Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jo teisinė padėtis

Lietuvos Respublikos Prezidento statusas – vienas iš aktualiausių klausimų tiek Lietuvos konstitucinės teisės istorijoje, tiek nūdienos Lietuvos konstitucinėje praktikoje. Jau tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje Respublikos Prezidento statusas buvo tapęs demokratijos realizavimo, visuomenės politinių tradicijų vystymosi kliuviniu. Taip pat ir šiomis dienomis gausios publikacijos spaudoje, mokslinės konferencijos, politikos bei visuomenės veikėjų pasisakymai, o ir pati politinė, ekonominė, socialinė, taip pat moralinė tautos ir valstybės raida verčia atkreipti dėmesį į Respublikos Prezidento statusą, ieškoti būdų, kaip Respublikos statusas galėtų būti efektyvesnis sprendžiant visuomenės ir valstybės problemas [4, psl. 8].
Šio darbo tikslas – aptarti Lietuvos Respublikos Prezidento teisinę padėtį.
1. Išsiaiškinti ką reiškia valstybės vadovo sąvoka.
2. Aptarti Lietuvos Prezidento problemą konstitucinės teisės istorijoje.
3. Išanalizuoti Prezidento statusą Lietuvos valstybėje 1918-1940 m.
4. Išnagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidento statusą pagal 1992 m. Konstituciją.
Valstybės vadovo sąvokos neapibrėžtumo negalima pašalinti taikant pažodinį aiškinimo metodą. Pastarasis ne tik neatskleistų reikiamo teisinio turinio, bet ir pirštų ydingą mintį, jos Respublikos Prezidentas yra pagrindinė ir svarbiausia institucija. Tai reikštų, kad Prezidentas gali vadovauti bet kuriai kitai institucijai, pavyzdžiui, Vyriausybei ar teismams. Tačiau kišimasis į teismų veiklą draudžiamas, o įgaliojimas šaukti ir pirmininkauti Vyriausybės posėdžiams 1922 m. Konstitucijoje nenumatytas.
Vadinasi, valstybės vadovo sąvoka atskleistina taikant kitus aiškinimo metodus, visų pirma istorinį, lyginamąjį ir sisteminį metodą.
Istoriniu ir lyginamuoju požiūriu valstybės vadovo rango suteikimas Respublikos Prezidentui nėra Lietuvos Respublikos teisinės kūrybos ypatumas ar „naujadaras“, neturi atitikmens. Lietuvos valstybės 1918-1928 m. Konstitucijose analogiškos nuostatos nėra. Tačiau pagal 1938 m. Konstituciją respublikos priešakyje yra Respublikos Prezidentas, vadovaujanti valstybei. Taigi dabartinės Konstitucijos 77 str. 1 dalį (Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas) galima atitinkamai suprasti ir aiškinti pagal konstitucinį nuoseklumą.
Sisteminiu požiūriu Konstitucijos 77 str. 1 dalis susijusi su to paties straipsnio 2 dalimi . Pagal ją, Respublikos prezidentas privalo daryti tai, ką jam paveda Konstitucija ir įstatymai. Taigi Seimas, būdamas savarankiška įstatymų leidžiamąja institucija pagal valdžių atskyrimo principą, gali pavesti Prezidentui spęsti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!