Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga

TEISĖS NORMŲ, REGULIUOJANČIŲ NUSIKALSTAMA VEIKA PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMĄ, TAIKYMO BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE APŽVALGA

Įvadinės pastabos

Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalyje. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui (toliau – ir BPK) (2002 m. kovo 14 d. įstatymas Nr. IX-785) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo institutas patyrė reikšmingų pokyčių. Siekiant efektyvesnio dėl nusikalstamos veikos žalos patyrusių asmenų interesų gynimo buvo išplėstas civilinio ieškinio dalykas. Pagal naujojo BPK 109 straipsnio nuostatas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Sparčiai keičiantis socialiniams ir ekonominiams santykiams, taip pat atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) suformuluotas nuostatas, praplėsta turtinės žalos samprata – civilinio ieškinio dalyku pripažintos ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai turėjo įtakos skirtingam teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, supratimui ir nevienodam taikymui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje buvo išanalizuota teismų praktika šios kategorijos bylose. Apžvalgoje remtasi 435 baudžiamųjų bylų, nagrinėtų 2005–2007 metais apylinkių teismuose, analize, taip pat apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais bei nutartimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose nuo 2004 iki 2008 metų gegužės mėnesio.

Išanalizavus apibendrinimo medžiagą darytina išvada, kad teismai paprastai tinkamai taiko teisės normas, reguliuojančias nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą. Daugiausia trūkumų pasitaiko tose bylose, kuriose nagrinėjami civiliniai ieškiniai, kuriais dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos patyrę asmenys prašo priteisti negautas pajamas, taip pat bylose, kuriose sprendžiami neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Pateiktų apibendrinti bylų analizė rodo, kad neturtinės žalos atlyginimas dažnai nustatomas, neįvertinus įstatymo įtvirtintų pagrindų ir kriterijų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai neretai nurodomi formaliai, jų neanalizuojant, nesigilinant į konkrečios bylos aplinkybes, dažnai išskiriamas vienas iš kriterijų, nevertinant jų visumos. Pasitaiko atvejų, kai analogiškose situacijose priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai labai skiriasi. Teismai susiduria su sunkumais, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, – nepagrįstai išplečiamas asmenų, turinčių teisę dėl artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą, ratas. Išanalizavus apibendrinti pateiktas bylas, pastebėta, kad teismai ne visuomet tinkamai naudojasi BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teise ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepaisant to, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį. Teismai ne visada tinkamai įgyvendina baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atskiru procesiniu sprendimu nukentėjusįjį, pareiškusį civilinį ieškinį, pripažinti civiliniu ieškovu, o už kaltinamojo veikas materialiai atsakingą asmenį įtraukti į bylą kaip civilinį atsakovą, išaiškinti jiems procesines teises bei pareigas ir kt.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!