Konstitucinės lyginamosios teisės paskaitų medžiaga

dalykas: pasaulio valstybėse vykę ir vykstantys konstitucionalizmo procesai: jų dabarties formali išraiška ir konstitucinė tikrovė.
Konkrečios šalies konstitucinė sistema
mokslo metodai:
Lyginamasis – analitinis. Gretinamos pasirinktų valstybių konstitucinės sistemos arba atskiri institutai.
Gramatinis – hermeneutinis. Analizuojami teisės aktų tekstai, jų loginė/ semantinė reikšmė.
Istorinis. Nagrinėjama pasirinktų valstybių konstitucinių sistemų arba atskirų institutų istorinė raida.
Sisteminis. Lyginamosios konstitucinės teisės dalykas nagrinėjamas plečiamai, pasitelkiant visų teisės šakų duomenis.
Sociologinis. Lyginamas formalios ir faktinės konstitucijos santykis, jų nesutapties lygis ir priežastys.
mokslo funkcijos
1. Pažinimo. Mokslo dalykas įsisavinamas kryptingai, klasifikuojant užsienio šalių konstitucines sistemas.
Klasifikavimo lygiai:
1. pagal valstybių formas.2.politinius režimus3.partines sistemas4.tarptautinį integralumą
2. Šviečiamoji. Pateikiamos turiningos žinios apie užsienio šalių konstitucinių sistemų savitumą, jų konstitucionalizmo paveldą ir pagrindines vertybes
3. Taikomoji. Lyginamosios konstitucinės teisės mokslinių tyrinėjimų duomenys panaudojami praktiškai:
1. perimant konstitucinius “išradimus” vienoms valstybėms iš kitų;
2. unifikuojant žmogaus teisių ir laisvių institutą
3. prognozuojant ir modeliuojant konstitucionalizmo pokyčius
4. Ideologinė. Lyginamosios konstitucinės teisės mokslo žinios dažnai tampa politinių partijų propagandos šaltiniu
Konstitucinės teisės kaip savarankiško mokslo raida
Moksliniai – filosofiniai samprotavimai apie asmens, visuomenės ir valstybės santykių teisinę išraišką aptinkami dar šumerų ir akadų civilizacijose. Antikos mąstytojai (Platonas, Aristotelis) pirmieji pateikia sisteminį konstitucinės teisės dalyko vertinimą. Aristotelis tampa pirmuoju “komparatyvistu” (117 polių konstitucijų). Europos intelektualinei minčiai patiriant krikščionybės įtaką (V-XVII a.), pradedama samprotauti nuo valstybės kategorijos. Asmuo lieka antraeiliu subjektu. Adoruojama monarchija (T.Smitas, N.Makiavelis,T.Hobsas, H.Grotius, J.Bodenas, R.Filmeris). Anglijos revoliuciniai įvykiai XVII a. viduryje, paskatino naujo požiūrio į valstybinę teisę plėtotę (O.Kromvelis “Valdymo įrankis” 1642 m.). Palengva grįžtama į “antikinį” prioritetų išdėstymą, teisėje išaukštinant žmogų. Plėtojama prigimtinės teisės koncepcija (Dž.Lokas, Š.L.Monteskje, E.Vatelis, Ž.Ž.Ruso).iki 18 a. pabaigos vartojama “valstybinės teisės” sąvoka. Vatelis pirmas pavartojo “konstitucinės teisės sąvoką”. JAV konstitucionalizmo “tėvai” (T.Paine, T.Džefersonas, A.Hamiltonas, B.Franklinas) ją įtvirtina.
Nuo XIX a. pirmosios pusės konstitucionalizmas tampa visuotiniu reiškiniu. Susiklosto 3 pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys:.juridinė (XIX a. vidurys). Konstitucija suvokiama kaip valstybės ir valstybinės valdžios veiklos (pozityvizmo) rezultatas. Atstovai – A.de Tokvilis, W.Dicey, A.Esmeinas, G.Jelinekas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!