacionalines kalbos principas; - nekaltumo principas Valdžių padalijimo principas Reikšminga vieta KT doktrinoje. Pačios teorijos atsiradimas (vieningas subalansavimas) siejamas su stiprejancios buržuazijos kova prieš absoliutizma. Siekdama riboti absoliucia karaliaus valdzia, kylancios burzuazijos ideologai iškele ideja riboti monarcho valdzia. Teige, kad atstovaujamoji valdžia turi tekti tauto išrinktiems atstovams, vykdomoji valdžia - valstybes vadovui, teismine - nepriklausomiems teismams. Pradininkai - Dz. Lokas, Monteskje. Iš visu politiniu ir teisiniu ideju, sukurtu per visa civilizacijos laikotarpi, ši ideja yra viena iš reikšmingiausiu (valstybines valdzios sutvarkymo pagrindas). Kalba ejo apie organizacine-teisine valdzios apribojimo koncepcija. Prieš Loka ir Monteskje pasisake Z.Ruso (visa valdzia turi priklausyti tautai - liaudies susirinkimui. Tai imanoma tik primityviame visuomenes išsivystymo lygyje). Kuo skiriasi Loko ir Monteskje paziuros? Iš esmes tik tuo, kad Monteskje nuejo toliau aiškindamas valdzios santykius (nes gerokai veliau rutoliojo savo ideja ( mire apie 1755m.). Abu buvo savo laikmecio atstovai. Nuopelnas - pavyko iškovoti t.t. pozicijas istatymu leidziamosios valdzios srityje, vykdomaja ir teismine valdzias laike monarchas. Daugelyje Europos valstybiu buvo monarchine valdymo forma. Daugelis istoriku vertina - ju darbai perzenge ju laikotarpio ribas. Nieko geresnio negalima surasti. šiu teoriju humanistinis pobudis - aiškus despotizmo priešininkai. Loko teisingas valdziu ivertinimas susijes su atsakymu i klausima - kokios yra zmogaus teises, grantijos. Visas blogis, kuris riboja prigimtines zmogaus teises - absoliuti monarcho valdzia (Ist. Leidyba, vykdymas, teismai). Išeitis - valdziu padalijimas. Teismine valdzia Lokui neuzkliuvo. Pagrindinis demesys vykdomsios ir istatymu leidziamosiosi valdziu apribojimui. Jo teorijoje galima izvelgti parlamento viršenybe, kurio atstovai buvo kylanti jega - burzuazija. Monteskje postulatai labai panašus - nebus laisves, jei teismai nebus atskirti. Ryškiausias šios teorijos igyvendinimo pavyzdys - JAV: įstatymu leidimas - parlamentui, vykdomoji valdžia - Prezidentui, Teismine valdzia - teismams. ši valdziu padalijimo teorija yra itvirtinta daugelyje pasaulio ir Europos konstituciju. Skiriasi tik formos - konkretus ypatumai atskirose valstybese. Tai priklauso nuo tradiciju, santvarkos formos, valdymo formos, geopolitines situacijos. Labiausiai pastebimi ypatumai, kurie nukrypsta nuo pirmaprades doktrinos: - Išimtis daugelyje valstybiu - parlamentarai yra ir vyriausybes nariai (Lietuvoje t.p.). (tai objektyviai subjektyvios priezastys) - Del vykdomosios ir istatymus leidziamosios valdzios galiu apribojimo daugelyje valstybiu istatymus leidzia vykdomoji valdzia - valstybes prezidentas arba vyriausybe (deleguotoji istatymleidyste). Formos pacios ivairiausios - nuo projektu iki istatymu rengimo. Lietuvoje deleguotosios istatymleidystes nera, bet bandymu iš vyriausybes puses buvo. Politologinėje literatūroje, kalbant apie šios teorijos turini (autoriai, rašantys apie buvusio sovietu lagerio valstybes) išplečia klasikini supratimą. Valdžiu padalijimo idėja interpretuojama plačiau - doktrina laikoma ne tik valstybes institucijų fermentavimo, bet ir universalus visos sistemos funkcionavimo principas. Santykinai išskiria šiuos lygius: 1. Susiję su valdžios ir valdymo funkcijų perdavimo iš politiniu strukturu pirminiams socialiniams objektams - tautai, susiję su savivalda. 2. Susije su valstybes ir kitos politines sistemos elem. Santykiais (polit. Part., judejimai ir kt.). Stengiamasi atriboti valstybines veiklos sfera nuo nevalstybines (Politines partijos neturi vadovauti valstybei ir ukio organizacijoms). 3. Tradicinis aspektas - atskiru valdzios šaku funkcionavimas. 4. Federatyvinems valstybems - centro ir subjektu problematika. JAV iškilo problema, kaip uztikrinti, kad kuri nors valdzia neuzurpuotu kitos valdzios galiu. Ivede stabdziu ir atsvaru sistema. Ji geriausiai veikia prezidentinio tipo valstybese. Konstitucija ir istatymai numato t.t. igaliojimus kaip viena valdzia paveikia kita valdzia. Tai pasiekiama - numatant skirtingas kadencijas, instituciju formavimo tvarka. Stabdziu ir atsvaru sistema - grynai prezidentines respublikos atributas - taip negalima teigti. Esme - pasianse tarp atskiru valdzios šaku. Nuo parlamentines pereinant prie prezidentines pradeda veikti stabdziu ir atsvaru sistema. Istatymu leidziamoji valdzia t.t. atvejais atlieka teismines valdzios funkcijas - apkaltos procesas, Teismine valdzia itakoja istatymu leidziamaja ir vykdomaja valdzias - gali sustabdyti, panaikinti, pripazinti akta negaliojanciu ar nekonstituciniu. Kiekvienos valstybes konstitucijose numatomas tik tai valstybei budingas valdziu pasidalijimo principas, tarpusavio funkcijos, mechanizmas. Kartu su valdziu balanso ideja, stabdziu ir atsvaru sistema, pasipilde dar viena ideja - valdziu tarpusavio priklausomybe ir bendradarbiavimas (kyla iš valdzios vienybes). Ivairiuose darbuose atsiranda vis daugiau valdziu: - kontroles institucija (Seimo kontrolieriai); - spauda. Lietuvoje jie neturi konstitucinio ar istatyminio pagrindo. LIETUVA KT 98 01 10 nutarimas. KT šia problema interpretavo eilėje savo nutarimu (1995, 1997 11 13, 1998 01 10) - atskiros šios problemos puses. Konstitucinio teismo pozicija: Valdžiu padalijimo principas reiškia, kad visos trys valdžios turi būti 1) atskiros, 2) pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti pusiausvyra tarp jų. - Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirti atitinkanti kompetencija. - Kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo valdymo formos. Svarbu tai, kad aukščiausiu valstybes institucijų statusas paremtas Konstitucijoje įtvirtintais įgaliojimais. T.y. konstitucinis funkcijų įgaliojimo ir atribojimo lygis. Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintas aukščiausios valstybes valdžios įgaliojimu yra ir kt. Konstitucijos straipsniuose (be pagrindiniu). Pvz., K 134str. Seimas išklausęs valstybes kontrolieriaus išvados..., 114 str. num. Prezidento prerogatyva t.t. atveju patraukti teisėja baudžiamojon atsakomybėn, 133 str. - Konstitucinis teismas interpretuodamas K 5str. pripazista, kad ir Lietuvoje (parlamentineje respublikoje, turincioje prezidentines respublikos bruozu) yra numatyta stabdžiu ir atsvaru sistema, t.p. partneryste. Apibr., kad stabdžiu ir atsvaru sistema veikia ne tik prezidentineje respublikoje, bet ir parlamentineje su prezidentines bruozais. Pavyzdziui, Prezidentas gali skirti Premjera, bet tik gaves Seimo pritarima (bendradarbiavimo principas). Prezidentas turi derinti savo veiksmus su Seimu (tokia Konstitucijos logika). Seimas skiria AT teisėjus, šio teismo pirmininką. Tam būtinas Prezidento teikimas. Seimas steigia ministerijas. Tam reikia vyriausybes teikimo. Valdziu balansas funkcionuoja. Pasirinkta valstybes valdymo forma suponuoja butent toki valdziu funkcionavimo mechanizma. 1991m. Konstitucijos projekte buvo numatytas drastiškesnes priemones - du kartus nepritarus kandidaturai, Prezidentas galejo paleisti Seima. Tiesioginiai igaliojimai, nustatyti Konstitucijoje, reiškia, kad viena valstybes institucija negali perimti, perduoti ar atsisakyti savo igaliojimu. Tokie igaliojimai negali buti pakeisti, apriboti istatymu (kad t.t. funkcijas permes vyriausybei ir t.t.), nustatant ju igyvendinimo salygas. Tam butina priimti Konstitucine pataisa (tiktai). Gali buti, kad atskiru valdzios šaku igalinimai numatomi istatymu. Pvz., K 84 str., 10p. Respublikos Prezidentas nustatyta tvarka skiria ir atleidzia istatymu tvarka nustatytus pareigunus. Konstitucinis teismas akcentavo - turi buti atsizvelgta i Konstitucijos nuostatas ir principus, itvirtinancius t.t valdzios prigimti. Vyriausybe turi vykdyti istatymus. Suabejojus ju konstitucingumu, gali kreiptis i KT del atitikimo Konstitucijai. Naturalus santykiai tarp valdziu - itampa. Problema - koks itampos lygis. Itampa realizuojama per konstitucinius mechanizmus: paklausimus, interpeliacijas. Nors ir Dz.Lokas teike pirmenybe istatymu leidejui (t.p. Lietuvos Konstitucija), iš Konstitucinio teismo interpretavimo seka, kad ir pats istatymu leidejas turi laikytis istatymu. Tai pagrindinis teisines valstybes principas. 11.3. VALSTYBES KONTROLE IR SEIMO KONTROLIERIAI Lietuvoje, po Konstitucijos priemimo atsirado nauja institucija, kuri gina zmoniu teises. (Uzsienyje - ombudsmenu institucija). Realizuojant K 73str. 3d. nuostata 1994 01 11 buvo priimtas Seimo kontrolieriu istatymas, 1995 02 22 - Statuto patvirtinimas. Nuo 1994m. iki 1998m. pabaigos galiojo šie aktai, kuriais vadovavosi Seimo kontrolieriai. 1998 12 03 priimtas naujas LR Seimo kontrolieriu istatymas, kuris kaip kuriuos klausimus sureguliavo kitaip. Pagrindiniai dalykai, budingi šios institucijos veiklai: - praplete kompetencija, suteike naujas teises. Seimo kontrolieriai tiria skundus del piktnaudziavimo ir biurokratizmo. Naujame istatyme detalizuota, kas tai yra pareigunas, kas piktnaudziavimas, biurokratizmas ir t.t. Apibrezta pareiguno samprata (kur dirba, ka atlieka, funkcijos). Atskleistas savoku piktnaudziavimas, biurokratizmas turinys. Piktnaudziavimas - t.y. veikimas arba neveikimas pareigunu, kai savo padetimi naudojasi: 1) Ne tarnybos interesais; 2) Ne pagal istatymus ar kitus teises aktus; 3) Savanaudiškais tikslais iššvaiste turta; 4) Kai viršijami istatymo suteikti igaliojimai ar savavaliaujama. Biurokratizmas - t.y., kai uzuot spresdamas reikalus: 1) Sistemingai laikosi išgalvotu formalumu; 2) Vilkina priimti sprendimus, samoningai pateikia klaidingus paaiškinimus, kt. Biurokratizmu t.p. laikomas toks pareigunu darbas, kai nevykdomi ar blogai vykdomi istatymai. Seimo kontrolieriai vadovaujasi Konstitucija, istatymais ir tarptautinemis sutartimis, ratifikuotomis Seime. Yra 5 kontrolieriai (pagal sferas): 1) Valstybes instituciju pareigunu - 2; 2) Kariniu istaigu pareigunu - 1; 3) Savivaldybes pareigunu - 2. Išplestas ratas pazeidimu, kuriu Seimo kontrolieriai netiria: - Vyriausybes (kaip kolegialios institucijos); - Seimo; - Konstitucinio teismo; - Valstybes kontrolieriu; - Savivaldybiu tarybos (kaip kolegialios institucijos); - Prokuraturos, tardytoju, kvoteju procesiniu veiksmu; - Skundu, kylanciu iš darbo teisiniu santykiu; - Skundu, pagal teisminguma priklausanciu teismams. Reikalavimai Seimo kontrolieriams: aukštasis teisinis išsilavinimas, 5m. teisinio darbo stazas valstybes valdymo institucijose. Skiria Seimas, pateikus Seimo pirmininkui (išimtine Parlamento vadovo prerogatyva). Istatymiškai kadenciju skaicius neribojamas. Igaliojimu pasibaigimas: - Paties prašymu; - Pasibaigus igaliojimu laikui (po 4m.); - Sukakus pensiniam amziui (65m.); - Del sveikatos bukles (jei taip nusprendzia gydytoju komisija); - Isiteisejus teismo nuosprendziui; - Kai daugiau kaip 1/2 Seimo nariu pareiškia nepasitikejima (50 proc. + 1 balsas). Seimo kontrolieriu veikla grindziama: teisetumo; Nešališkumo; Viešumo principais. Numatyti ribojimai uzimti kitas pareigas ar gauti kita atlyginima (išskyrus kurybine veikla). Kas tai yra kurybine veikla, detalizuota istatyme: - autorinis honoraras; - publikacijos, knygos; - pedagogine, moksline veikla. Organizacine struktura - Seimo kontrolieriu istaiga. Turi juridinio asmens teises, finansuojama iš biudzeto ir t.t. Istatymas reglamentuoja šios istaigos struktura: - kontrolieriai; - Seimo kontrolieriu istaigos valdyba (kolegialus organas); - Kontrolieriu padejejai; - Skyriai; - Kt. (numato sk. Valdyba). Vadovauja vadovas. Istatymas apibrezia, ka daro kuris strukturinis padalinys; Valdybos darbo tvarka (posedziai). Seimo kontrolieriu veikla reglamentuoja reglamentas. Tiesiogine Seimo kontrolieriaus veikla: Teise pateikti skunda turi kiekvienas pilietis, t.p. Seimo nariai, kai i juos kreipiasi rinkejai. Skundai pateikiami raštu, registruojami. Skirtingai nuo Konstitucinio teismo, kuris savo iniciatyva negali tirti istatymu, kontrolieriai gali savo iniciatyva tirti biurokratizmo, piktnaudziavimo