ĮŽANGA Lietuvos Respublikos Seimas yra įstatymų leidžiamoji institucija. Seimo, kaip šios rūšies institucijos, įgaliojimai įtvirtinti Konstitucijoje. Jis svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia įstatymus, priima nutarimus dėl referendumų, skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus, steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus ir t.t. Šios institucijos reglamentavimas Konstitucijoje turi ypatingai svarbią reikšmę, dėl paties teisės akto išskirtinumo ir ypatingumo. Konstitucija – tai abstrakčiai fundamentalius sprendimus įtvirtinantis aktas. Teisinės hierarchijos požiūriu ji yra viršiausias teisės aktas valstybės nacionalinėje sistemoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. sakoma: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”.1 Kiti Konstitucijos straipsniai apibrėžia Seimo ir Seimo narių funkcijas, veiklos formas, galias bei pareigas. Konstitucijoje nėra detaliai reglamentuojami Seimo nario statuso, Seimo, kaip institucijos veiklos, etikos ir kitų taisyklių nuostatos. Šiame teisės akte tik įtvirtinami tiek Seimo, kaip institucijos, tiek Seimo nario teisiniai veiklos pagrindai. Detaliau teisinius santykius reguliuojas Seimo statutas. Konstitucijos ir Seimo santykis yra nepaprastai svarbus ir ypatingas. Kokia Konstitucija, tokia ir valstybės santvarka bei įstatymų leidžiamoji institucija. Kiekviena valstybės forma, jos institucijos turi savo vystymosi istoriją, kurią apsprendžia vidaus ir išorės visuomenės raidos aplinkybės. Tokią raidą praėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos Seimas. Temos aktualumas Lietuvos Respublikos Konstitucija (LR Konstitucija) – viena iš seniausių Europoje. Pirmieji bandymai susisteminti krašto įstatymus pastebimi dar viduramžiais. Tas pats pasakytina ir apie įstatymų leidžiamąją instituciją. Šio klausimo tyrimas yra aktualus teisniu požiūriu patiems teisininkams, o taip pat teisės ir visuomenės istorijos tyrinėtojams. Konstitucijos ir jos reglamentuojamos įstatymų leidžiamosios valdžios santykis apibūdina ir pačia valstybinę santvarką, joje egzistuojančia tvarką, apsprendžia institucijų tarpusavio santykius bei santykius su visuomene. Būtent šie aspektai apsprendė mano kursinio darbo temos “Seimo institucija Lietuvos valstybės Konstitucijoje” pasirinkimą. Objektas Seimo institucija, reglamentuojama ir konkretizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Uždaviniai: 1. apžvelgti Konstitucijos ir Seimo institucijos istorinės raidos momentus; 2. išanalizuoti kaip LR Konstitucijos reglamentavo ir reglamentuoja Seimo vietą Lietuvos valstybės valdžios organų struktūroje; 3. išryškinti Seimo veiklos funkcijas, jo narių pareigas, darbo tikslus ir uždavinius; 4. palyginti egzistavusių LR Konstitucijų nuostatas, apibrėžiančias įstatymų leidžiamąją instituciją valstybėje. 5. analizuoti Konstitucijos ir Seimo reikšmę Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės funkcionavimui. Metodas Šiame darbe bus pasitelkiamas istorinis, tiriamasis, analitinis ir lyginamasis metodai. Istoriniu požiūriu bus apžvelgta Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės teisės akto, evoliucija. Tiriamuoju metodu bus nagrinėjami Konstitucijos tekstai bei pagrindinės nuostatos, skirtos Seimo reglamentavimui. Analitiniu metodu bus analizuojama Konstitucijos ir Seimo reikšmė Lietuvos nepriklausomos valstybės funkcionavimui, tiriami įstatyminių aktų ir mokslinės literatūros šiais klausimais šaltiniai, bei