...............................................
Studento identifikacinis numeris: ..................
TIKRINO: ………………………………..
VERTINIMAS: ………………………
Vilnius, 2008
Įžanga
Tema „Seimo nario imunitetas“, be abejo, aktuali, nes kiekvienoje demokratinėje šalyje tautos atstovai privalo turėti tam tikras garantijas, užtikrinančias nesikišimą į teisėtą jų funkcijų atlikimą. Tačiau parlamentarai – žmonės. O žmonės klysta, nusižengia visuotinai priimtoms normoms, pažeidinėja teisės aktus. Pažeidus teisės aktus, privalu už tai atsakyti. Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Seimo narių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, suėmimas, kitoks jų laisvės suvaržymas yra specifinis būtent dėl teisės aktais suteikto imuniteto.
Kursinio darbo tikslas – Seimo nario imuniteto analizė.
Uždaviniai:
• Imuniteto konstitucinės sampratos pateikimas;
• Imuniteto turinio analizė;
• Imuniteto netekimo procedūros išnagrinėjimas.
Nors apie konkrečių Seimo narių imuniteto klausimus nuolat girdime žinių laidose, apie tai mirga dienraščių antraštės, interneto svetainių puslapiai, mokslinės literatūros imuniteto tema nėra daug.
Bene naudingiausios medžiagos radau analizuodama LR Seimo narių pasisakymus, LR Konstitucinio Teismo išaiškinimus, susijusius su konkrečiais LR Seimo narių imuniteto atvejais. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys Seimo narių neliečiamumą – LR Konstitucija ir LR Seimo statutas.
Imuniteto tema rašę ar pasisakę yra nemažai Lietuvos teisininkų, tačiau kiek giliau šią temą nagrinėjo konstitucinės teisės specialistai J. Žilys, A. Abramavičius, Europarlamentaras A. Sakalas.
Metodai, naudoti rašant kursinį darbą:
• Analizės;
• Lyginamasis.
Seimo nario imunitetas
Istorinė raida
1920 m. birželio 10 d. Laikinoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje (17 str.) buvo nustatyta, kad Steigiamojo Seimo nario asmuo neliečiamas1. Tikslinant šią teisinę poziciją buvo pabrėžiama, kad Steigiamojo Seimo narį „suimti, iškrėsti jo butą ar daiktus ir peržiūrėti korespondenciją“ galima tik Steigiamajam Seimui sutikus2. Steigiamojo Seimo statute papildomai buvo nustatyta, kad Steigiamojo Seimo narį suimti arba „iškratyti“ galima tik Steigiamojo Seimo visų narių 2/3 balsų dauguma3.
1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje (38 str.) pabrėžiant, kad atstovo asmuo neliečiamas ir kad jį galima suimti tik Seimo sutikimu, buvo numatyta viena išimtis. Be Seimo sutikimo atstovą buvo galima suimti tuo atveju, kada „atstovas yra užtiktas nusikaltimo vietoje (in flagranti). Apie atstovo suėmimą ir suėmimo pamatą tokiu atsitikimu ne...
Šį darbą sudaro 7682 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!