Tarptautinių sutarčių teisės principų pacta sunt servanda ir bona fide santykis ir reikšmė

Konkretūs Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo ir taikymo vidaus teisiniai klausimai Reguliuojami 1991 metų gegužės 21 dienos Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, o taip pat kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Reikia pastebėti, kad daugelio kitų valstybių vidaus teisė yra mažiau detali šioje srityje ir apsiriboja šių valstybių pagrindinėmis konstitucinėmis nuostatomis.
Pagrindiniai tarptautinių sutarčių teisės principai ir normos yra kodifikuoti dviejose universaliose sutartyse: 1969 metų Vienos konvencijoje dėl sutarčių teisės ir 1986 metų Vienos konvencijoje dėl sutarčių, sudaromų tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų bei tarp tarptautinių organizacijų. Pastaroji skirta valstybių ir tarptautinių (tarpvyriausybinių) organizacijų bei pačių tarptautinių organizacijų sutartims reguliuoti ir išplečia joms „iš esmės tas pačias mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) normas, kurios taikomos sutartims tarp valstybių pagal 1969 metų Vienos konvenciją.
Darbo objektas – tarptautinių sutarčių principų pacta sunt servanda ir bona fide galiojimas ir taikymas.
Darbo tikslas – išnagrinėti tarptautinių sutarčių principų pacta sunt servanda ir bona fide taikymo ypatumus.
Darbo metodai – teorinės literatūros, teisės aktų loginė ir sisteminė analizė.
Sutarčių reikia laikytis (lot. Pacta sunt servanda, servanda pacta sunt) - privatinės bei viešosios teisės principas, pagal kurį santykių šalims privalu vykdyti abipusius įsipareigojimus.
Tai kertinis privatinės - civilinės, komercinės, darbo - teisės ir civilinių santykių apyvartos principas bei pamatinė nuostata. Tam tikra prasme pasireiškia ir viešojoje teisėje (ūkinė administracinė teisė ir kitos sritys). Pavyzdžiui, viešosios teisės (tarptautinės, administracinės, konstitucinės) subjektai teisinių santykių dalyviai (šalys) taip pat privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartis).
Sąžiningumas, ar Lotynų Sąžiningumas (bona fide reiškia "gera valia"), yra geras, sąžiningas ketinimus (net jei gaminant gaila rezultatai) ar tikėjimo. In law , it is the mental and moral state of honesty, conviction as to the truth or falsehood of a proposition or body of opinion , or as to the rectitude or depravity of a line of conduct . Be teisės ,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!