atitinkamai daromi apibendrinimai ir išvados. Šiuolaikinėje literatūroje Konstitucijos ir Seimo klausimai kai kuriais aspektais yra nagrinėti. Pažymėtina, kad daugiausiai šia tema netrūksta istorinės literatūros, pavyzdžiui, A. Šapokos, E. Gudavičiaus darbai.2 Daug dėmesio Valstybės ir Konstitucijos klausimams skyrė valstybinės ir konstitucinės teisės žinovas prof. M. Riomeris3, teisininkai E. Šileikis, K. Valančius ir kt.4 Seimo kaip institucijos ir ją reglamentuojančių teisės aktų raidos apžvalga Iki pat 16 a. vadinamieji seimai smarkiai skyrėsi nuo Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios institucijos, sampratos. Tuo metu tai buvo bajorų susirinkimai įvairiems klausimams spręsti, bendriems sprendimams priimti. Galiausiai 1522 m. Vilniaus Seimas ėmė svarstyti komisijos parengtą Pirmąjį Lietuvos Statutą. Tačiau tik 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas paskelbė, kad visi įstatymai turi būti priimami tik Seime. Taigi, galima teigti, kad Seimo, kaip institucijos, kurią suprantame dabar, Lietuvoje nebuvo iki pat 1564-1565 m. įvykdytos administracijos ir teismų reformos bei pavietų bajorų seimelių įteisinimo. Seimui įgijus įstatymų leidimo teisę, valstybėje galutinai įsigaliojo bajorų demokratija5. 1529 m. Didžiojo kunigaikščio Zigmanto II potvarkiu Lietuvoje pradėjo veikti Lietuvos valstybės teisynas, žinomas I Lietuvos Statuto vardu. Nors I Lietuvos Statutas (I Statutas) nebuvo išspausdintas, bet operatyviai organizavus jo perrašymą, juo imta visuotinai vadovautis. Teisinių normų apimtimi ir sistemingu jų išdėstymu jis pranoko kaimyninių šalių teisynus – Lietuvos įstatymų leidyba pirmavo Vidurio Europos rytinėje dalyje. Tačiau Statuto redakcija ne visiškai tenkino visuomenę ir greitu laiku buvo parengtos naujos papildytos redakcijos. 1555 m. buvo priimtas antrasis Lietuvos Statutas, o 1588 m. – III Statutas. Kaip vieną iš ankstyvųjų Lietuvos Konstitucijų reikėtų paminėti 1791 m. gegužės 3d. Konstituciją. Šiame dokumente nurodoma, kad “Seimas, arba susirinkusieji luomai, bus padalinti į dvejus rūmus: į atstovų rūmus ir senatorių rūmus, vadovaujamus karaliaus”6. Šis Lietuvos ir Lenkijos produktas skiriasi nuo šių dienų Konstitucijos sampratos, bet buvo rimtas žingsnis link konstitucinių šaknų Lietuvoje įskiepijimo. 1791 m. Seimas buvo sudarytas iš dviejų rūmų ir galbūt tik Atstovų rūmų funkcijos primena dabartinio parlamento funkcijas. 1791 m. Konstitucija nurodė, kad Atstovų rūmuose bus svarstomi visi projektai: 1) “dėl bendrųjų teisių”7, kurios reiškė konstitucinių, civilinių, kriminalinių, ir dėl nuolatinio mokesčių nustatymo teisių svarstymus; 2) “dėl seimo nutarimų”8, t.y. laikinųjų rinkliavų, monetos vertės, valstybės paskolų, nobilitacijų ir kitų apdovanojimų, karo, taikos, sąjunginių ir prekybinių sutarčių ratifikavimo, t.t. Senatorių rūmai, kurie buvo sudaromi iš vyskupų, vaivadų, kaštelionų ir ministrų, turėjo teisę vieną kartą duoti “votum”9 (balsą), o kitą sykį “paritatem”10 (balsų lygybę), sprendžiant atstovų rūmų priimtus įstatymus ir seimo nutarimus. Reikia pastebėti, kad jau tuo metu įstatymų leidybos teisė buvo suteikta konkrečiai institucijai, ir kad tokią teisę, institucijos veiklos trukmę (2 metai), bei ir šią dieną pažįstamus konstitucinius principus (tautos valios išraiška, visuotinio pasitikėjimo principas) nustatė vienas dokumentas – Konstitucija. Be to, 1791 m. Konstitucijoje buvo numatytos ir kai kurios gerokai besiskiriančios konstitucinės