fakta (pvz., spaudoje). Istatyme numatyti t.t. reikalavimai skundui: Terminas 1m. nuo skundziamu veiksmu padarymo dienos. Praejus terminui skundai netiriami, jei kontrolierius nenumato kitaip (paliekama jo iniciatyvai). Labai svarbi teisines valstybes raidai nuostata apie anoniminius skundus: jie nenagrinejami, jei kontrolierius nenuspres kitaip. ZINOTI: Reikšmingas dalykas - nagrinejimo terminai: skundas turi buti ištirtas ir atsakytas per 3 men., esant sudetingai situacijai, ši termina galima pratesti iki 6 men., informuojant pareiškeja. Kokias kontrolierius turi teises, tirdamas skunda: 1) perduoti medziaga tardymo organams, kai aptinkami nusikaltimo pozymiai; 2) pareikšti ieškini teisme del kaltu piktnaudziavimu ar biurokratizmu pareigunu atleidimo iš uzimamu pareigu; 3) pareikšti ieškini teisme, kad butu kompensuojami moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyre asmuo del pareigunu padarytu pazeidimu; 4) siulyti kolegialiai institucijai ar pareigunui istatymu nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti istatymams bei kitiems teises aktams prieštaraujancius sprendimus ar siulyti priimti sprendimus, kurie nepriimti del piktnaudziavimo ar biurokratizmo; 5) siulyti kolegialiai institucijai, istaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusizengusiems pareigunams drausmines nuobaudas; 6) siulyti prokurorui istatymo nustatyta tvarka rengti medziaga civilinei bylai teisme iškelti, jeigu nustato, kad pazeisti neveiksniu, ribotai veiksniu, invalidu, nepilnameciu bei kitu asmenu, turinciu ribotas galimybes ginti savo teises, interesai; 7) atkreipti pareigunu demesi i aplaiduma darbe, istatymu nesilaikyma, tarnybines etikos pazeidima ar biurokratizma ir siulyti imtis priemoniu, kad butu pašalinti istatymo pazeidimai, ju priezastys ir salygos; 8) siulyti, kad istatymu nustatyta tvarka butu kompensuojami moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyre asmuo del pareigunu padarytu pazeidimu; 9) atmesti skunda, kai nepasitvirtina jame nurodyti pazeidimai; 10) pranešti Seimui ar Respublikos Prezidentui apie ministru ar kitu Seimui ar Respublikos Prezidentui atskaitingu pareigunu (išskyrus 4 straipsnio 2 dalyje išvardytuosius) padarytus pazeidimus. Seimo kontrolieriai laidzia zurnala. VALSTYBES KONTROLE Lietuvos Respublikos valstybes kontrole (toliau - Valstybes kontrole) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukšciausioji ekonomines finansines kontroles valstybes institucija. Valstybes kontrole yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomaja saskaita Lietuvos banke ir antspauda su Lietuvos valstybes herbu bei pavadinimu "Lietuvos Respublika. Valstybes kontrole". Valstybes kontrolei vadovauja Lietuvos Respublikos valstybes kontrolierius (toliau - valstybes kontrolierius), kuri penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Seimo reikalavimu valstybes kontrolierius uz Valstybes kontroles veikla turi atsiskaityti Seimui. Valstybes kontrolierius informuoja Seima apie tikrinimu, atliktu Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Respublikos Prezidentas, prireikus ir Vyriausybe, turi buti informuojami apie tikrinimu, turinciu valstybine reikšme, rezultatus. Valstybes kontroles konstitucinis statusas apibreztas Konstitucijoje: Valstybes kontroles funkcijos: Valstybes kontrole priziuri, ar teisetai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybes turtas, kaip vykdomas valstybes biudzetas, kaip valstybes istaigos laikosi finansines drausmes, ir teikia siulymus finansinei drausmei uztikrinti. Valstybes kontrole, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja: 1) valstybes biudzeto vykdyma; 2) valstybes programu, finansuojamu iš biudzeto, igyvendinima; 3) Seimo kanceliarijos, Seimui atskaitingu istaigu, Seima aptarnaujanciu padaliniu ukine ir finansine veikla; 4) Respublikos Prezidento kanceliarijos bei Prezidenta aptarnaujanciu padaliniu ukine ir finansine veikla; 5) Konstitucinio Teismo ukine ir finansine veikla; 6) ar teisetai valdomas ir naudojamas valstybes turtas Lietuvos banke; 7) teismu, teismu antstoliu kontoru, prokuraturu ir policijos ukine bei finansine veikla; 8) Vyriausybes kanceliarijos, ministeriju, Vyriausybes istaigu ir kitu iš valstybes biudzeto finansuojamu istaigu ukine ir finansine veikla; 9) kitose valstybese veikianciu Lietuvos Respublikos valstybiniu istaigu ukine ir finansine veikla; 10) valstybes imoniu veikla; 11) visu rušiu imoniu, istaigu ir organizaciju, kuriose valstybe turi ne maziau kaip puse balsu suteikianciu akciju, veikla; 12) visu rušiu imonese valstybei priklausanciu akciju atstovavima; 13) valstybes turto privatizavimo ir valstybei priklausanciu akciju pardavimo ar kitokio perdavimo teisetuma visu rušiu imonese, istaigose ir organizacijose; 14) Lietuvos Respublikos zemes fondo ir kitu gamtos ištekliu naudojimo teisetuma ir apskaita, taip pat valstybes zemes vertes nustatyma; 15) ar pagal paskirti ir efektyviai imonese, istaigose ir organizacijose naudojamos iš valstybes biudzeto gautos paskolos bei kitos valstybes subsidijos, ukine ir finansine bukle tu ukio subjektu, kuriu paskolu ar sutartiniu isipareigojimu ivykdymo garantas yra valstybe; 16) ar savivaldybes, religines, visuomenines organizacijos pagal paskirti ir efektyviai naudoja iš valstybes biudzeto gautas lešas; 17) valstybes vardu gaunamu, taip pat imamu su Vyriausybes garantija kreditu gavima, paskirstyma, naudojima ir grazinima komerciniuose bankuose bei visu rušiu imonese, istaigose ir organizacijose; 18) valstybiniu fondu ir rezervu formavima bei naudojima; 19) esant reikalui, savivaldybiu biudzetu vykdyma, savivaldybiu istaigu bei imoniu ukine ir finansine veikla. Valstybes kontrole atlieka kvota, kai yra tiriami jos kompetencijai priskirti nusikaltimai. Valstybes kontroles pareigunai, atlikdami kontroles funkcijas, turi teise: 1) tikrinti materialines vertybes, pinigus, vertybinius popierius ir dokumentus; 2) reikalauti iš tikrinamuju pateikti reikiamus dokumentus; 3) netrukdomai ieiti i tikrinamu valstybes ir savivaldybiu instituciju bei ukio subjektu patalpas; 4) gauti iš tikrinamu valstybes ir savivaldybiu instituciju, ukio subjektu darbuotoju bei privaciu asmenu zodinius ir rašytinius paaiškinimus, pazymas, dokumentu kopijas; 5) paimti dokumentus, palikdami ju kopijas ir paimtu dokumentu apyraša, ir prideti juos prie tikrinimo ataskaitu (aktu); esant reikalui, uzantspauduoti dokumentu, vertybiniu popieriu, pinigu ir materialiniu vertybiu saugojimo vietas; 6) reikalauti, kad butu atlikti kontroliniai matavimai, materialiniu vertybiu inventorizacijos ir kiti faktiniai tikrinimai; 7) gauti iš Lietuvos banko, komerciniu banku ir kitu kredito istaigu, taip pat valstybes ir savivaldybiu instituciju bei ukio subjektu duomenis, pazymas ir dokumentu kopijas, susijusias su tikrinimu; 8) atlikti priešpriešinius tikrinimus visu nuosavybes formu ukio subjektuose ir bankuose, kiek tai susije su Valstybes kontroles atliekamu tikrinimu ir nustatytais pazeidimais; 9) pasitelkti policijos pareigunus, jeigu kliudoma ieiti i valstybes ir savivaldybiu instituciju bei ukio subjektu patalpas arba jei atsisakoma pateikti reikalaujamus dokumentus. šiais atvejais policijos pareigunai privalo paimti Valstybes kontroles pareiguno reikalaujamus dokumentus. 41. Seimo kontrolierių skyrimas ir statuso bruožai Įstatymas Skyrimas: Seimo kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos LR pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės valdžios bei valdymo institucijose stažą. Seimo kontrolierius skiria Seimas 4 metams iš kandidatų, kuriuos pateikia Seimo Pirmininkas. Seimo kontrolieriui mirus ar atleidus jį iš pareigų likusiam kadencijos laikui Seimas skiria naują Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierių kadencijų skaičius neribojamas. Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius: 2 valstybės įstaigų pareigūnų (??), 1 karinių ir joms prilygintų įstaigų pareigūnų (?) ir 2 vietos savivaldybių įstaigų pareigūnų (Šidagienė,?) veiklai tirti. Seimo Pirmininkas, teikdamas kontrolierių kandidatūras, nurodo, kokių įstaigų veiklai kontroliuoti jie skiriami. Seimo kontrolierius gali būti prieš laiką atleistas iš pareigų, kai: 1) daugiau kaip ½ Seimo narių pareiškia jam nepasitikėjimą; 2) paties prašymu; 3) kai jam sueina pagal Pensijų įstatymą nustatytas senatvės pensijos amžius; 4) pasibaigus kadencijai, jei jis neskiriamas iš naujo; 5) išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą; 6) kai negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per vienerius metus kontrolierius serga ilgiau kaip 4 mėnesius; 7) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Sprendimą dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų priima Seimas paprasta balsų dauguma. Statuso bruožai: Visų Seimo kontrolierių teisės ir pareigos yra lygios, kiekvienas iš jų veikia savarankiškai. Jie kartu su pagalbiniu personalu sudaro Seimo kontrolierių įstaigą, kuri yra juridinis asmuo. Seimo kontrolieriai, vykdydami savo funkcijas, vadovaujasi LR Konstitucija bei įstatymais ir yra nepriklausomi nuo Seimo narių, kitų institucijų, pareigūnų ar asmenų. Seimo kontrolieriai savo veiklą grindžia teisėtumo ir viešumo principais, savo sąžine. Indemnitetas: Negali būti persekiojamas už tarnybines veikas (?) Seimo kontrolieriui atlyginimas mokamas toks pat kaip Aukščiausiojo Teismo teisėjui. Seimo kontrolierių įstaigos vadovas gauna 10 procentų didesnį atlyginimą negu Seimo kontrolierius. Imunitetas: Seimo kontrolierius be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar suimtas, taip pat negali būti kitaip varžoma jo laisvė. įeiti į Seimo kontrolieriaus tarnybines ar gyvenamąsias patalpas, daryti šiose patalpose, taip pat tarnybiniame automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka yra iškelta baudžiamoji byla. Veiklos apribojimai: Seimo kontrolierius negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus jam nustatytąjį pagal užimamas pareigas bei užmokestį už kūrybinę veiklą. Seimo kontrolieriai turi valstybės kontrolieriui įstatymų nustatytas socialines garantijas. Seimo kontrolierių įgaliojimai gali būti nutraukti tik LR Konstitucijos ir Seimo kontrolierių įstatymo numatytais pagrindais. 42.Seimo kontrolierių tyrimo objektai Įstatymas Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų bei karinių ir joms prilygintų įstaigų pareigūnų, kurie pagal savo pareigas atlieka organizacines, tvarkomąsias ar administracines funkcijas, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Karinėms įstaigoms prilyginamos Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir jiems pavaldžios institucijos. Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskiriama tirti Prezidento, Seimo narių, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų teisėjų veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių veiksmų, Ministro Pirmininko, valstybės kontrolieriaus ir Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) bei vietos savivaldybių tarybų ir jų valdybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. Seimo kontrolierius tiria piliečių, taip pat Seimo narių jam perduotus piliečių skundus, kurie atitinka įstatymo reikalavimus. Nenagrinėja skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ir kitų skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas. Piktnaudžiavimu laikoma tokia pareigūno veika, kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir pan.), ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų suteikimo ir t.t.), taip pat pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama. Biurokratizmu laikoma tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinybingus dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomos arba blogai vykdomos įstatymų ar kitų teisinių aktų nustatytos pareigos. 