Viešojo administravimo principų sąvoka, sistema ir santykis su teisinės sistemos nuostatomis

Principu (lot. principum – pradžia, pagrindas) paprastai suprantama pagrindinė idėja, nuostata ir požiūris, besiremiantis objektyviais procesų ir reiškinių gamtoje bei visuomenėje vystymosi dėsningumais. Viešojo administravimo principai – tai pagrindinės idėjos bei nuostatos, kuriomis remiantis nustatoma, sudaroma ir funkcionuoja vykdomosios valdžios institucijų sistema.
Viešais administravimas įgyvendinamas remiantis tam tikrais principais. Kitaip sakant, tai visa eilė teisės normų, kurios organizaciškai užtikrina valstybinio valdymo sistemos vienybę ir vientisumą. Galima skirti dvi viešojo administravimo principų grupes: teisinius ir organizacinius.
6) centralizacijos ir decentralizacijos derinimo.
Organizaciniams principams priskiriami:
1) objektyvumo,
2) funkcijų ir įgaliojimų diferencijavimo,
3) mokslinis,
4) vienvaldiškumo derinimo su kolegialumu,
5) teritorinis,
6) ekonomiškumo.
Dauguma iš minėtųjų principų įtvirtinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei jie pabrėžia mūsų valstybėje funkcionuojančios vykdomosios valdžios demokratinį pobūdį.
Pateikta viešojo administravimo principų sistema yra sąlygiška, kadangi Konstitucija ir kiti teisės aktai tiesiogiai jos nereglamentuoja. Kai kurie – teisėtumo, demokratiškumo ir viešumo – principai kaip vieni iš svarbiausių reglamentuoti Vyriausybės įstatymo 4 straipsnyje. Kiti išvedami iš teisės aktų turinio. Ši principų klasifikacija sudaro galimybę naujai pažvelgti į šią problemą, taip pat į principų sistemą, jų specifiką ir pobūdį, kurie būdingi, būtent, valstybinio valdymo sistemos kūrimui.
Be minėto viešojo administravimo principų skirstymo, teisinėje literatūroje pateikiamos ir kitos, savo turiniu iš esmės nesiskiriančios nuo pateiktosios, viešojo administravimo principų sistemos. Vieną plačiausiai taikomų sistemų sudaro:
1. Politiniai-teisiniai principai:
1) atskaitomybės (aukščiausia valdymo institucija atskaitinga atstovaujamajai institucijai, žemesnė- aukštesnei ir pan.);
2) teisėtumo (valstybinis valdymas turi būti pagrįstas įstatymais);
3) kolegialumo derinimo su vienvaldiškumu (svarbiausi valdymo sprendimai priimami kolegialiai, ne tokie svarbūs - vienasmeniškai, strateginiai - pasitariant, vykdymo - vienvaldiškai ir pan.);
4) apskaitos ir kontrolės (visi valdymo procesai turi būti kontroliuojami ir apskaitomi);
5) objektyvumo (valdymas turi būti objektyvus bei remtis realiomis galimybėmis);
6) skatinimo (naudinga veikla turi būti skatinama);
7) demokratiškumo (vadovavimas turi vykti remiantis demokratinio valdymo principais);
8) optimalumo (rezultatai turi būti pasiekti per kuo trumpesnį laiką bei mažiausiomis sąnaudomis).
2. Organizaciniai – techniniai:
1) teritorinis (valstybės institucijos, jų veiklos sfera...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!