Teisės sampratos teorinė ir praktinė reikšmė

Visa žmonijos raidos istorija parodė, kad negali būti visuomenės be tam tikrų taisyklių (socialinių normų), reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius. Jau pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje buvo daug įvairių papročių, tradicijų, draudimų ir kitokių moralinio pobūdžio normų bei taisyklių, kurių nemaža dalis vėliau, besiformuojant valstybėms, tapo teisės normomis. Todėl dar Senovės Romoje visiškai pagrįstai buvo teigiama: „Kur visuomenė, ten ir teisė“.
Yra ne vienas teisės sampratų aiškinimas. Įvairūs autoriai mano teisę esant laisvės matu, teisingumo norma, visuomenės susitarimo, kompromiso priemone. Teisės samprata turi padėti nustatyti, teisėtas ar neteisėtas žmonių elgesys ir visi jo padariniai.
Šiais laikais, kaip ir ankstesniais, reikiama tvarka visuomenėje, jos narių susiklausymas ir drausmė palaikoma, reguliuojama ir užtikrinama taip pat daugybės įvairaus pobūdžio elgesio taisyklių: teisės ir moralės normų, visuomeninių susivienijimų taisyklių, papročių, tradicijų ir kt. Be šių priemonių, kurios reguliuoja santykius visuomenėje, nebūtų galima užtikrinti materialinių priemonių, kurios reguliuoja santykius visuomenėje, nebūtų galima užtikrinti materialinių vertybių gamybos ir paskirstymo, patenkinti materialinių ir kultūrinių žmonių poreikių, apsaugoti kitų jų teisių ir tweisėtų interesų. Ir jei apskritai jei nebūtų žmonių tarpusavio santykius reguliuojančių normų, visuomenėje neišvengiamai įsivyrautų anarchija, netvarka, haosas.
Teisės normos yra bendrieji formaliai užfiksuoti norminiai valstybės teisėto elgesio kriterijai, nustatantys teisiškai leistiną ir ginamą elgesį ir tokio elgesio ribas. Kaip bendrosios elgesio taisyklės, teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja, nenustato žmonių elgesio, o reglamentuoja jį tik tam tikrose socialinio gyvenimo sferose, t.y. daro tai atsižvelgdamos tik į tam tikras socialinio gyvenimo sritis.
Socialinė teisės paskirtis – būti nuolatiniu patikimu reguliavimo ir gynybos mechanizmu, garantuojančiu visuomeninių santykių dalyviams ir jų kolektyvams teisėto elgesio erdvę greta ekonominių, bendrųjų socialinių ir psichologinių reguliatorių ir stimulų visoje materialiųjų ir dvasinių interesų sistemoje.
1) Norminis teisės pobūdis (teisės būvimas ir paskirtis – būtinai normuoti ir tvarkyti visuomeninius santykius);
2) Svarbiausias šio tvarkymo dalykas – įvertinti autonomiškos asmenybės laisvę, teisiškai leistino elgesio erdvę.
Teisės požymiai yra tokie:
1) Teisė yra visuotinai privalomų normų sistema,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!