43. Seimo kontrolierių įgaliojimai Įstatymas Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę: 1) reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, taip pat susipažinti su neskelbtinais bei valstybinę paslaptį sudarančiais dokumentais. Prireikus šiai teisei įgyvendinti pasitelkiami policijos pareigūnai ir surašomas atitinkamas aktas apie dokumentų paėmimą; įeiti į kontroliuojamų įstaigų, organizacijų patalpas; į karinių bei joms prilygintų įstaigų teritoriją ir patalpas įeinama lydint šių įstaigų pareigūnams; 2) reikalauti, kad pareigūnai, kurių veikla tiriama, pasiaiškintų raštu ar žodžiu; 3) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su Seimo kontrolierių įstaigos veikla; 4) informuoti Seimą, Vyriausybę ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas; 5) siūlyti Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves. 1-4 punktuose išvardytas teises turi ir Seimo kontrolierių padėjėjai, Seimo kontrolieriaus pavedimu tirdami skundus. Seimas skiria Seimo kontrolierių įstaigos vadovą, kuris, be savo tiesioginių kontrolieriaus pareigų, atlieka ir būtinas administracines funkcijas: Seimo kontrolierių siūlymu priima ir atleidžia iš pareigų kontrolierių padėjėjus, priima ir atleidžia kitus įstaigos tarnautojus, prižiūri jų darbą, atstovauja įstaigai, organizuoja metinių ataskaitų rengimą. Nesant Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovo, jį pavaduoja vyriausias amžiumi Seimo kontrolierius. 44. Seimo kontrolierių paraiškų ir skundų nagrinėjimas Įstatymas Skundams paduoti nustatomas 3 mėnesių nuo skundžiamų veiksmų padarymo terminas. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, taip pat anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip. Seimo kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 7 dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu: 1) prieina prie išvados, kad skundo dalykas yra mažareikšmis; 2) skundas paduotas praėjus nustatytam terminui; 3) skunde nurodytų aplinkybių netiria Seimo kontrolieriai; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; 5) dėl skundo dalyko yra iškelta baudžiamoji byla ar vyksta parengtinis tardymas. Jeigu pareiškėjui skundas grąžinamas, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kotrolierių kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas. Po ištyrimo paduotas pakartotinai skundas nenagrinėjamas, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip. Tirdamas skundą, Seimo kontrolierius turi išsiaiškinti: 1) ar priimti skunde minimi sprendimai, ar buvo skundžiama veika (veiksmai ar neveikimas, elgsena); 2) kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis tai padaryta; 3) ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, ar pareigūno veikoje yra piktnaudžiavimo arba biurokratizmo; 4) kokie pareigūnai padarė pažeidimų, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta ir kokia konkrečių pareigūnų kaltė, kaip padarę pažeidimą pareigūnai aiškina savo veiksmus; 5) kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį nusižengimą. Visos tyrimo metu išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veikos juridinis įvertinimas surašomi pažymoje, kurią visais atvejais pasirašo Seimo kontrolierius. Jeigu skunde pareikšti kaltinimai nepasitvirtina, apie tai nurodoma pažymoje, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir apibūdinami atlikti tyrimo veiksmai. Pažyma įteikiama skundo autoriui. Skundus Seimo kontrolieriai tiria ir patys, ir gali pavesti atskirus tyrimo veiksmus atlikti savo etatiniams padėjėjams. Kai tyrimas baigtas, su jo rezultatais supažindinamas įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas, taip pat pareigūnas, kurio veiksmai buvo tiriami, ir skundo autorius. Seimo kontrolieriai ir jų pagalbinis personalas privalo išsaugoti valstybės, profesines ar kitas įstatymo saugomas paslaptis, kurias sužinojo eidami savo tarnybines pareigas. ši pareiga galioja ir asmenims, nedirbantiems Seimo kontrolierių įstaigoje, bet dalyvavusiems tiriant skundą. Atlikęs tyrimą, Seimo kontrolierius priima vieną iš šių sprendimų: 1) perduoti medžiagą tardymo organams, kai aptinkami nusikaltimo požymiai; 2) pareikšti ieškinį teisme siūlant atleisti iš užimamų pareigų kaltus piktnaudžiavimu ir biurokratizmu pareigūnus, išskyrus tuos, kuriuos skiria Prezidentas arba skiria ar renka Seimas, bei siūlyti, kad būtų kompensuoti moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė asmuo dėl pareigūnų padarytų pažeidimų; 3) siūlyti žinybinei kolegialiai institucijai, tikrinamos įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas; 4) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą ar biurokratizmą; 5) atmesti skundą, kai nepasitvirtina jame nurodyti pažeidimai; 6) pranešti LR Seimui ar Prezidentui apie ministrų ar kitų Seimui ar Prezidentui atskaitingų pareigūnų (išskyrus jų tyrimo sritims nepriklausančių) padarytus pažeidimus. Priimdamas sprendimus dėl pareigūno piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, Seimo kontrolierius negali pakeisti ar panaikinti priimtų to pareigūno sprendimų. Nustatęs, kad sprendimas priimtas dėl pareigūno piktnaudžiavimo, Seimo kontrolierius turi imtis priemonių, kad toks sprendimas įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikintas. Seimo kontrolieriaus siūlymas pakeisti neteisėtą pareigūno sprendimą privalo būti nagrinėjamas institucijoje, kuriai toks pareigūnas yra atskaitingas. Teismo sprendimas Seimo kontrolieriaus siūlymu atleisti iš užimamų pareigų kaltus piktnaudžiavimu ar biurokratizmu pareigūnus privalomas darbdaviui ir yra pagrindas nutraukti darbo sutartį. Skundai turi būti ištirti ir pareiškėjui atsakyta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Prireikus tyrimo terminą Seimo kontrolierius gali pratęsti dar vienam mėnesiui. Apie tai jis turi pranešti pareiškėjui. Pareigūnai, kurių veiksmai įeina į Seimo kontrolierių veiklos kompetencija, gali kreiptis į Seimo kontrolierių prašydami pateikti išvadą, ar sprendimai nesukels pasekmių, kurios vėliau galėtų būti apskųstos Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolierius gali atsisakyti pateikti tokią išvadą. Jei tyrimo metu nustatoma daug ar šiurkščių įstatymų pažeidimų, Seimo kontrolierius apie tai privalo pranešti Seimui, Vyriausybei ar atitinkamos savivaldybės tarybai. Jeigu tyrimo metu išaiškėja įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumų, prieštaravimų ar spragų, apie tai Seimo kontrolierius praneša atitinkamai Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai. Jeigu Seimo kontrolierius dėl ligos, atostogų, išvykimo į užsienį ar kitų priežasčių negali eiti savo pareigų, jas įstaigos vadovas paveda laikinai eiti kitam kontrolieriui. Jeigu Seimo kontrolierius dėl giminystės ryšių ar kitų svarbių priežasčių negali nešališkai nagrinėti konkretaus skundo, tai kontrolierių įstaigos vadovas skundą tirti paveda kitam kontrolieriui. Jeigu dėl tokių pačių aplinkybių konkretaus skundo negali nagrinėti Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, jis privalo jį perduoti nagrinėti kitam Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolieriai pagal pareigūnų veiklos tyrimo sritis arba, jų sutikimu, Seimo kontrolierių įstaigos atstovas viešiesiems ryšiams ir informacijai teikia informaciją spaudai ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms apie pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba biurokratizmo atvejus. Neteikiama visuomenei informacija, kuri yra neskelbtina pagal LR valstybinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą. Jei Seimo kontrolierius aptinka kitų pažeidimų, nenurodytų piliečių skunduose, jis juos tiria savo iniciatyva, kai atitinkami klausimai priskirti jo kompetencijai, arba perduoda juos ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 dienos raštu pateikia Seimui praėjusių kalendorinių metų darbo ataskaitą, kuri turi būti paskelbta ir nagrinėjama Seime. Ataskaitoje pateikiama ir apibendrinta informacija. Tuo pat metu pateikiama ir svarstoma Seime Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto informacija apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą ir siūlymai šios įstaigos veiklai pagerinti. XII. Lietuvos Respublikos rinkimų teisė 1. Rinkimų teisės sąvoka. 1.1. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė. 1.2. Rinkimų teises šaltiniai. 2. Rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys. 2.1. Lietuvos rinkimų sistemos ypatumai. 3. Rinkimų teisės konstituciniai principai. 4. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. 4.1. Rinkimų komisijos jų rūšys, 4.1.1. sudarymo tvarka ir kompetencija. 4.2. Rinkėjų sąrašai. 5. Rinkimų apygardos. 5.1. Rinkimų apylinkės. 6. Kandidatų iškėlimo ir registravimo tvarka. 7. Kandidatų veiklos garantijos. 8. Rinkiminė agitacija. 9. Balsavimas. 9.1. Balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas. 10. Rinkimų galiojimo sąlygos. 11. Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai. 12. Referendumas. 2b. rinkėjas- nuo 18m. , veiksnus, turi 1 balsą tiesioginiuose rinkimuose, balsuoja asmeniškai, slaptai 4. Eilinius rinkimus skelbia prezid, pirmalaikius- seimas(3/5) arba prezid(58str). Balsavimas paštu vyksta iki balsavimo dienos. balsuoja asmeniškai, slaptai. KOMISIJOS 1) Vyriausioji 2) apygardų 3) apylinkių rinkimų komisijos. Vyr kom pirmininką skiria Seimas, kiti kom nariai skiriami burtų keliu iš pateiktų kandidatūrų (organizuoja seim pirm). Vyr komisija sprendžia dėl: naujų ir pakartotinių rinkimų datų; rinkimų apygardų ribų nustatymo; rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir sudėties keitimo; kandidatų registravimo; burtais sprendžiamų klausimų; nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus; vykdo daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos funkcijas; tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas; Seimo nario įgaliojimų priešlaikinio nutraukimo; priima kandidatų į Seimo narius iškėlimo pareiškinius dokumentus, naujo Seimo narių įgaliojimų pripažinimo(išduoda pažymėjmą), nagrinėjami ginčai dėl agitacijos bei skundai dėl apyg ir apyl kom sprendimų. Apygardos tiria skundus dėl apylinkių kom, sudaro apylinkių kom-jas, apyl rinkėjų sąrašus informuoja rinkėjus apie apylinkes, organizuoja balsavimą paštu Apylinkės išdalina rinkėjo pažymėjimus, informuoja apie rinkėjų sąrašus; nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų; parengia balsavimo patalpas; organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje; suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą; svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus. Sąrašai: LR rinkėjų; vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų; rinkimų apylinkių rinkėjų. Gali būti sudaromi apibendrinti rink sąr.Sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų, piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma sąrašai. Sudaromi 2kartus: išankstiniai ir galutiniai. Vyr komisija išbraukia iš sąrašų, kai: miršta, netenka pilietybės, pripažystamas neveiksniu. 5. 71apygardą sudaro apylinkės Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. 1. Pagal patogumą rinkėjui atvykti ir rinkėjų skaičių (40 proc Daugiamandatėje: Jei dalyvavo >1/4 visų. Negalioja, jei apyl. ar apyg padarė nusižengimų, vienmandatėj: jei negalima nustatyti kas laimi ar kas patenka į antrą turą; daugiamandatėj: jei neaišku koks sąrašas skirsto mandatus ar mandatų skaičių galima nustatyti daugiau kaip vieno mandato tikslumu. 11. Pakartotiniai, jei seimas pripažino negaliojančiais, jei dalyvavo du ir nė vienas nelaimėjo. 