Lietuvos Respublikos (LR) Seimo konstitucinis statusas

Kiekvienos demokratinės šalies valstybinės valdžios institucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas ( iš prancūzų kalbos parler – kalbėti ). Parlamentas atstovauja tautos suverenitetui ir tik jis vienas gali išreikšti tautos valią įstatymo forma. Parlamentas, atsiradęs Anglijoje XIII a., įvairiose šalyse vadinamas skirtingais pavadinimais, iki šiol yra svarbiausias Konstitucijos laikymosi garantas. Priklausomai nuo konkrečios valstybės santvarkos formos parlamentas gali būti sudarytas iš vienų arba iš dviejų rūmų. Vienų rūmų parlamentas dažniausiai yra valstybėse su gimininga gyventojų nacionaline sudėtimi arba nedidelės teritorijos šalyse.
Vienų rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Seimas, kuris, priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tęsėjas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akte “ Dėl atkuriamojo Lietuvos Respublikos Seimo “ pažymėta, kad naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas perima nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų ir 1990 metais išrinktos Aukščiausiosios Tarybos teises ir tęsia jų tradicijas. Tuo jis išreiškia nepriklausomos valstybės – Lietuvos Respublikos – tęstinumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 metų spalio mėnesio 25 dienos referendume, skelbia, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Suverenitetas Lietuvoje priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta išreiškia tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Teismas. Konstitucijoje nėra aiškiai apibrėžtas Lietuvos demokratijos modelis, bet susiklostė parlamentinės respublikos valdymo struktūra.
Seimą sudaro 141 Seimo narys. Jie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ( V skirsnis ), Seimo rinkimų įstatymas, Seimo statutas reglamentuoja Seimo formavimo tvarką, jo sudėtį ir struktūrą, įgaliojimus, Seimo nario teisinę padėtį, įstatymų leidybos procedūrą, Seimo priežiūrinę veiklą, apkaltos procesą bei kitus organizacinius veiklos klausimus.
Seimas Lietuvos gyventojams – tai ne tik Tautos atstovų susirinkimas, ne tik priimanti įstatymus, tvirtinanti valstybės biudžetą, Vyriausybę ir kontroliuojanti jos veiklą institucija, bet ir Lietuvos valstybingumo simbolis.
Seimo rinkimų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!