Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančio konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybinės valdžios tęstinumą ir stabilumą, aukščiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams. Tokias funkcijas vykdo valstybės vadovas, turintis pakankamų įgaliojimų bendradarbiaujant su įstatymų leidžiamąja, vykdomąja bei teismine valdžiomis.
Lietuvos Respublikos Prezidento institutas nėra naujas Lietuvoje (pirmą kartą buvo nustatytas 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės tarybos priimtoje naujoje Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakcijoje), tačiau jo atkūrimas mūsų valstybėje ir įtvirtinimas 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Konstitucijoje lemia didesnį dėmesį šiai valstybinės santvarkos formai. Nors pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas nėra vykdomosios valdžios vadovas, tačiau jo vaidmuo, funkcijos ir įgaliojimai šioje srityje gana reikšmingi ir įvairiapusiški. Apie tai liudija Konstitucija, įstatymai ir respublikos Prezidento teisės aktai (dekretai).
Konstitucijos VI skirsnyje ,,Respublikos Prezidentas“ reglamentuoti jo teisinio statuso pagrindai. Kituose Konstitucijos skirsniuose ir straipsniuose taip pat įtvirtintos normos ir nuostatos, kurios išplečia ir papildo Respublikos Prezidento veiklos legitiminį pagrindą.
Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad ,,Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas“, nors šios nuostatos nei Konstitucija, nei kiti įstatymai nedetalizuoja. Kaip valstybės vadovas, jis yra žmogaus bei piliečių teisių ir laisvių, daugiausia įgyvendinamų viešojo valdymo (administravimo) srityje, garantas, užtikrina koordinuotą valstybės valdžios institucijų funkcionavimą ir bendradarbiavimą, sprendžia pagrindinius valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimus, kuriuos įgyvendinti aktyviai padeda ir vykdomosios valdžios institucijos.
• įgaliojimai ginant valstybę;
• įgaliojimai įvedant nepaprastąją padėtį;
• įgaliojimai skiriant ir atleidžiant asmenis iš pareigų;
• įgaliojimai sprendžiant pilietybės klausimus;
• įgaliojimai skiriant valstybinius apdovanojimus;
• malonės teikimo įgaliojimai.
Respublikos Prezidento įgaliojimus pagal įgyvendinimo pobūdį galima skirstyti į:
▪ Savarankiškus;
▪ Įgyvendinamus kartu su Seimu, Ministru Pirmininku arba Vyriausybe.
Savarankiškai jis atlieka Konstitucijos 84 straipsnio nustatytus įgaliojimus:
• Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus;
• Pasirašo LR tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;
• Priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus;
• Priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jam eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;
• Suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
• Teikia aukščiausius diplomatinius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!