12. Referndume svarbiausi valstybės klausimai. Iniciatyva: 1/3 seimo arba 300t. rinkėjų. Skelbia seimas. Tik R galima keisti Konst. I ir XIV skirsnio nuostatas. str. g.b. pakeistas, tik kai pasisako 3/4 lietuvių. Dalyvauja nuo 18m., tiesiogiai, slaptai. Finanuoja valstybė. T 12. Lietuvos Respublikos rinkimu teise 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. RINKIMAI, PLEBISCITAI, REFERENDUMAI yra pilieciu valios išraiškos formos. Rinkimai demokratineje visuomeneje skirti atstovaujamuju organu (parlamentu, municipalitetu) ir vykdomosios valdzios atstovu (vyriausybiu, prezidentu) rinkimui. Rinkimai jau buvo zinomi ir naudojami Graikijos miestuose - valstybese, o viduramziais kaip kur buvo renkami karaliai. Taciau tik 1789m. Prancuzijoje pirma karta rinkimu teise buvo paskelbta valstybes pilieciu teise, panaikinti luomai ir visi zmones pripazinti lygiais prieš istatyma. Zodis "rinkimai" vartojamas kaip juridinis terminas išreikšti tam tikram aktui, kurio deka zinomas visuomeninis ar politinis junginys išskiria iš savo tarpo viena ar kelis savo narius kaip atitinkamos visuomenines grupes ir visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkancius reikalavimus uzimti tam tikras pareigas. Tauta, savo zinioje turinti atskira teritorija ir nustaciusi jai valdymo forma, vykdo savo suverenuma. Pagrindinis tautos savarankiškumo teisinis principas - suverenumo priklausymas tik tautai, o suverenios tautos valios išreiškimas rinkimais - tai tik dalies jos, t.y. rinkeju, balsu išdava. Teise dalyvauti rinkimuose suteikiama ne visai suvereniai tautai, o tik jos teisinei daliai. Teise dalyvauti rinkimuose vadinama politine rinkimu teise. Tie šalies pilieciai, kurie šia teise naudojasi ir yra teisine tauta. Taigi rinkeju visuma nera pati gyvoji tauta, o tik jos reprezentante. Rinkejai, reprezentuodami gyvaja tauta, atlieka savo funkcija, socialine pareiga. Reprezentacija nera ju subjektyvi teise. Suverenine tautos valia reikšdami balsavimu rinkejai veikia ne savo, o tautos vardu. M. Riomeris nagrineja rinkimus kaip rinkeju interesu atstovavimo problema. Atstovaujama tada, kai vienas asmuo daro ka nors uz kita, t.y. kai atstovo veiksmas kartu yra ir atstovaujamojo valios pareiškimas. M. Riomeris išskiria 2 atstovavimo tipus: 1) Atstovavimo mandata kaip asmens valios tesima ir 2) Reprezentacija kaip asmens valios perdavima. RINKIMU TEISE - tai pilieciu teise dalyvauti rinkimuose bei buti išrinktiems ir atstovauti tauta valstybes vyriausybeje. Rinkimai ir rinkimu teise kaip normu visuma, reguliuojanti visa rinkimu procedura, yra glaudziai susijusi su visais kitais demokratiniais institutais, o visu pirma - su piliecio teisemis ir laisvemis. Rinkimu teises demokratiškumas priklauso nuo teisiu ir laisviu demokratiškumo. Taip pat rinkimai yra istoriškai butinas demokratijos formavimosi elementas. Renkamumas tampriai moraliai susaisto parlamenta ir tauta, yra pastarosios atstovavimo politines jegos šaltinis. Iš dvieju pagrindiniu rinkimu instituto elementu, tik aktyvioji rinkimu teise turi subjektyviosios teises bruozu. Pasyvioji rinkimu teise (teigiamu ir neigiamu savybiu visuma), leidzianti buti išrinktam, daro sugebejimo pasinaudoti privilegijomis, o ne teises, kuri galejo buti igyvendinta, ispudi. Rinkimuose susiduria ivairiu grupiu interesai, vyksta atkakli rinkimine kova. Daugelyje šaliu rinkimai yra ne tik priemone rezimui paremti, ju deka tauta pasirenka politinius lyderius ir politikos krypti. Taigi, kandidatu pasirinkimas yra tolygus konkrecios politikos pasirinkimui. Rinkimai gali buti traktuojami kaip: 1. Ryšys tarp valdanciuju ir valdomuju; 2. Vienas politinio proceso elementu. Daugelyje pasaulio valstybiu rinkimai yra visuotiniai, lygus, slapti ir tiesioginiai. Rinkimai yra VISUOTINIAI, jeigu neribojami turto, socialiniu, rasiniu ar paveldejimo skirtumu. Amzius ir kiti cenzai i visuotinumo savoka neieina. šalies pilietybe - reikalavimas pateisinamas. Daugelis valstybiu susiduria su ABSENTIZMU - nedalyvavimu balsavime. Absentizmas gali buti: 1. Apolitinis (jo priezastys - liga, toli rinkimu apyl. ir kt.); 2. Politinis (jo priezastis - nedalyvavimas rinkimuose kaip politine pozicija). Absentizma daznai veikia ivairios aplinkybes - tai politines ir ekonomines priezastys (Pvz.: siekiant ji iveikti, leidziama balsuoti paštu, iš anksto). ABSENTEIZMO pasekmes - išrenkama mazu balsu kiekiu (išrenka ne ta); rinkimai neivyksta (pinigu iššvaistymas). LYGIEMS rinkimams butinos 3 salygos: 1. Kiekvienas rinkejas disponuoja lygiu balsu skaiciumi; 2. Kiekvienas deputatas atstovauja lygiam rinkeju skaiciui; 3. Negalimas rinkeju dalijimas i kurijas pagal turtinius, rasinius, religinius ar kt. pozymius. Renkamu atstovu skaicius turi priklausyti nuo rinkeju skaiciaus apygardoje. RINKIMU KLASIFIKAVIMAS: I. Pagal rinkeju valios išreiškimo pobudi: 1. TIESIOGINIAI (rinkejas balsuoja uz konkretu saraša ar kandidata); 2. NETIESIOGINIAI (kai tarp rinkeju valios išreiškimo ir kandidato yra tarpine grandis). Yra keletas atmainu: 2.1. Rinkikai. Lietuvoje 1928, 1938m. rinkejai rinko rinkikus, o rinkikai - konkretu pareiguna. 2.2. Daugiapakopiai rinkimai (nieko bendro su demokratija). 2.3. Rinkeju valia išreiškia nuolat veikianti atstovaujamoji institucija (Kinija). Reikia skirti korporatyviniu kolegialiu organu formavimo buda nuo rinkimu. Instituta formuojant korporatyviniu budu, kandidatai skiriami iš viršaus arba keliami iš apacios. Rinkimai yra ivairiu rušiu. Yra politiniai ir nepolitiniai rinkimai. Nepolitiniai - kai rinkimu objektas nesusijes su valdzios instituciju formavimu, ju nereglamentuoja teises normos (susitarim.). Politiniai rinkimai susije su valstybes instituciju formavimu. I rinkimus, ju realuma, vaidmeni formuojant valstybes institucijas reikia ziureti de jure ir de facto: - ar jie vyksta demokratinio r. valstybese; - nedemokratinio r. valstybese (pereinamojo laikotarpio) yra savi ypatumai; - rinkimai nedemokratinio r. salygomis. Lietuva patyre visus tris variantus: 1928, 1938m. Prezidento rinkimai - nedemokratiški, Pereinamuoju laikotarpiu 1989m. rinkimai i Sajungos LSD - demokratiški (savo forma), dabar - demokratiški. Rinkimu organizavimo tvarka nustato nacionalines teises normos. RINKIMU KLASIFIKAVIMAS II. Pagal renkamaji organa rinkimai gali buti: 1. PREZIDENTINIAI; 2. PARLAMENTINIAI; 3. SAVIVALDYBIU ir kt. III. Pagal juos apsprendusias priezastis: 1. EILINIAI; 2. NEEILINIAI; 3. PAPILDOMI. IV. Pagal organizavimo ar vykdymo teritorija: 1. BENDRANACIONALINIAI; 2. REGIONINIAI (pas mus kol kas nera); 3. VIETINIAI (Savivaldybiu tarybu). V. Pagal teritorija kitu aspektu: 1. VISUOTINIAI; 2. DALINIAI (pakartotiniai rinkimai, pakartotiniai balsavimai, rink. vietoj neesanciu seimo nariu). Rinkimu ypatumai priklauso nuo valstybes rezimo, taip pat turi itakos ir valstybes forma: pvz. Monarchija - renka tik parlamenta, Respublika - renka valstybes vadova ir parlamenta. Kokie rinkimai - demokratiški rinkimai? Rinkimai laikomi DEMOKRATIšKAIS, jeigu: 1. Visi rinkimu teise turintys gyventojai turi realias galimybes balsuoti (K - pil., sulauke 18m., išskyrus neveiksnius); 2. Rinkimai vyksta reguliariai nustatytu laiku (K ir istat. apibrezia v-bes instituciju kadencijas); 3. Ne vienai didesniai gyventoju grupei nera apribota galimybe sukurti partija ir iškelti savo kandidata (I savivaldybiu taryba - negalima; I Seima - galima su 1000 palaik.; I Prezidentus - galima); 4. Visos vietos Parlamente uzimamos konkurencijos budu: 1. T.b. iškelti 2 ir daugiau kandidatu; 2. 5. Rinkimu kampanija sazininga ir tolerancija; 6. Rinkeju valios pareiškimas nevarzymas jokiais išankstiniais reikalavimais; 7. Rinkimuose gali dalyvauti visi turintys rinkimu teise pilieciai; 8. Renkamos institucijos nariai visiškai atskaitingi savo rinkejams. Didelis demesys rinkimams atsirado po II-ojo Pasaulinio karo. Parlamentineje sistemoje rinkimai lemia ir valstybes vykdomosios valdzios struktura. Parlamentines sistemos esme - vyriausybes atskaitingumas parlamentui. Su rinkimais siejasi ir itaka: - partinei sistemai; - istatymu leidybai; Laimejusios politines partijos programa tampa vyriausybes veiklos programa (igauna teisine forma); - valdininkijai; - vykdomajai valdziai. Rinkimai atspindi rinkeju partiniu simpatiju pokycius (i krašto valdzia) jo evoliucija. YRA 2 RINKIMU POVEIKIAI: 1. INSTITUCINIS - poveikis valdzios strukturoms 2. SOCIALINIS - RINKIMAI (pats terminas): 1. OBJEKTYVIAJA prasme pagal pacios teises skirstyma i 2. SUBJEKTYVIAJA prasme objektyviaja ir subjektyviaja 1. Objektyviaja prasme rinkimu teise sudaro visuma teises normu, kurios reguliuoja rinkimu organizavima. Konstitucines teises normos sudaro atskira teises instituta - rinkimu teise. šios normos gali buti skirstomos i: - MATERIALINES kurios nustato pilieciu teises dalyvaujant rinkimuose, principinius reikalavimus kandidatams; - PROCESINES kurios reglamentuoja kaip pilieciai gali pasinaudoti K ir istat. numatytomis rinkiminemis teisemis. Procesiniu normu yra didzioji dalis. 2. Rinkimu subjektyvioji teise - tai tos teises, kurias turi kiekvienas pilietis, remdamasis objektyviomis teises normomis. Subjektyvioji rinkimu teise skirstoma i: - AKTYVIOJI teise rinkti atstovaujamasias institucijas; - PASYVIOJI buti renkamam ir išrinktam i atstovaujamasias institucijas. Aktyviajai rinkimu teisei reikalavimai lakoniški (K 34str.). Veiksnuma nustato tik teismas, gaves gydytoju komisijos išvada. Tiek aktyviaja, tiek pasyviaja rinkimu teise turi tik Lietuvos Respublikos pilieciai. Savivaldybiu lygyje problemu nera: istatymai numato, kad uzsienieciai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje gali dalyvauti Savivaldybiu tarybu rinkimuose. ES pilieciai, gyvenantys kitoje ES valstybeje, turi teise dalyvauti savivaldybiu tarybu rinkimuose. ES direktyvos orientuoja rinkimu istatymu raida ta linkme, kad ES pilieciai, turintys darba, gales dalyvauti ir parlamento rinkimuose. RINKIMU TEISES šALTINIAI šaltiniai - t.y. ivairus teises aktai, kuriuose itvirtintos normos, reglamentuoja rinkimu tvarka. šaltiniu sistema priklauso nuo: 1. Konkrecios teisines sistemos, kuriai priklauso valstybe; 2. Konkrecios valstybes teises yupatumu. Lietuva priklauso Kontinentines teises šeimai, tai šaltinis - teises norminis aktas. Teises doktrinoje rinkimu teises šaltiniai: 1. Konstitucijos; 2. Tarptautiniai teises aktai; 3. Istatymai; 4. Politiniu partiju istatai (nuostatai); 5. Paprotines normos (uztikrinti neigaliems zmonems galimybe dalyvauti rinkimuose atnešant balsadeze, paštu); 6. Ivairiu rinkiminiu teismu išaiškinimai (Kaip kuriose v-bese yra specialus teismai). Lietuvoje rinkimu teises šaltiniai: 1. Konstitucija (4, 34, 55-58, 78-80, 119 str.); 2. Istatymai - svarbiausi šaltiniai. Istatiminis reglamentavimas salygojamas 2-ju priezasciu: 1) Apsprendzia reguliavimo dalyko socialinis-politinis reikšmingumas. Pagrindine teisine forma - istatymas. Tai salygoja butent paties istatymo, kaip teises šaltinio, stabilumas. Konstitucijoje rinkimu teises klausimai reglamentuojami skirtinguose skirsniuose: I - Apie valstybe, Apie pilieciu teises, Sk., reglamentuojanrys atskiru valstybes instituciju statusa (Seimo, Vyriausybes, Prezidento). Problema - vieningo rinkimu istatymo priemimas (Kaip kurios v-bese - kodeksai). Rinkimu istatymai turi buti unifikuoti. 3. Savotišku šaltiniu Lietuvoje yra Vyriausiosios rinkimu komisijos sprendimai. 3. RINKIMU TEISES KONSTITUCINIAI PRINCIPAI Principu pazeidimas pakerta paciu rinkimu legitimuma ir paciu valstybes instituciju legitimuma. Rinkimu teises principai itvirtinti Konstitucijoje: 1. VISUOTINE RINKIMU TEISE Visi pilieciai, sukake 18m., turi teise dalyvauti rinkimuose. Išlyga: nedalyvauja neveiksnus (pripaz.Teismo. Tai numato CPK). Problemos su: - teismo nepripazinti neveiksniais, bet gyvena spec.pensionatuose (nesuvokia). Gydytojai gali jiems uzdrausti; - nezinia kur esanciais, dingusiais be zinios. T.p. susiduriama su ivairiais cenzais ) tam tikrais reikalavimais pilieciams, norintiems dalyvauti rinkimuose. Aktyviajai ir pasyviajai rinkimu teisei skirtingi cenzai. Aktyviajai rinkimu teisei budingas amziaus cenzas. Ivairius cenzus atitinkantys rinkejai sudaro elektorata. Rinkeju korpusas: Teisinis - itrauktas i rinkeju sarašus; Faktinis - faktiškai dalyvaujantys; Potencialus - visi potencialus rinkejai - iregistruoti ir neiregistruoti. Pasyviajai rinkimu teisei budingi šie cenzai: 1. Amziaus cenzas Seimo nariui - 25 m. Prezidentui - 40 m. Savivaldybes tarybos nariui - 21 m. Pasyvios rinkimu teises cenzas aukštesnis ir priklauso nuo to, i kuria institucija renkamas. Demokratiška - patys rinkejai sprendzia, ar rinkti, ar nerinkti (del amziaus ribos). 2. Seslumo cenzas Renkamas asmuo turi buti pragyvenes valstybeje, savivaldybes teritorijoje t.t. istatymais nustatyta laikotarpi: Prezidentas - ne maziau 3 paskutinius metus nuolat gyventi Lietuvoje, Seimo narys - nuolat gyventi Lietuvoje (Istatymas "Del asmenu nuolat gyvenanciu Lietuvos Respublikoje"). 