tiesos. Pavyzdžiui, visi sprendimai turėjo būti priimami balsų dauguma, panaikintas bet kokį liberum veto11, numatyta, kad Konstituciją galima peržiūrėti kas 25 metus. Po 16 a. apie Lietuvos valstybingumą ir lietuviškas valdžios institucijas galima kalbėtis tik po 1904 m. spaudos laisvės Lietuvai sugrąžinimo. Tada pradėjo plisti valstybės atkūrimo idėja, kurią lietuvių visuomenė tapatino su parlamentinėmis institucijomis. Sąsajas su Didžiąja Lietuvos Kunigaikštyste liudijo žodžio “seimas” atgaivinimas. Tiesa, šis pavadinimas iš pradžių buvo naudojamas kiek platesne prasme: seimais buvo vadinami kai kurie dideli Lietuvos visuomenės atstovų forumai, svarstą tolesnį Lietuvos likimą – Didysis Lietuvos Seimas (1905), Petrapilio Lietuvių Seimas (1917). Didysis Vilniaus Seimas reikalavo Lietuvai autonomijos su visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu išrinktu Seimu, o Petrapilio Lietuvių Seimas deklaravo lietuvių tautos teisę savo politinį likimą spręsti laisvai išrinktame Lietuvos Steigiamajame Seime. 1917 m. rugsėjo 18 d. – 23 d. Lietuvių Vilniaus konferencija išreiškė pasiryžimą kurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurios pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis nustatytų konstituanta (šis žodis, paimtas iš Didžiosios prancūzų revoliucijos, reiškė steigiamąjį organą). Vilniaus konferencijoje buvo sudaryta Lietuvos Taryba, vėliau pasivadinusi Valstybės Taryba. Valstybės Taryba, kaip laikina parlamentinė įstaiga, atliko pirmąjį kuriamąjį valstybės darbą, padėjo konstitucinį Seimo institucijos pamatą. Pirmą kartą kurti valstybinę santvarką mėginta 1918 m. vasarą Valstybės Tarybos Prezidiumo aprobuotame Konstitucijos projekte, kuriame įstatymų leidybą būsimojoje Lietuvos valstybėje numatoma pavesti Seimui ir karaliui. Steigiamojo Seimo sušaukimas įgijo ypatingą, neatidėliotiną reikšmę. Atslūgus įtampai dėl nepriklausomybės kovų, 1920 m. balandžio 14 d. – 16 d. įvyko rinkimai. Steigiamasis Seimas darbą pradėjo 1920 m. gegužės mėn. Priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad Seimas “išreikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm”12. Pirmosios nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucijos ir Seimas Dramatišką valdymo formų ir politinių režimų kaitos laikotarpį Lietuva išgyveno 1918 – 1940 m. Per šį laikotarpį buvo priimtos net šešios Konstitucijos. Pirmoji Lietuvos Konstitucija, žinoma kaip Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai, buvo priimta 1918 m. Jau šio teisės akto pradžioje sakoma, kad Lietuvos valdymo formos klausimą nuspręs Steigiamasis (Kuriamasis) Seimas.13 Iš išvardintų institucijų, įtakingiausia, be abejonės yra Valstybės Taryba, kuri formuoja Valstybės Tarybos Prezidiumą ir gali pareikšti nepasitikėjimą Ministerių Kabinetu. Nepasitikėjimą Valstybės Taryba gali paskelbti ir Valstybės Tarybos Prezidiumo nariais, taigi pastaroji institucija negali būti įvardijama lygiaverte Valstybės Tarybai. 1919 m. priėmus įstatymo papildymą buvo numatyta, kad tarp Tarybos sesijų teisę leisti įstatymus turi Ministerių Kabinetas. Tokiu būdu pirmą kartą Lietuvoje buvo reglamentuota deleguota įstatymų leidyba. 1919 m. balandžio mėn. priimta dar viena Laikina Konstitucija. Daugelis šios Konstitucijos nuostatų nesiskiria nuo 1918 m. Konstitucijos, tačiau čia jau galima pastebėti siekį suderinti įstatymų leidžiamąsias ir vykdomąsias institucijas. Šioje Konstitucijoje parlamentinės valdymo formos modelį pabrėžia faktas, kad Ministerių Kabinetas yra atskaitingas Valstybės Tarybai. 