Konstitucijos dalykas, paskirtis, samprata.
Sąvoka “konstitucija” naudojama dar Romos imperijos laikais – tai teisės aktai. Šiuolaikinė konstitucijos sąvoka atsirado 18a.pab., siejama su buržuazinėmis revoliucijomis (įtvirtino jų skelbtas idėjas). Pirmosios konstitucijos – JAV 1787’; Prancūzijos 1791’; Lenkijos 1791’; po to dar 15 konstitucijų. Venesuelos 1811’ ir Norvegijos 1814’ gyvuoja dar ir dabar.
Konstitucija – ypatingos formos teisės aktas, turintis ypatingą galią, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius. Ji skirta valstybės valdžios formavimo principams apibrėžti, kaip ji funkcionuoja – mechanizmas; žmogaus teisėms įtvirtinti. Materialiąja prasme – ypatingas teisės aktas, reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius; svarbiausia jos turinys, ką nustato. Formaliąja prasme – ypatingos galios įstatymas; svarbiausia akto forma – konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, joks kitas teisės aktas negali prieštarauti konstitucijai. Tai visos teisės sistemos pagrindas, parodo, kokia turi būti hierarchija tarp norminių aktų. Abu šie aspektai traktuojami kaip juridinė konstitucija – teisinis konstitucijos suvokimas. Faktinė konstitucija – artimesnė materialiajai prasmei – tai realiai egzistuojantys tam tikri politiniai teisiniai santykiai valstybėje. Atskiriama, nes juridinė konstitucija ne visuomet įkūnijama tikrovėje, pvz.: totalitarinėje valstybėje. Totalitarinėje valstybėje konstitucija yra kaip širma; nurodomos žmogaus teisės, bet jos neegzistuoja, jų negina. Faktinė konstitucija rodo realią padėtį valstybėje. Kai nesutampa su juridine – fiktyvi konstitucija (pvz.: SSRS, Kinija, Š.Korėja, Vietnamas). Konstitucija po buržuazinių revoliucijų buvo juridinė priemonė apriboti absoliutinę monarcho valdžią. Todėl dažnai ji vertinama kaip politinis dokumentas. Jos atsiranda vykstant politinei kovai; tai tam tikros politinės kovos kompromisas. Todėl apibūdinama ir kaip visuomenės sutartis, nes joje per politines partijas atsispindi įvairių socialinių grupių interesai. Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valstybinės santvarkos principus, įtvirtinantis žmonių teises, laisves bei jų garantijas taip pat viešosios valdžios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus.
Konstitucijos bruožai, ypatumai, funkcijos.
riboja valstybinės valdžios galia – svarbiausia funkcija.
- normos taisyklės apibrėžia institutų formavimo tvarką, pagrindinės taisyklės; jų yra daugiausia: materialinės teisės (nustato statusą, teisinę padėtį); procesinės teisės (nustato formavimo tvarką);
- normos tikslai...
Šį darbą sudaro 7884 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!