3. Nesuderinamumo cenzas Tai t.t. draudimai asmenims uzimti t.t. pareigas ar del kt. aplinkybiu balotiruotis i t.t. pareigybes (siejamas su valdziu atskyrimo savotiška garantija). Reikalavimai tiek Savivaldybes tarybos, tiek Seimo nariui. Savivaldybiu tarybu nariais negali buti renkami: -asmenys, kurie likus 65d. iki rinkimu nebaige atlikti bausmes, neveiksnus, nepakaltinami; - rinkimu diena atliekantys tikraja karo tarnyba, likus 65d. iki rinkimu neišeina i atsarga: polic., Kr. apsaug., kt. sukarintu tarnybu pareigunai. Kitokie, išskyrus išvardintuosius (del kilmes, politiniu paziuru, kalbos, socialines kilmes) apribojimai draudziami. T.y. baigtinis sarašas. Analogiški reikalavimai ir Seimo nariams. Prezidentui šiek tiek kitaip. Pasyviosios rinkimu teises cenzai Prezidentui: 1. Amziaus; 2. Kvalifikuotos pilietybes (pilietis pagal kilme). Prezidentas negali buti optantas arba naturalizuotas. 3. Jis gali buti renkamas Seimo nariu. Vienas iš reikalavimu - nesusijes priesaika uzsienio valsytybei. 2. TIESIOGINIAI RINKIMAI Rinkejai valia išreiškia betarpiškai. 3.LYGUS RINKIMAI šio principo realizavimas suteikia kiekvienam rinkejui teise itakoti rinkimu rezultatus. šis principas - tai Konstitucinio principo, nustatancio zmogaus teisine padeti, lygiateisiškumo pasireiškimo forma. Uztikrinamas taip: kiekvienas rinkejas turi tiek pat balsu, kaip ir visi kiti (1 zmogus, 1 balsas). Priklausomai nuo valstybeje pasirinktos sistemos - gali buti ir daugiau: Pvz.: pagal vienmandate - 1, pagal daugiamandate - 3 (bet ir kitas turi tiek pat). Kitas aspektas - kiekvienas balsas - lygiavertis (vienodai itakoja rinkimu rezultatus). Formaliai - kiekvienam atstovui išrinkti reikalingas vienodas atstovu balsu skaicius. 4. SLAPTAS BALSAVIMAS šis principas reiškia, kad niekas negali kontroliuoti rinkeju valios. Jo igyvendinimas uztikrinamas suteikiant galimybe pilieciui uzpildyti biuleteni kabinose. Kam to reikia? Kad zmogus galetu pareikšti savo valia nesibaimindamas. Teisinis ir praktinis šio principo igyvendinimas: * Lietuvoje pilieciai balsuoja asmeniškai ir slaptai: * Asmuo negali perduoti balsavimo teises kitam (yra Konstitucinis draudimas); * Jei pats negali, tai gali paprašyti kito asmens (išskyrus rinkimu komisijos pirm., narius ar stebetojus); * Draudziama atskleisti balsavimo paslapti; * Balsavimo metu negalima paveikti ir kontroliuoti rinkeju valios. Be konstituciniu rinkimu teises principu yra ir istatyminiai principai: 1. RINKIMU VYKDYMO VIEšUMAS šio principo turini atskleidzia rinkimu istatymas: 1. Vieši rinkimu komisijos posedziai; 2. Galimybe dalyvauti komisijos posedziuose politinems partijoms, spaudos atstovams, stebetojams, kandidatams; 3. Galima irašineti, filmuoti, fotografuoti. Reportazas - tik leidus RK. 4. Komisijos negali rengti uzdaru posedziu. 2. VIEšAS BALSAVIMAS Lietuvoje nera istatymiškai itvirtintas. Jis susijes su aktyviaja rinkimu teise - Laisvu rinkimu principu. Ar balsavimas teise, ar pareiga? Lietuvoje - teise, jokiu sankciju. 4. RINKIMU ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKA RINKIMU ORGANIZAVIMAS - tai tam tikras procesas iš nuosekliai viena po kitos einanciu stadiju. RINKIMU PROCESAS - rinkimu istatymai ar kitais teises aktais sureguliuota asmenu ar organizacviju veikla, rengiant rinkimus i atstovaujamasias institucijas, Savivaldybiu tarybas bei renkant Prezidenta. RINKIMU PROCESAS = RINKIMINE KAMPANIJA ši veikla susideda iš t.t. nuosekliai einanciu etapu: I Rinkimu paskelbimas; II Rinkimu apygardu nustatymas; III Rinkimu apylinkiu nustatymas; IV Rinkimu komisiju sudarymas; V Rinkeju registracija; VI Kandidatu iškelimas; VII Agitacine kampanija; VIII Balsavimas; IX Balsu skaiciavimo ir rinkimu rezultatu nustatymas; X II-as balsavimo turas (jei reikia); XI Galutinis rinkimu rezultatu nustatymas ir ju paskelbimas. šios stadijos atskirose valstybese panašios. Rinkimu procesas susijes su tam tikru terminu nustatymu. Yra keli RP reglamentuojantys budai: 1) Grieztas terminu nustatymas istatyme (Lietuvoje); 2) Termina nustato kiekviena karta ta institucija, kuri skelbia rinkimus. I. RINKIMU PASKELBIMAS Balsavimo datos nustatymas. Vyriausioji rinkimu komisija nustato darbini grafika - kada kas bus padaryta. šio etapo esme - datos nustatymas. Seimo rinkimus: EILINIUS - skelbia Respublikos Prezidentas ne veliau kaip likus 6 men. iki Seimo nario kadencijos pabaigos (Po 1992m. naujove - jei likus 4 men. iki S.nariu igaliojimu pasibaigimo Prezidentas nera paskelbes rinkimu datos - Eiliniai Seimo rinkimai rengiami paskutini Sekmadieni, nuo kurio iki kadencijos pabaigos lieka ne daugiau kaip 1 men.). PIRMALAIKIUS - gali skelbti Seimas arba Prezidentas. Seimas - savo nutarimu, priimtu 3/5 visu s.nariu balsu dauguma (Seimas pats pasileidzia, K 58 str. 1d.). Prezidentas - numato K 58str. 2d. Prezidento: EILINIUS - likus ___ skelbia Seimas. NEEILINIUS - skelbia K 89str., nustatyta tvarka. Jei eiliniai rinkimai turi vykti karo metu, Seimas ar Prezidentas priima sprendima pratesti kadencija ir rinkimai skelbiami praejus 3 men. po karo pabaigos. Savivaldybiu tarybu: - Seimas, likus ne maziau 5 men iki kadencijos pabaigos. Jei likus 4 men. Seimas nepaskelbia - paskutini sekmadieni nuo kurio iki kadencijos pabaigos lieka 1 men. II. RINKIMU APYGARDU IR APYLINKIU NUSTATYMAS Rinkimu apygarda - teritorinis rinkimu vienetas, kuriame renkami vienas ar daugiau deputatu. Toks suskirstymas turi svaria politine - teisine reikšme, nes nuo to turi reikšme balsavimo rezultatai. Apygardos priklauso nuo renkamu deputatu skaiciaus: 1) Vienmandates rinkimu apygardos; 2) Daugiamandates rinkimu apygardos. Rinkimu apygardos turi buti sudaromos taip, kad butu uztikrintas rinkeju balsu lygiavertiškumas. Vienmandates apygardos sudaromos su daugmaz vienodu rinkeju skaiciumi. Pagal LR Seimo RI - sudaroma 21 rinkimu apygarda, atsizvelgiant i: 1) Gyventoju skaiciu; 2) Administracini-teritorini suskirstyma. Rinkeju skaicius gali svyruoti nuo 0.9 iki 1.1 proc. vidutinio gyventoju skaiciaus visose rinkimu apygardose. Praktikoje itaka rinkimu rezultatams pasiekiama rinkimu zirklemis (rinkimu geografija, rinkimu geometrija), padarant skirtingo dydzio rinkimu teritorijas. Galima suskaidyti teritorija taip, kad partija, esanti valdzioje, skelbtu rinkimus ten, kur yra palaikoma. Daugiamandate apygarda. Lietuvoje - balsuoja visi rinkimu teise turintys rinkejai. Visa Lietuva viena didele rinkimu apygarda, renkama 70 kandidatu. Dabar sudetingesne tvarka numatyta Savivaldybiu tarybu rinkimo istatyme: rinkimai vyksta pagal proporcine rinkimu sistema - visa Lietuvos teritorija viena daugiamandate rinkimu apygarda. Cia istatymas numato t.t normas: Priklausomai nuo gyventoju skaiciaus toje apygardoje renkamas t.t deputatu skaicius: jei daugiau 500000 rinkeju - 51 deputatas; 300500 rinkeju - 41 deputatas; 100300 rinkeju ) 31 deputatas. (Savivaldybiu tarybu rinkimo istat. 9 str. 2d.). Pagal teritorini organizavimo principa sudaromos rinkimu apylinkes, atsizvelgiant i rinkeju skaiciu toje apygardoje ir patoguma atvykti balsuoti. Jos daugmaz stabilios - mokyklos, kulturos namai ir t.t. Apylinkiu saraša skelbia VRK VZ. IV. RINKIMU KOMISIJU SUDARYMAS Yra keli budai (2 pagrindiniai): 1) Kai institucijos sudaromos prieš kiekvienus rinkimus; Pirmenybe atstovavimui. Toks budas leidzia pritraukti iv. gyventoju sluoksnius, atnaujinama sudetis, mazesne itaka rinkimams. 2) Dirba pastoviai. Akcentas - profesionalumas. Labai reikšminga institucija - rankose visa informacija. 3) Mišrus budas. Vadovaujancioji institucija dirba pastoviai. Zemesnes sudaromos per kiekvienus rinkimus. Iki 1993 m. visos politines partijos galejo deleguoti kandidatus. Lietuvoje VRK renkama 4m., kitos - tik tam laikui. Iki 1990m. buvo sudaromos skirtingos komisijos, atsakingos uz Savivaldybiu tarybu, Seimo, rinkimus, atskira Prezidento rinkimu komisija, kuri veliau buvo paleista. Buvo kreiptasi i KT, kuris ivertino tai, kaip istatymu nesuderinamuma. Dabar yra 1 vyriausioji rinkimu komisija, kuri organizuoja visus rinkimus. VRK - apygardu rinkimu komisijas, apylinkiu rinkimu komisijas; Prezidento rinkimai - VRK, miestu ir rajonu apylinkiu rinkimu komisijos; Savivaldybiu tarybu - VRK, apygardu rinkimu komisijos, apylinkiu rinkimu komisijos. Vyriausiaja rinkimu komisija (VRK) sudaro, jos sudeti keicia Seimas iš teisininku ir politiniu partiju, gavusiu mandatus, atstovu. Apygardu komisijas sudaro VRK. Apylinkiu komisijas sudaro Apygardu rinkimu komisijos. Vyriausioji rinkimu komisija dabar organizuoja visus rinkimus ir referendumus. Reikalaujama, kad komisiju nariai - teisininkai - sustabdytu naryste partijose (VRK ir Apyg. komis.) Rinkimu komisijos nariais gali buti: - galejimas buti seimo nariu (išskyrus amziu, ne 25, o 18m.); - anksciau nebuvo atleistas iš rinkimu komisijos uz rinkimu istatymo pazeidimus; - kandidatai; - atstovai rinkimams. Numatyta priesaika ar rašytinis pasizadejimas visu RK nariams (VRK nariai prisiekia Seime (pirmininkui ar pavaduotojui), o apygardu RK nariai rašo rašytinius pasizadejimus. Teisine priesaikos reikšme: SRI 17str. Tai juridinis faktas, susijes su darbo pradzia. V. RINKEJU REGISTRACIJA Rinkeju sarašu sudarymas Praktikoje - pastovus sarašai. Rinkejai patys turi pasirupinti, kad butu irašyti i sarašus. Sudaromi išankstiniai ir galutiniai sarašai (SRI 23str.). Sudaromi: -LR rinkeju sarašas; -vienmandaciu rinkimu apygardu sarašas; -apylinkiu sarašas; Pasikeite sarašu sudarymo logika. Anksciau - iš apacios i viršu, t.y., pradedama nuo apylinkiu ir veliau viskas sumuojama, dabar galioja atvirkštinis variantas. Istatymas teigia lakoniškai: irašomi visi rinkimu teise turintys pilieciai. (pagal paso duomenis ir Gyventoju registra - tai išankstiniai sarašai). Gyventoju registras. Vieningo centro, kuris tuo uzsiimtu, nera. Yra registro valdytojas Statistikos departamente, o realiai tai daro VRM. Registre duomenys konkretesni nei rinkeju saraše. Jau yra istatymo projektas del Gyventoju registro. Lietuvos rinkeju saraša formuoja ir tvarko VRK, gavusi iš registro duomenis. Kompuose nuolat yra sarašai, jie tik koreguojami. Toliau VRK pagal respublikini rinkeju saraša sudaro ir per 65 dienas atiduoda apygardai, ši - apylinkems. Likus 45 dienoms iki rinkimu turi buti išrašyti rinkeju pazymejimai. Juos išnešioja ir tikslina gyventoju duomenis. Likus 7 dienoms pateikiami galutiniai rinkeju sarašai, bet ir juose pasitaiko netikslumu. G e l e z i n e n u o s t a t a - tikslinant iš rinkeju sarašo negalima išbraukti asmenu. Tokie asmenys irašomi i papildomus rinkeju sarašus. Istatymas numato, kad iki 14 arba 18 val. galima irašyti i papildomus sarašus (reikia patikrinti, ar asmuo neprabalsavo kitose apylinkese). Rinkejo pazymejimas Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis dalyvaujama balsavime. Ist. numato atvejus, kai pazymejimas neišduodamas arba neteisingai išrašytas. Skundai del rinkeju sarašu sudarymo. Jei iškraipyta pavarde, neišrašytas pazymejimas galima skustis apylinkes RK likus ne maziau kaip 7 dienoms iki rinkimu (Seimo). Jei tai netenkina, numatyta teismine gynybos tvarka: galima kreiptis i apylinkes teisma, jis privalo skunda išnagrineti per dvi dienas ir teismo sprendimas yra galutinis. I rinkeju sarašus irašomi ir tie LR pilieciai, kurie yra uzsienyje. Jei vyksta Seimo rinkimai, tai jie irašomi i ta apylinke, kur yra Seimas. Balsuoti turi teise nuteistieji, asmenys esantys ligoninese ir kitose gydymo istaigose, kariai. Butinosios tarnybos kariai irašomi ten, kur gyveno iki pašaukiant. Balsuoti galima laivuose, jei jie išvyksta likus 12 ir maz. dienu iki rinkimu; rinkimu apylinke laikoma ta, kur yra laivo administracija. Nuteistieji irašomi ten, kur gyveno iki bausmes arba ju prašymu bausmes atlikimo vietoje. Gyventoju registras Vieningo centro nera. Registro valdytojas - Statistikos departamento skyrius. Rinkeju saraše irašomas: asmens kodas, pavarde, vardas, adresas (Istat.) VRK pagal LR rinkeju