1920 m. Konstitucija ne daug kuo skyrėsi nuo anksčiau priimtųjų, nors ir nebebuvo įvardijama kaip laikina. Joje gal kiek griežčiau nustatomas demokratinis politinis režimas. Nuolatinės Lietuvos Konstitucijos 1920 m. Konstitucija Šioje Konstitucija Seimui skirta labai nedaug vietos. Institucijos veiklą reglamentuoja 30 – 33 str. Čia nurodoma Seimo rinkimų tvarka ir jo įgaliojimų pradžia. 31 str. numato, kad „Steigiamasis Seimas yra renkamas visuotiniais, lygiojo, tiesiojo ir slaptojo balsavimo pamatais.“14 1922 m. Konstitucija 1922 m. Konstitucija dažnai laikoma liberalia Konstitucija. Joje ryški teisės socializacijos tendencija, valstybės pasiryžimas ir net įsipareigojimas pasirūpinti socialinėmis ir ekonominėmis visuomenės gyvenimo sąlygomis. Konstitucijoje suvereni teisė valdyti valstybę pripažinta tautai, tiksliau tautos išrinktiems atstovams – Seimui. Tai numato Konstitucijos 2 str. Seimo institucijos įvardijimas kaip įstatymų leidžiamosios valdžios rodė atkurtosios valstybės ryšį su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Tai pirmoji nuolatinė Lietuvos Konstitucija, kurioje į pirmą vietą iškeliamas parlamentas. Buvo svarbu, kad tauta pati galėtų lemti savo valstybės likimą ir kad niekas negalėtų piktnaudžiauti jos suverenumu. Šioje Konstitucijoje Seimo padėtis apsprendžia ir tuo metu vyravusias valstybės valdymo nuotaikas. 1922 m Konstitucijoje įtvirtinta parlamento padėtis užtikrino ryškią „parlamento hegemoniją ir griežtą vyriausybės institucijų subordinaciją parlamentui“15. Tokią valdymo sistemą M. Riomeris įvardijo kaip „seimokratiją“.16 Seimas, kaip nurodo Konstitucijos 25 str. renkamas trejiems metams. Tame pačiame straipsnyje nurodoma, jog Seimo įgaliojimų laikas gali būti pratęsiamas Prezidento aktu, kai šalyje yra įvedama karo padėtis. Tokiu būdu Konstitucija nurodo Seimo, kaip sprendimų priėmimo institucijos, ir Prezidento institucijos ryšį. Pastarąjį reglamentuoja ir vėlesni straipsniai, kuriuose nustatoma Seimo rinkimų skelbimo diena, Seimo susirinkimo diena, kurias skelbia Respublikos Prezidentas. Seimas yra nuolatos dirbanti institucija, kai naujojo Seimo rinkimai įvyksta dar prieš pasibaigiant senojo Seimo kadencijai. 28 str. reglamentuoja Seimo kaip tvarkos sergėtojo vaidmenį: „Seimas prižiūri Vyriausybės darbus, duodamas jai paklausimų bei interpeliacijų ir skirdamas revizijas.“17 Ministerių kabinetas solidariai atsakė už bendrą Vyriausybės darbą, o kiekvienas ministras atskirai – už savo darbą. Be to, Seimas absoliučia visų balsų dauguma turėjo teisę Prezidentui ir bet kuriam ministrui kelti bylą už tėvynės išdavimą arba už tarnybinius nusikaltimus. Tai buvo naujas dalykas, kadangi pagal galiojusią tvarką visi valstybės valdininkai, nusikaltę eidami tarnybines pareigas, turėjo būti patraukiami atsakomybėn bendrąją tvarka kaip ir visi kiti kaltinamieji. Be to, pagal 44 str. Seimas turėjo teisę 2/3 dauguma nušalini prezidentą nuo pareigų. Tuo tarpu pats Seimas buvo niekam neatsakingas. Seimo nariai privalėjo tik vadovautis savo sąžine ir iki pat kadencijos pabaigos jų buvo negalima nušalinti. Šioje Konstitucijoje taip pat reglamentuojama Seimo nario neliečiamybė. Štai 37 str. nurodo, kad „Atstovas dėl savo kalbų, pasakytų pareigas einant, negali būti teismo baudžiamas, tačiau už garbės įžeidimą gali būti traukiamas atsakomybėn paprastąja tvarka
Šį darbą sudaro 4875 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!