saraša sudaro ir, ne veliau kaip per 65d. perduoda Apygardai, Apygarda - Apylinkei sarašus. Vyksta sarašu tikslinimas. Po to išduodami rinkeju pazymejimai. Likus 7d. iki rinkimu pat. galutiniai rinkeju sarašai. Tikslinant išbraukti negalima (jei kaimynas pasake, kad nebegyvena). Papildomai itraukti galima iki 18val. (kad galetu patikrinti ar neprabalsavo kitur) 23 str. 10d. Rinkeju pazymejimai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis pil. gali dalyvauti balsavime (23 str. 5d.). Skundai del rinkeju sarašu sudarymo (23 str. 11d.). Gali skusti apylinkes rinkimu komisijai (likus ne maziau 7d.). jei netenkina - teismines gynybos i apylinkes teisma. Uzsienyje gyvenantys LR pilieciai (23 str. 8d.) irašomi i ta apylinke, kur yra Seimas. Kariai, ligoniai, kaliniai balsuoja 23 str. 9d. num. tvarka. Balsavimas laivuose VI. KANDIDATU IšKELIMAS Tai priklauso nuo pasirinktos rinkimu sistemos. Visi rinkimu istatymai numato, kad kandidatus galima kelti vienmandatinese ir daugiamandatinese apyg. Teise kelti kandidatus turi: - politine partija, iregistruota pagal PPPOI ne veliau kaip 65 dienos iki Seimo rinkimu; -pavienius asmenis gali kelti pilieciai, jei kandidato iškelima parašais palaiko ne maziau kaip 1000 tos apygardos rinkeju (Seimo rink.). Kandidatai turi atitikti reikalavimus: - nuolat gyventi Lietuvoje, - buti nesusietas priesaika ar pasizadejimu su kita valstybe, yra - amziaus cenzas (Prezidentui - 45 m., Seimo nariui - 25 m.). Kandidatais negali buti kariškiai ir neatlike bausmes. PP kandidatus kelia pateikdama saraša. Yra du sarašo sudarymo variantai: 1.Grieztas- ji sudaro partija ir rinkejai jo keisti negali; 2.Lankstus - rinkejai gali sarašus keisti rinkimu metu, suteikdami kuriam nors kandidatui pirmenybe. Lietuvoje tokia galimybe numatyta Seimo rinkimuose. P.S. Kai kur pvz. Latvijoje centralizuoti rinkimu sarašai nesudaromi, o pats pilietis ateina balsuoti ir tada irašomas i sarašus. VR Komisijai PP pateikia pareiškima, istatu ir iregistravimo dokumentine kopija, daugiamandateje apygardoje keliamu kandidatu saraša, vienmandatese - kandidatu saraša; kiekvieno kandidato pasirašyta isipareigojima, kad nutrauks darbine veikla (parlamentines veiklos nesuderinamumas su kt. veikla); igaliojima rinkimu atstovui, kuris atstovauja partijai RK-je; dokumenta, kad sumoketas rinkiminis uzstatas. N a u j a - PP noredama irodyti, kad laikosi istatymu, turi teise (bet nebutina) pateikti kopija spaudoje pateiktos ataskaitos apie lešu rinkimams panaudojima, finansu istaigos dokumentu kopija, kad viskas gerai su mokesciais. Save iškeles kandidatas dokumentus ir pareiškimus pateikia apygardos RK. Pateikiama: pareiškimas, isipareigojimas del darbo veiklos nutraukimo, pazyma kad sumoketas rinkiminis uzstatas; anketoje turi nurodyti visus duomenis, kad nebutu priezasciu trukdanciu kandidatuoti). Apygardos RK per 3 dienas turi išduoti lapus del 1000 parašu. Nustatytos l. grieztos taisykles: visus irašus lape uzpildo tas asmuo, kuris pasirašo palaikantis kandidata. Rinkiminis uzstatas Jis nera stabilus, tai 1 menesinis vidutinis darbo uzdarbis save iškelusiam kandidatui ir 20 MVDU - partijai (sarašui). Nauji sugrieztinimai: partijoms, po rinkimu nepateikusioms saskaitu apie lešu panaudojima per rinkimus veliau taikomas 2 k. didesnis uzstatas. Seimo rinkimuose uzstatas grazinamas per 40 dienu po galutiniu rezultatu paskelbimo, kai: 1.Save iškeles kandidatas išrenkamas; 2.Kandidatu sarašas gavo teise dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatineje apygardoje IR kai spaudoje paskelbiamos saskaitos apie lešu panaudojima rinkimineje kampanijoje. Neišrinktu kandidatu (sarašu) uzstatai eina i valstybes biudzeta. Draudziama buti kandidatu keliose rinkiminese apygardose. Jei asmuo iškeliamas keliose apygardose, turi apsispresti, kurioje kandidatuos, per 35 dienas. Neapsisprendes - išbraukiamas. 42 str. 3d. Partijos saraše turi buti ne maziau kaip 20 ir ne daugiau kaip 120 nariu (37 str. 2d.) Seimo rinkimuose. Savivaldybiu rinkimuose saraše turi buti ne maziau kaip 5 ir nedaugiau kaip bendras renkamas skaicius plius 5. Jei saraše buna maziau - sarašas anuliuojamas (43 str.). (1995 m. rinkimuose Palangoje taip ivyko). Po kandidatu iškelimo, likus 30d. iki rinkimu, sarašams burtu keliu suteikiami numeriai, jie paskelbiami VZ, prasideda rinkimu agitacija. Iškeltas ir paskelbtas kandidatu sarašas - atsiranda papildomos teisines garantijos kandidatams, kurios uztikrina galimybe pasinaudoti istatymo numatytomis teisemis realizuoti savo pasyviaja rinkimu teise. Jos yra: 1.lygios galimybes pasisakyti per susitikimus su rinkejais; 2.galimybe gauti parama iš valstybes instituciju, organizuojant susitikimus; 3.gauti reikalinga informacija, pvz. apie biudzeto vykdyma. Kiti subjektai privalo netrukdyti, numatoma atsakomybe uz draudima vykdyti savo teises. 4.asmuo atleidziamas nuo darbo ar pareigu (saviv. rink. - 14-ai dienu, Seimo - 1 men., Prezidento - 2 men.) 5. kandidato asmens nelieciamybe ( be VRK sutikimo negali buti suimtas, patrauktas baudziamojon atsakomyben, netaikomos administracines nuobaudos teismine tvarka uz veikas padarytas rinkimines kampanijos metu). VII. AGITACIJA Skiriama dvejopa: 1.tai, ka suteikia valstybe 2.tai, kas daroma uz savo lešas Yra numatyti sumu dydziai, kurie specialiose rinkimu saskaitose neturi buti viršyti. Valstybe apmoka: plakato išspausdinima bei pasisakymus per valstybini radija ir TV. Pasisakymu laika nustato VRK, suderinusi su RTV vadovybe. Laikas paskirstomas uztikrinant lygiateisiškuma. Sarašui - 1,5 val., kiekvienam kandidatui - 5 min. TV laiko, 7 min. - radijo laiko. Privaciuose kanaluose galima pliurpti kiek tik nori, bet tai riboja rinkimines saskaitos dydis. Kada kas rodosi ar šneka paskirstoma burtu keliu. Rinkimines agitacijos principas - galima viskas, kas neprieštarauja Konstitucijai ir istatymams. Jei ziniasklaida pateikia kandidata kompromituojancia medziaga, tai turi suteikti galimybe atsakomajai nuomonei. VIII. BALSAVIMAS Vyksta rinkiminese apylinkese. Paštu galima balsuoti iš kalejimu, ligoniniu, kariniu daliniu, iš namu, kai negali atvykti del sveikatos bukles. Atkreipti demesi - renkant prezidenta yra nedideliu skirtumu. IX. BALSU SKAICIAVIMAS Balsai skaiciuojami atskirai pagal daugiamandate ir vienmandates apygardas (sudaromi atskirai 2 protokolai). Apylinkes komisija (ne maziau 3/5 nariu) apziuri balsadeze, ja atidaro ir suskaiciuoja balsus. Anuliuojami nepanaudoti biuleteniai. Balsuojant paštu naudojami du vokai. Jei daug balsuojanciu paštu, vokai sumetami i atskira balsadeze. Apylinkes rinkimu komisija sprendzia, kuriuos biuletenius pripazinti negaliojanciais. Tai sprendzia RK atstovas, taciau dalyvauja ir partiju atstovai, ju nuomones irgi teiraujamasi, bet galutinis sprendimas - RK pareiguno. Jei yra nesutarimu del biuleteniu galiojimo, juos sprendzia specialus teismas. Balsavimo rezultatus apylinke toliau perduoda apygardai, kuri suveda rezultatus ir perduoda juos i VRK kompiuteri. Paprastai pirmieji rezultatai pradeda eiti jau 11-12 val. Preliminarius rezultatus turi teise skelbti tik VRK. Balsu skaiciavimo metu gali dalyvauti partiju stebetojai. Jei mato akivaizdzius pazeidimus, pastabas jie gali irašyti i protokola. Iškilus problemai del rezultatu interpretavimo gincas sprendziamas specialiame teisme arba KT, kurie tikrina, ar buvo padarytas pazeidimas pagal pirminius dokumentus, protokolus (78 str. 6d.) RINKIMU SISTEMOS Placiaja prasme tai visuma santykiu, atsirandanciu rinkimu organizavimo metu. Siauraja - istatymo numatyta rinkimu rezultatu suvedimo bei mandatus laimejusiu PP ir kandidatu mandatu paskirstymo tvarka. Yra skiriamos dvi pagrindines sistemos: - daugumos atstovavimo arba mazoritarine sistema (partine rinkimu sistema); - proporcingo atstovavimo sistema (asmenybiu rinkimo sistema); Sistemos pasirinkima lemia tradicijos, partiju padetis (išsivysciusi ar neišsivysciusi šalyje partine sistema). Tai itakoja ir laikmetis. Rinkimu sistema itakoja visa rinkimu procesa. Pvz., Rusijoje tik del proporcines rinkimu sistemos atejo Zirinovskis. LR Seimo rinkimuose galioja mišri sistema. šis konsensusas buvo priimtas 1992 m. 71 Seimo narys renkamas pagal vienmandatines apyl., o 70 - pagal daugiamandatines. ši rinkimu sistema derinasi su Konstitucijoje numatytu valstybes valdymo formos modeliu. Veliau isijungia dar ir reitingavimo elementas, bet jis nera labai efektyvus (galima numatyti, kad pirmi 2-3 asmenys sarašuose bus nereitinguojami), nes realiai kandidatai turetu pasiskirstyti dar sarašuose. Mazoritarineje sistemoje esme yra daugumos principas. Jo yra 3 atmainos: 1.absoliucios daugumos (schema 50proc. plius 1); 2.santykines daugumos (surinkti daugiau balsu negu kita partija); 3.kvalifikuotos daugumos (numatyta, kad reikia surinkti nustatyta skaiciu balsu - 2/3, 60 proc. etc). Mazoritarines sistemos pasireiškimas Seimo rinkimuose: - 1-me rate absoliucios daugumos principas (kandidatas laimi, jei dalyvavo daugiau kaip 40 proc. rinkeju ir kandidatas surinko 50proc. plius 1 visu dalyvavusiuju); - 2-me rate santykines daugumos principas (jei i 2-a rata išeina du daugiausia balsu surinke kandidatai, laimi tas, kuris surinko daugiau, jei abu balsu surinko vienodai galimi du variantai: 1. laimi tas, kuris daugiau balsu surinko 1-me rate; 2. jei ir 1-me rate balsu buvo vienodai, laimi vyresnis amziumi; Proporcines sistemos pasireiškimas Seimo rinkimuose: -skirtingai nuo vienmandates apygardos, PP kelia sarašus. Rinkimai laikomi ivykusiais, jai dalyvauja 25 proc. rinkeju. Balsai skirstomi kvotu ir liekanu metodu. Cia kyla problema, kaip atsiriboti nuo daugybes partiju, todel numatytas rinkiminis barjeras. Nurodoma, kiek maziausiai reikia surinkti mandatu, kad patektum 1992 m. barjeras buvo 4 (saviv.) ir 6 (Seimas), dabar pakeltas iki 5 (saviv.) ir 7 (Seimas). Po balsavimo, suskaiciuojama, kiek ir uz koki saraša buvo atiduota balsu, mandatai proporcingai padalijami visoms partijoms. Pats paprasciausias proporciju skaiciavimo budas - rinkimines kvotos metodas. Rinkimine kvota - tai toks balsu skaicius, kurio uztenka vienam mandatui gauti. Kvota apskaiciuojama labai paprastai: visas rinkeju skaicius dalijamas iš mandatu (Lietuvoje 70) skaiciaus. Gautas skaicius yra tas, kuris reikalingas 1 mandatui gauti. Veliau partijos gautas balsu skaicius dalijamas iš kvotos ir gautas sveikas skaicius parodo, kiek gauta mandatu. Daliklio (Normantas vadina liekanos) metodas pasiulytas belgu profesoriaus d'Hondto. Pagal ji - uz kiekvienos partijos saraša gautu balsu skc. reikia dalyti iš 1, po to iš 2, iš 3, iš 4 ir t.t. Visi gauti dalmenys surašomi eiles tvarka pagal dydi. Iš gautu dalmenu reikia atrinkti tiek didziausiu, kiek skirta mandatu ir taip suzinosime, kokioms partijoms ir kokia proporcija atitenka tai apygardai skirti mandatai. Savivaldybiu tarybu rinkimai. Jie vykdomi pagal proporcine rinkimu sistema. Argumentas uz - jie ne tokie populiarus kaip Seimo r., tad kiek rinkeju beateitu balsuoti, rinkimai laikomi ivykusiais (nera butino rinkeju skaiciaus). Argumentas prieš - kaimo zmones rinkimuose noretu matyti asmenybes, o ne pagal sarašus išrinktus neaiškius fruktus. Nuleme reali situacija po 1990 m. savivaldybiu tarybu rinkimu. Prezidento rinkimai: mazoritarine rinkimu sistema: 1-me ture - absoliucios daugumos, 2-me - santykines daugumos principas. Kodel pasirinkta proporcine sistema? Po 1990m. savivaldybiu tarybu rinkimu susikure konkreti politine sistema. Rinkimai vyko pagal mazoritarine rinkimu sistema, veliau prasidejo laikotarpis prieš ir po Konstitucijos priemimo: 1. Savivaldos veike pagal senus istatymus; 2. Pradejus darba, ivyko atitrukimas tarp tu judejimu, kurie iškele kandidatus. Du svarbus momentai (s.t.) - Konstitucija itvirtino vietos savivaldos teises ir numate, kad rinkimai vyksta pagal istatyma. Poziuris keitesi mazoritarinesa rinkimu sistemos naudai. Tai salygojo savivaldybiu specifika, kiti argumentai, tokie, kaip : "ka gali padaryti vienas zmogus be komandos?" Noras išvystyti partne sistema, Uztikrinti išrinktu tarybu atstovu kontrole ir nuleme proporcines rinkimu sistemos pasirinkima. Istatyme del politiniu partiju ir politiniu organizaciju nustatytoje tvarkoje buvo numatyta, kas visuomenines organizacijos turejo apsispresti, ar jo paslieka visuomenines organizacijos, ar registruojasi pagal politiniu partiju istatyma. Aštuonios politines organizacijos persiregistravo, o kitos, tame tarpe ir Sa`judis, liko visuomeninemis organizacijomis ir nedalyvavo rinkimuose. Dabartine rinkimu sistema reikia tobulinti. Paprasciausia butu reitingine sistema. Mero rinkimu istatymo preojekte numatyta mera rinkti tiesiogiai: savivalda yra teise spresti klasusimus ir rinkti. Todel rinkeju balsas turi buti išgirstas. Seimo - mišri; Savivaldos organu - proporcine; Prezidento - mazoritartine, absoliutines ir santykines daugumos. Rinkiminiu gincu sprendimas. Ivairiiose valstybese rinkiminiu gincu sprendimas yra labai reikšmingas ziurint per pillieciu konstituciniu teisu reguliavimo prizme. Ivairiose valstybese rinkiminiu gincu sprendimo tvarka yra skirtinga. Subjektai - paduoda skundus; Institucijos - nagrineja skundus. Svarbios yra rinkiminio ginco sprendimo teisnes pasekmes. Lietuvos Respublikoje galiome išskirti kelis rinkiminiu gincu sprendimo aspektus: 1) administracine tvarka; 2) teismine tvarka; 3) mišri tvarka: kartu sprendzia Konstitucinis teismas ir Seimas. Daugelyje valstybiu rinkiminiu gincu sprendimas yra Konstitucionio teismo prerogatyva. 70. Rinkimų rezultatų nustatymas Įstatymas Seimo rinkimuose Rinkimų rezultatus nustato VRK po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose. Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį rinkimuose balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas SN, VRK, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo rinkimų rezultatų paskelbimo rengia pakartotinį balsavimą, kuriame dalyvauja du kandidatai, pirmajame balsavime gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, SN tampa tas kandidatas, už kurį pirmajame rinkimų ture balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu ir pirmajame rinkimų ture abu kandidatai buvo gavę vienodą balsų skaičių, SN tampa vyresnio amžiaus kandidatas. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip ¼ visų rinkėjų. Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau, iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausiai apskaičiuojama kvota-tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas tas, kuris yra gavęs daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose. Jeigu ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti, dalijant kvotų metodu, mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis. Jei kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu. Kandidatų į SN reitingą skaičiuoja ir sąrašų galutinę eilę nustato VRK. Pirmiausiai suskaičiuojama, kiek rinkėjų pareiškė teigiamą nuomonę apie kandidatą, kiek jį išbraukė ir kiek nepareiškė nuomonės apie kandidatą reitingų lentelėje. Po to suskaičiuojami kiekvieno kandidato į SN surinkti reitingo balai, kurie yra lygūs dviejų skaičių-pirmojo daugiklio (rinkiminio reitingo) ir antrojo daugiklio (partinio reitingo) sandaugai. Pirmasis daugiklis (rinkiminis reitingas) gaunamas prie rinkėjų, balsavusių už tą sąrašą, kuriame yra įrašytas šis kandidatas, skaičiaus pridėjus rinkėjų, kurie šį kandidatą įvertino teigiamai, skaičių ir atėmus rinkėjų, kurie šį kandidatą išbraukė, skaičių. Antrasis daugiklis (partinis reitingas) gaunamas prie kandidatų skaičiaus tame sąraše, kuriame yra įrašytas šis kandidatas, pridėjus vienetą ir atėmus šio kandidato eilės numerį šiame sąraše. Galutinė kandidatų į SN eilė sąrašuose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Pirmesniuoju eilėje įrašomas kandidatas, surinkęs daugiau reitingo balų. Jeigu keli kandidatai surenka po lygiai reitingo balų, tuomet pirmesniuoju įrašomas tas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas. Jeigu kandidatų ir rinkiminiai reitingai lygūs, tuomet pirmesniuoju įrašomas tas, kurio didesnis partinis reitingas. Galutinę kandidatų į SN sąrašų eilę skelbia VRK tą pačią dieną kaip pakartotinio balsavimo rezultatus vienmandatėse rinkimų apygardose. Pakartotiniai rinkimai vyksta: 1) rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar pripažinti negaliojančiais; 2) jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas. Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų-ne vėliau kaip po metų. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę mažiau kaip pusė metų. Galutinius rinkimų rezultatus nustato ir skelbia VRK, pirmiausiai pranešdama Lietuvos telegramų agentūrai ir paskelbdama artimiausiame "Valstybės žinių" numeryje. VRK ne vėliau kai per tris mėnesius po galutinio rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti balsavimo medžiagą. Po rinkimų rezultatų paskelbimo VRK per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia SN pažymėjimus. Prezidento rinkimuose Balsai sakičiuojami kaip vienmandatėse per Seimo rinkimus. 71. Rinkimų organizavimų ir vykdymo tvarka 72. Rinkiminė kampanija Seimo rinkimų vykdymo ir organizavimo tvarka ir rinkiminė kampanija Ikiagitacinė stadija Rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę LR piliečiai; šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes. Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo: 1) VRK; 2) apygardų rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos. VRK ketveriems metams, laikotarpiu, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 100 dienų ir ne daugiau kaip 130 dienų, sudaro Seimas.VRK, vykdydama Seimo rinkimus: suskirsto LR teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas; sudaro apygardų rinkimų komisijas; priima kandidatų į SN iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatus ir skelbia rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus; nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką; tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas; prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas; nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, taip pat, jeigu reikia, ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų; vykdo daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos funkcijas; nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus; išrinktam kandidatui išduoda SN pažymėjimą; perduoda valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus; vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus. Laikotarpiu tarp rinkimų VRK vykdo LR Seimo mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus SN įgaliojimams; pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, skelbia naujus arba pakartotinius rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje. VRK negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, VRK kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. VRK pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro VRK ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Prezidento rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką skiria VRK. Apygardos rinkimų komisija: informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas; prižiūri, kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas; sudaro apylinkių rinkimų komisijas; sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu; surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą; svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus; vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos. Apylinkės rinkimų komisija: iš apygardos rinkimų komisijos gauna rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas susipažinti su jais rinkėjams, partijų ir politinių organizacijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus; nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų; gali stebėti, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vykdomas balsavimas paštu, ir kontroliuoti, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose; pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės; rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje; suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą; svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima dėl jų sprendimus; vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus. Pasibaigus rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami Partija bei politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į SN, kandidatas į SN, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti: apylinkės rinkimų komisijos-apygardos rinkimų komisijai; apygardos rinkimų komisijos-Vyriausiajai rinkimų komisijai; VRK-Vilniaus apygardos teismui. Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai: LR rinkėjų sąrašas; vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai; rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai. Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus-išankstiniai ir galutiniai. Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis LR pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus. Sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato VRK. Į LR rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys LR piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir LR gyventojų registrą. Tai išankstiniai sąrašai. Iš LR rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas: miręs LR pilietis; asmuo, netekęs LR pilietybės; pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir VRK nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami LR diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma. Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui, pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas. Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Kitose valstybėse esantys LR piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra LR Seimas. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą. Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą. Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta. Kandidatus į SN gali kelti: 1) vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų; 2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas LR pilietis, kuris gali būti renkamas SN, gali išsikelti kandidatu į SN, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 20 ir daugiau kaip 120 kandidatų. Prieš rinkimus pateikiami kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai Vienam kandidatų į SN sąrašui įregistruoti daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimų užstatas yra dvidešimt VMDU, kandidatui vienmandatėse-1 VMDU. VRK grąžina rinkimų užstatą jį įnešusiai partijai, politinei organizacijai arba asmeniui, kai: 1) kandidatas išrinktas SN vienmandatėje rinkimų apygardoje; 2) iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) gavo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės biudžetą. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į SN dar ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Politinės organizacijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu (koalicija). Ta pati partija, politinė organizacija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje. VRK "Valstybės žiniose" skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų ir koalicijų kandidatų sąrašus. Nuo tokio paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų agitacijos kampanija Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į SN rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą. Kandidatas į SN rinkimų į Seimą organizavimo ir vykdymo laikui, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Kandidatas į SN rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio be VRK sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus rinkimų agitacijos kampanijos metu. Kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato VRK, suderinusi su radijo ir televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikyti lygiateisiškumo principai. Kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip po 1,5 valandos valstybinio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko, kiekvienam kandidatui, iškeltam arba išsikėlusiam vienmandatėje rinkimų apygardoje, ne mažiau kaip po 5 minutes valstybinės televizijos ir 7 minutes valstybinio radijo laiko. Bet kam draudžiama panaudoti tarnybinę padėtį valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojant savo tarnybinę padėtį, bandyti paveikti rinkėjų valią. Rinkimų agitacija finansuojama iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į SN gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje. Maksimalus lėšų dydis yra 50 VMDU kandidatui vienmandatėje rinkimų apygardoje ir 1000 VMDU kandidatų sąrašui daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Rinkimas Rinkimams į Seimą kiekvienam rinkėjui pateikiami du biuleteniai: vienas-balsavimui dėl kandidato konkrečioje vienmandatėje apygardoje, kitas-dėl kandidatų sąrašo daugiamandatėje apygardoje. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 12 diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai iki rinkimų, jei rinkėjas yra įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas nėra įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė. Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slapta užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Rinkėjas balsuoja slaptai. Voką rinkėjas gali: 1) įteikti pašto skyriaus darbuotojui ; 2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus; 3) įmesti į pašto dėžutę. Pašto darbuotojas, atnešęs rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali priimti tik kitą dieną. Draudžiama priimti iš rinkėjo išorinį neužklijuotą voką. Balsuoti LR diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjai prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu. Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš LR uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje. Sąrašą laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos narių-rinkėjų, su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys. Laive dėl kandidatų sąrašo reitingo nėra balsuojama. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas. Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys balsavimo patalpoje, pas negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus ar globotinius atvyksta specialaus pašto skyriaus pareigūnai. Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. šis nurodymas paštininkams yra privalomas. Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse. Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apygardose. Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai, o vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą LR tvarko VRK. Rinkimų rezultatų nustatymas žr. 70 kl. Po rinkimų rezultatų paskelbimo VRK per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia SN pažymėjimus. Prezidento rinkimų vykdymo ir organizavimo tvarka ir rinkiminė kampanija 73. Vyriausioji rinkimų komisija. Jos formavimas ir įgaliojimai Rinkimai į Seimą. Įstatymas Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo: 1) VRK; 2) apygardų rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas LR pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas SN (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į SN jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar referendumo įstatymų pažeidimus. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į SN. VRK yra nuolat veikianti aukščiausia Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų organizavimo institucija. VRK ketveriems metams, laikotarpiu, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 100 dienų ir ne daugiau kaip 130 dienų, sudaro Seimas. Prieš neeilinius Seimo rinkimus VRK naujai nesudaroma, jos įgaliojimai išlieka, iki Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaryta prieš eilinius Seimo rinkimus. VRK sudaroma iš: 1) komisijos pirmininko; 2) trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų šešių kandidatūrų; 3) trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatūrų; 4)partijų, politinių organizacijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja SP arba jo pavaduotojas. Partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į VRK po vieną atstovą iki komisijos sudarymo. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Visais atvejais asmenys, paskirti į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti daugiau kaip 1/2 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka, traukiant burtus, po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, kurių turi būti dvigubai daugiau negu reikia papildomai paskirti narių į VRK. VRK pirmininką skiria Seimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat komisijos nariai, burtais paskirti į komisiją, jeigu jie yra partijų, politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę šiose partijose ir politinėse organizacijose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir politinių organizacijų veikloje bei vykdyti jų pavedimų. VRK savo posėdyje išsirenka pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių. Pirmininko pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių partijoms, politinėms organizacijoms. Seimas ne vėliau kaip per 100 dienų po pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio patikslina VRK sudėtį: atleidžia ir naujai paskiria partijų bei politinių organizacijų pasiūlytus komisijos narius, kad jos sudėtyje būtų daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavusių mandatus partijų, politinių organizacijų atstovai. Esant reikalui, Seimas gali tik papildyti burtais tapusių komisijos narių skaičių. VRK pirmininko ir burtais tapusių komisijos narių įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko tik šiais atvejais: 1) nariui atsistatydinus; 2) nariui mirus; 3) jeigu narys nebeatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 4) jeigu nario atžvilgiu įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis; 5) jei Konstitucinis Teismas teikia išvadą, kad Seimo ar Prezidento rinkimų įstatymas buvo pažeistas dėl VRK veikos. VRK garantuoja vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje LR teritorijoje. Tam tikslui ji leidžia šiems LR įstatymams įgyvendinti instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas visoms institucijoms ir pareigūnams. VRK sprendimus gali pakeisti tik ji pati arba įsigaliojęs teismo sprendimas. Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, partijoms, politinėms ar visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams kištis į VRK veiklą organizuojant rinkimus ar referendumą yra draudžiama. VRK, vykdydama Seimo rinkimus: 1) suskirsto LR teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas; 2) sudaro apygardų rinkimų komisijas; 3) priima kandidatų į SN iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatus ir skelbia rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus; 4) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką; 5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas; 6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas; 7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, taip pat, jeigu reikia, ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų; 8) vykdo daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos funkcijas; 9) nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus; 10) išrinktam kandidatui išduoda SN pažymėjimą; 11) perduoda valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus; 12) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus. Laikotarpiu tarp rinkimų VRK vykdo LR Seimo mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus SN įgaliojimams; pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, skelbia naujus arba pakartotinius rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje. VRK apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų lavinimu. Taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus. VRK negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, VRK kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. VRK pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka. Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti: VRK nariai ir pirmininkas prisiekia Seime. Priesaiką priima SP arba jo pavaduotojas. Apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų nariai, pirmininkai duoda rašytinį pasižadėjimą. Rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato VRK. Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis. Pasibaigus rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam priesaiką arba rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario priesaiką ar rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Partija bei politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į SN, kandidatas į SN, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti VRK-Vilniaus apygardos teismui. Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Prezidento rinkimai Vyriausioji rinkimų komisija, organizuodama Prezidento rinkimus: 1) išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus; 2) registruoja kandidatus į Prezidentus, išduoda jiems kandidato į Prezidentus pažymėjimą; 3) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką; 4) tvarko Prezidento rinkimams skirtas valstybės lėšas; 5) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas; 6) nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų komisijų sprendimų; 7) nustato ir skelbia Prezidento rinkimų rezultatus; 8) išrinktam kandidatui išduoda Prezidento pažymėjimą; 9) perduoda Valstybės archyvui saugoti Prezidento rinkimų dokumentus; 10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus. Savivaldybių tarybų rinkimai Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama tarybų rinkimus: 1) nustato savivaldybių tarybų narių skaièių; 2) sudaro apygardų rinkimų komisijas; 3) priima partijų, politinių organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines organizacijas dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujanèių partijų, politinių organizacijų sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo; 4) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką; 5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas; 6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas; 7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus - ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų; 8) tvirtina ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus; 9) pripažįsta rinkimus negaliojanèiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėjæ esminės įtakos rinkimų rezultatams; 10) išrinktam kandidatui išrašo savivaldybės tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį apygardos rinkimų komisijai, kad ši įteiktų savivaldybės tarybos nariui; 11) perduoda valstybės archyvui saugoti balsų skaièiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus; 12) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus. XIII. Lietuvos Respublikos Seimas 1. Parlamentarizmo istorija Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. 3.1. Lietuvos Respublikos Seimo sudėtis ir struktūra. 3.2. Seimo pirmininkas ir valdyba. 3.3. Seniūnų sueiga, jos veiklos kryptys. 3.4. Seimo frakcijos, komitetai, komisijos. 4. Seimo įgaliojimai: kontrolės, finansų, užsienio politikos ir kt. srityse. 4.1. Seimo aktų rūšys. 5. Seimo įgaliojimų laikas ir darbo tvarka. 6. Apkaltos procesas kaip parlamentinė procedūra. 6.1. Apkaltos pagrindai. 3b. Kancleris prižiūri: dokumentus, pateiktų klausimų nagrinėjimą, prižiūri kanceliariją, padeda seim.pirm., atsako už antspaudus, teikia rinkėjų pageidavimus, kuruoja seimo narių padėjėjus- sekretorius. 3c. Valdyba (s.pirm., jo pav., kancleris, opozijos lyderis) sprendžia organizacinius klausimus: skirsto biudžetą, siunčia į komandiruotes kuruoja kanclerį, kanceliariją. Seimo posėdžiams vadovauja seimo pirm. ar jo (pav., kurių

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 42657 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
74 psl., (42657 ž.)
Darbo duomenys
  • Konstitucinės teisės konspektas
  • 74 psl., (42657 ž.)
  • Word failas 835 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt