Tarptautiniai krovinių gabenimai oro transportu

 TARPTAUTINIAI KROVINIŲ GABENIMAI ORO TRANSPORTU Referatas Vilnius, 2006 Turinys Įvadas 3 Krovinių gabenimo oro transportu raida 4 Oro transporto savybės 5 Krovinių gabenimas oro transportu 7 Oro transporto terminalai. 9 Pirmaujantys pasaulio oro uostai ir oro transporto bendrovės 11 Tarptautinių krovinių gabenimų oro transportu pokyčių prognozė 14 Išvados 17 Literatūra ir šaltiniai 18 Įvadas Spartėjant integracijos procesui bei intensyvėjant tarptautiniai prekybai, vis didėja tarptautinių krovinių gabenimų reikšmė. Vienas iš tokių gabenimų būdų – tarptautinis krovinių gabenimas oro transportu. Kai kurios prekės gali būti gabenamos tik šiuo būdu. Šio darbo tikslas – aprašyti tarptautinių krovinių gabenimų oro transportu ypatybes, bei apžvelgti tokių gabenimų ateities perspektyvas. Šio darbo uždaviniai: krovinių gabenimo oro transportu raidos apžvalga, oro transporto savybių apžvalga, krovinių gabenimo oro transportu būdų ir tam reikalingų priemonių parašymas, oro transporto terminalų apibūdinimas, pirmaujančių pasaulio šios srities oro uostų ir oro bendrovių aprašymas bei ateities perspektyvų aprašymas. Krovinių gabenimo oro transportu raida Pagrindinė oro transporto kompanijų veikla yra keleivių vežimas. Keleivių vežimo pajamos sudaro pagrindinę dalį pajamų, gaunamų iš komercinės oro transporto veiklos. Todėl daugelis krovinius gabenančių oro kompanijų ir bendrovių savo veiklą pradėjo nuo keleivių vežimo. Kartu su keleiviais buvo gabenamas ir jų bagažas, pašto siuntos, o lėktuvuose atsiradus daugiau papildomos vietos, imta gabenti ir krovinius. Taigi krovinių gabenimas pasaulyje oro transportu iki 1960 metų buvo laikomas antraeile veiklos sritimi. Nuo 1960 metų pradėjo steigtis oro bendrovės, kurios krovinių vežimo nelaikė šalutine paslauga šalia keleivių vežimo. Lėktuvais teikiama paslauga – krovinių gabenimas ėmė sparčiai plėtotis. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiausiai besiplečianti krovinių gabenimo sritis yra oro transportas. Tikėtina, kad ši paslaugų sritis plėsis ir ateityje. Krovinių gabenimas oro transportu suintensyvėjo pradėjus naudoti pirmuosius tik kroviniams vežti skirtus krovininius lėktuvus Boeing 707 ir McDonnell Douglas DC8, kurių tarpžemyninio gabenimo pajėgumai siekia iki 35 tonų. Trumpų ir vidutinių nuotolių linijomis skrisdavo Boeing 737 ir Boeing 727: naktimis buvo gabenami kroviniai, o dienomis – keleiviai. Šiuos lėktuvus per 30 minučių reikėdavo pertvarkyti į krovininius. Krovininių lėktuvų parką papildė Boeing 747, vadinamas „Jumbo“, skirtas gabenti tik kroviniams. Jo pajėgumas – 103 tonos. Sukūrus krovinių gabenimo oro transportu gerą techninę bazę, pradėjo steigtis tarptautinės krovinių gabenimo kompanijos, kurios susiskirstė į mišrias ir specialias. Mišrios kompanijos oro transportu veža keleivius ir krovinius, tačiau dažniausiai – keleivius. Tai aviakompanijos American Airines, Lufthansa, Airfrance, Japan Air Lines, Aeroflot ir daugelis kitų. Viena didžiausių mišrių pasaulio aviakompanijų yra Vokietijos aviakompanija Lufthansa. Apie 20 procentų šios kompanijos apyvartos sudaro krovinių gabenimas. Specialios krovinių vežimo kompanijos yra, pavyzdžiui, aviakompanijos Lufthansa dukterinė firma German Cargo Service arba Liuksemburgo aviakompanija Cargolux. Apie 60 procentų krovinių gabenimo apimties tenka keleivinio oro transporto tarnyboms, 40 procentų – vien tik krovininiams reisams, įskaitant ir čarterinius krovinių gabenimus. Didėjant darbo pasidalijimui įvairiose pasaulio šalyse, užsienio prekyboje pastebima nuolat didėjanti vertingų krovinių dalis. Kadangi oro transportu įmanoma gabenti nedidelės masės ir gabaritų krovinius, lėktuvais vertingų krovinių gabenama vis daugiau. Oro transporto savybės Svarbiausi oro transporto privalumai yra greitis, saugumas, patikimumas, skrydžių dažnumas ir tinklas, įkrovimas ir kaštai. Greitis. Oro transportas yra greičiausias iš visų transporto rūšių. Tačiau gabenant krovinius oro transportu tik 20 procentų laiko jis gabenamas oro keliu, o 80 procentų laiko sugaištama kroviniui paruošti, muitinės formalumams atlikti ir antžeminėmis transporto priemonėmis nugabenti į oro uostą arba iš jo. Vertingi kroviniai (prekės) privalo būti greitai parduoti, todėl jų pristatymas į pardavimo rinką oro transportu yra greitas ir patikimas. Oro transporto rinkos ekonominį efektyvumą lemia trumpa krovinių pristatymo trukmė įveikiant didelius nuotolius ir gabenimo dažnis. Šis efektyvumas pasiekiamas dėl tokių požymių: • egzistuoja pasaulinis oro susisiekimo tinklas; • klientams siūlomos našumą atitinkančios priimtinos kainos; • klientų paslaugoms siūlomas krovinių pristatymas nuo durų iki durų (door-to door); • siūlomas kuo didesnis pasiūlymų kompleksas iš vienų rankų. Oro transporto našumui padidinti, klientai kelia tokius reikalavimus: • atskiras produkcijos našumo ir kainos diferencijavimas; • nenutrūkstama krovinio kelyje laiko ir kelio kontrolė; • gabenimo paslaugos nuo durų iki durų; • produktų ir paslaugų kokybė; • kompetentingi ir patikimi gabenimo srities partneriai; • vienodas ir centralizuotas klientų aptarnavimas; • nuolatinė informacijos parengtis atitinkamai padėti informacijos sistemoms. Krovinius gabenant nuo durų iki durų, jie tik 10-20 procentų laiko yra ore. Likusį laiką kroviniai yra žemėje; gabenami iš siuntėjo į oro uostą, iš paskyrimo oro uosto krovinio gavėjui, perkraunami, sandėliuojami, atliekami muitinės formalumai. Praėjusio amžiaus aštuoniasdešimtųjų metų pradžioje buvo pradėta naudotis krovinius gabenančių oro transporto integratorių paslaugomis. Integratorius pagal pareikalavimą parūpina nuosavus arba išnuomotus lėktuvus – pradedant mažais transporto ir baigiant dideles krovinių talpyklas turinčiais lėktuvais. Integratorius pasirūpina taip pat antžeminėmis transporto priemonėmis bei skubaus pristatymo paslaugomis panaudojant nuo durų iki durų sistemą už nedidelius gabenimo kaštus. Tokių integratorių pasirodymas oro pervežimų rinkai davė stiprų impulsą. Saugumas. Krovinio gabenimo saugumą oro transportu užtikrina trumpas jo gabenimo laikas. Oro transportas beveik nepriklauso nuo atmosferos poveikių, kroviniai apsaugoti nuo dinaminių apkrovų (kratymo) juos gabenant ir perkraunant. Krovinių gabenimo saugumas sąlygoja pakavimo ir draudimo kaštus. Patikimumas. Krovinių gabenimai oro transportu yra patikimi ir dėl skrydžių tikslumo. Linijiniai krovinių gabenimai susiję su skrydžių grafiko laikymusi – lėktuvai išskrenda ir atvyksta minučių tikslumu. Reisų dažnumas ir tinklas. Dideliuose tarptautiniuose oro uostuose lėktuvai kyla ir leidžiasi kas kelios minutės. Vežimų dažnumą lemia gabenamų krovinių apimtys ir plati oro uostų geografija. Oro transporto tinklą sąlygoje pasaulyje esančių oro uostų skaičius. Įkrovimas. Lėktuvų transportavimo pajėgumas (įkrovimas) yra palyginti mažas. Pavyzdžiui, didžiausio krovininio lėktuvo Boeing 747-400 F įkrovimas yra 102 t, naudingas krovinių skyriaus tūris – 628 m3. Tuo tarpu didžiausio linijinio laivo – konteinervežio naudingas įkrovimas – 48000 t, konteinerių talpa – 4743 TEU (164000 m3). Oro transportu dažniausiai gabenami kroviniai, kurių svorio vieneto kaina yra aukšta. Šis rodiklis yra gana reikšmingas, nes gabenant oru svoris yra pagrindinis kriterijus. Kaštai. Krovinių vežimo oro transportu įkainiai, palyginti su kitų transporto rūšių įkainiais, yra didžiausi. Tą lemia dideli šios transporto priemonės eksploatacijos kaštai vienam tonkilometriui. Kai kuriose kaštų susidarymo vietose oro transporto kaštų lygis yra mažesnis nei kitų transporto priemonių. Pavyzdžiui, pakavimo, draudimo, krovinio pristatymo gavėjui paskyrimo vietoje, kapitalo investicijų bei ekspedicinių dokumentų paruošimo kaštai. Tačiau bendrą kaštų dydį lemia dideli oro transporto krovinių gabenimo kaštai. Jeigu pasitaiko atvejų, kai bendras oro transporto kaštų lygis gabenant krovinius yra toks pats kaip bet kurios kitos transporto priemonės (nors atskirose kaštų susidarymo vietose jie yra skirtingi), oro transporto pranašumas kitų transporto priemonių atžvilgiu yra greitis. Greitas krovinių pristatymas leidžia sumažinti atsargų kaštus, taip pat importo mokesčius. Šie oro transporto privalumai sąlygoja greitai gabenamų prekių asortimentą: • gyvūnai, gėlės, egzotiniai vaisiai, laikraščiai, filmai; • madingos bei sezoninės prekės; • atsarginės detalės ir terminuotos siuntos; • itin vertingos ir lengvai pažeidžiamos prekės; • pagalbai katastrofų atvejų skirti kroviniai. Krovinių gabenimas oro transportu Oro transporto krovinių gabenimo grandinėje įvykiai išsidėstę šitaip: 1. ekspeditorius perima krovinį iš siuntėjo; 2. prekės suskirstomos pagal išsiuntimo skubą ir atrenkamos pagal jų matmenis, kiekį, svorį ir būtinumą tarpiniam sandėliavimui; 3. tvarkomi muitinės formalumai; 4. krovinys gabenamas linijiniu arba užsakomuoju (čarteriniu) reisu į paskyrimo uostą; 5. krovinys išsiunčiamas (prireikus); 6. pritaikomas krovinio tarpinis sandėliavimas (prireikus); 7. ekspeditorius paima krovinį ir pristato jį gavėjui automobilių transportu. Linijiniai ir čarteriniai krovinių gabenimai. Apie 75 procentus visų oro transportu gabenamų krovinių yra gabenama linijiniais oro reisais. Tam tikslui naudojami keleiviniai, kombinuotieji ir krovininiai lėktuvai. Linijiniai oro reisai yra organizuojami tarp dviejų ar daugiau oro uostų, kai lėktuvai skrenda pagal iš anksto nustatytą grafiką, laikydamiesi skrydžių punktualumo. Tačiau yra galimybė gabenti krovinius oro transportu ne tik linijiniais, bet ir čarteriniais reisais. Tokiais reisais kroviniai gabenami tada, kai kroviniams gabenti skirti linijiniai lėktuvai skraidina keleivius. Skiriami pilnieji ir daliniai čarteriniai reisai. Pilnajam čarteriniam reisui frachtuojamas visas lėktuvas, o daliniams reisams – lėktuvo dalis. Daliniai čarteriniai reisai gabena surinktines krovinių siuntas. Čarterinės oro bendrovės paprastai nustato minimalų čarterinių siuntų svorį. Frachto tarifai priklauso nuo gabenimų oro transportu rinkos konjunktūros – pasiūlos ir paklausos. Čarterinių reisų frachto tarifai paprastai būna didesni už tiesioginių ir linijinių reisų. Padėklai ir konteineriai. Kroviniams gabenti krovininiais lėktuvais yra naudojami specialūs padėklai ir konteineriai. Ruošdamas oro transporto siuntas ekspeditorius turi žinoti, į kokio tipo lėktuvą reikia parinkti padėklus ir konteinerius, kurie pagal savo matmenis leistų racionaliai panaudoti lėktuvo plotą ir tūrį. Kad kroviniai būtų perkraunami greičiau, būtina parinkti tokius padėklus ir konteinerius, kuriuos su kroviniais būtų galima krauti į visų tipų lėktuvus. Kokias krovos priemones naudoti, dažniausiai nusprendžia pati oro transporto bendrovė. Jei ekspeditorius pats formuoja krovinių siuntas, konteineriai ir padėklai jam pateikiami pagal pageidavimą. Padėklai ir konteineriai kroviniams oro transportu gabenti yra standartizuoti. 18 įvairių padėklų ir konteinerių tipų yra pritaikyta skirtingiems kroviniams gabenti. Iš šios grupės keturi padėklai yra maksimalaus įkrovumo – 3065-10810 kg. Trys padėklai su paplatinamais šonais yra maksimalaus 3021 arba 6637 įkrovumo. Vieno lengvųjų automobilių gabenimo padėklo, skirto dviems automobiliams gabenti, maksimali įkrova yra 8900 kg. Iš dešimties konteinerių, skirtų kroviniams iki 10340 kg vežti, du konteineriai pritaikyti šaldytai produkcijai, o trys – gabenti arkliams. Ypatingas dėmesys skiriamas lėktuvo pakrovimui, nes dažnai būtina atvežti krovinius į oro uosto krovimo aikštelę prieš 4-5 val. iki išskridimo, net jeigu tikroji skridimo trukmė yra tokia pat. Prieš tai krovinys turi būti pasvertas, markiruotas ir įforminti jo dokumentai. Be to, parengiamas krovimo planas, krovinių žiniaraštis ir svorio centro žiniaraštis, paskui krovinys kraunamas į lėktuvą. Oro transporto terminalai. Oro erdvė yra beribė ir daug universalesnė negu jūros ir vandenynai. Oro transportui yra būdingas didelis greitis ir skridimo tiesiaeigiškumas. Oro susisiekimo keliai taip pat yra ribojami tam tikrais koridoriais – trasomis, kuriomis lėktuvų skrydžiai antžeminių tarnybų yra sekami ir kontroliuojami. Oro koridoriaus aukštį dažniausiai lemia techninės lėktuvų galimybės. Lėktuvų skrydžiai yra visiškai nepriklausomi nuo topografinių žemyno sąlygų, todėl jais galima pasiekti atokiausius Žemės rutulio regionus. Skrydžių saugumą reguliuoja antžeminės skrydžių tarnybos, kurios pasiskirsčiusios tam tikromis lėktuvo skridimo trasos atkarpomis. Lėktuvams pakilti ir nusileisti reikalingi aerodromai. Aerodromas – tai lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas su visais navigaciniais ir dispečeriniais įrenginiais. Pakilimo ir nusileidimo takas privalo turėti tvirtą dangą, atlaikančią didelius krūvius lėktuvams leidžiantis arba kylant. Dabar aviacijos technika turi lėktuvus, galinčius pakilti ir nusileisti be specialaus tako. Tai vertikalaus pakilimo ir nusileidimo lėktuvai. Oro transporto terminalai skiriasi pagal dydį – nuo mažų oro uostų, aptarnaujančių daugiausia lengvus keleivinius lėktuvus, iki didelių tarptautinių oro uostų. Oro vežimų daugėjimas kelia oro uostų administracijai daug rūpesčių. Kadangi oro uostai nebegali susidoroti su augančiais vežimų mastais, kyla būtinybė ieškoti naujų aikštelių. Idealių teritorijų, patenkinančių visų suinteresuotų pusių reikalavimus, pasitaiko retai. Netgi tada, kai tinkama teritorija surasta, oro uosto administracija negali būti garantuota, kad jos pakaks visą laiką. Niekas negali prognozuoti ateities oro vežimų arba naujų lėktuvų konstrukcijų ir dydžių patobulinimų. Didėjant lėktuvų greičiui ir dydžiui, ilgėja pakilimo-nusileidimo juostos, daug galingesniems varikliams reikia stipresnių nusileidimo kelių dangų. Didesniems lėktuvams vairuoti reikia daugiau vietos žemėje ir didesnių angarų. Dėl padidėjusios karšto oro srovės, skleidžiamos didelio galingumo variklių, būtinas didesnis atstumas tarp lėktuvų. Pradedami eksploatuoti nauji didelės talpos lėktuvai. Dabartiniu metu kuriami galingesni gali šiek tiek atitikti prognozuojamą oro vežimų didėjimą, tačiau vis dėl to svarbiausiuose oro uostuose galima oro eismo didėjimo tendencija. Tai gali pavojingai perpildyti oro erdvę prie esančių oro uostų arba išsekinti oro eismo valdymo galimybes. Norint sumažinti oro uostų apkrovas, netgi jei žemės ploto pakanka, tikslinčiau statyti naujus oro uostus. Šiuolaikiniai lėktuvai sunaudoja labai daug degalų. Norint išvengti neleistinų prastovų, reikia greitai pripildyti degalų, tačiau dėl pavojingumo būtina maksimaliai laikytis saugos reikalavimų. Senuose oro uostuose lėktuvai pripildomi kuro iš autocisternų, šiuolaikiniuose – nutiesiamas požeminis vamzdynų tinklas nuo rezervuarų iki atskirų degalinių lėktuvų pripildymo vietose, kur degalai dideliu slėgiu ir greičiu įsiurbiami į lėktuvo bakus, būtinai naudojant saugos priemones. Lėktuvas projektuojamas skristi tam tikru aukščiu. Skrendant numatytu greičiu, jo priekinė dalis yra aukščiau negu užpakalinė. Jeigu per daug nuleista priekinė arba užpakalinė dalis, tai lėktuvas gali nukristi arba patekti į suktuką. Todėl lėktuvo svorio centras prieš skrydį turi užimti taisyklingą padėtį. Norint tai garantuoti, daug dėmesio turi būti skiriama taisyklingam krovinių išdėstymui. Be to, reikia atsižvelgti ir į daugelį kitų veiksnių: paties lėktuvo svorį, degalų svorį, besikeičiantį nuo skridimo nuotolio, pašto svorį, ekipažo ir bagažo svorį, o kadangi didelė krovinių dalis vežama keleiviniais lėktuvais – į keleivių ir jų bagažo svorį. Kadangi dauguma krovinių oro transportu gabenami smulkiomis siuntomis, jie turi būti supakuoti krovimo aikštelėje. Norint apdoroti didelį kiekį mažų siuntų, reikalingos sudėtingos transporterių sistemos. Didelių lėktuvų krovimo angos dažniausiai yra gana aukštai nuo žemės paviršiaus, dėl to sunku krauti. Kartais tiesioginį priėjimą palengvina rampos, kitais atvejais naudojami specializuoti krovinių kėlimo įrenginiai. Krovinių gabenimo oro transportu pagrindą sudaro krovinio siuntėjo ir aviakompanijos arba ekspedicinių krovinių vežimo agentūrų pasirašytas kontraktas. Pagal šį kontraktą krovinio siuntėjas įsipareigoja jį paruošti pagal nustatytas krovinių gabenimo oro transportu taisykles ir laiku apmokėti vežimo paslaugas. Aviakompanijos įsipareigoja pristatyti krovinį į paskyrimo vietą ir perduoti jį gavėjui. Kitaip nei autotransporte, krovinių pakrovimą į oro transporto priemonę atlieka vežėjas – aviakompanija. Pirmaujantys pasaulio oro uostai ir oro transporto bendrovės Pasaulyje yra daugiau nei tūkstantis tarptautinių oro uostų. Europoje jų yra 400. Oro uostai pasaulyje yra pasiskirstę netolygiai. Stambiausi pasaulio miestai Niujorkas, Londonas, Paryžius, Maskva, Tokijas turi net po keletą oro uostų. Stiprėjant ekonominiams tarpvalstybiniams ryšiams, plečiamas ir oro uostų pajėgumas, jie rekonstruojami, statomi nauji. Iš 27 didžiausių Europos oro uostų net 13 iki 2010 metų nebeatitiks reikalaujamų pajėgumų. Oro uostai ir ateityje konkuruos teikiamų paslaugų įvairove, gabenimo kainomis, geografine padėtimi ir infrastruktūra. Tik tas oro uostas turės geras perspektyvas, kuris galės lanksčiai reaguoti į dinamiškus klientų reikalavimų pokyčius. Kiekvieno oro uosto plėtros uždaviniai ir tikslai krovinių gabenimo srityje priklauso nuo šių veiksnių: • optimalaus talpų panaudojimo; • optimalaus įvairių rūšių lėktuvų derinimo; • regionų su dideliu oru gabenamų krovinių kiekiu; • gero ryšio su kitomis transporto rūšimis. Šiuo metu įmonių gebėjimas išsilaikyti rinkoje labiausiai priklauso nuo gebėjimo greitai pristatyti prekes į rinką. Todėl kiekvienas oro uostas turi panaudoti savo pranašumo, palyginti su kitomis transporto rūšimis, efektą. Šis efektas pirmiausia pasireiškia gerinant paslaugų kokybę bei plečiant paslaugų pasiūlos spektrą. Krovinių gabenimo verslo centru, kiek tai susiję su oro uostais, tampa Azijos valstybės. 2004 metų pabaigoje tarp penkių pirmaujančių pasaulio oro uostų buvo trys Azijos šalių oro uostai. Iš 11 pirmaujančių – net penki Azijos. Antrą vietą užimantis Honkongo oro uostas, kuris labai nedaug atsilieka nuo Memfio oro uosto, tampa pasauliniu krovinių gabenimo oro transportu verslo centru. Net penkiolikos iš 18 didžiausių Azijos oro uostų augimas siekė daugiau nei 10 procentų. 1. lentelė Pirmaujantys pasaulio oro uostai pagal krovinių kiekį Oro uostas Valstybė Krovinių kiekis (t) Pokytis (%) 1. MEMPHIS (MEM) JAV 3554577 4,8 2. HONG KONG (HKG) Kinija 3132449 15,7 3. TOKYO NARITA (NRT) Japonija 2373133 10,1 4. ANCHORAGE (ANC) JAV 2372903 13,1 5. SEOUL INCHEON (ICN) Pietų Korėja 2133443 15,8 6. LOS ANGELES (LAX) JAV 1902547 5,3 7. FRANKFURT (FRA) Vokietija 1839084 11,4 8. SINGAPORE (SIN) Singapūras 1795646 10,0 9. MIAMI (MIA) JAV 1778897 8,6 10. LOUISVILLE (SDF) JAV 1739029 7,5 11. TAIPEI (TPE) Taivanas 1701020 13,4 Nereikėtų pamiršti Kinijos, kuri ne tik yra krovinių gabenimo oro transportu verslo ateitis, bet jau dabar labai svarbi tarptautiniuose krovinių gabenimuose. Tarp oro uostų, kurių krovinių kiekis ne mažesnis nei 75000 tonų, penki iš septynių oro uostų, kurių krovinių apimtis augo labiausiai yra Kinijoje. Pirmaujančių pagal krovinių apimties augimą oro uostų dvidešimtuke yra net septyni Kinijos oro uostai ir tik po du iš Šiaurės Amerikos ir Europos. 2. lentelė Pirmaujantys oro uostai, kurių krovinių kiekis ne mažesnis nei 75000 t, pagal augimo tempą Oro uostas Valstybė Krovinių kiekis (t) Pokytis (%) MACAU (MFM) Kinija 220927 56,3 NANJING (NKG) Kinija 119932 48,7 SHANGHAI (SHA) Kinija 293908 40,9 CARACAS (CCS) Venesuela 97989 40,4 QINGDAO (TAO) Kinija 75582 38,9 CAMPINAS (CPQ) Brazilija 212594 38,9 SHANGHAI (PVG) Kinija 1642062 38,1 HANOI (HAN) Vietnamas 99980 34,6 OSTEND (OST) Belgija 97582 24,9 TOLEDO (TOL) JAV 352418 25,2 Prognozuojama, kad Azijos oro uostai sparčiai augs ir toliau. JAV kompanija Fedex Express yra didžiausia pasaulio oro transporto bendrovė. Tačiau, kaip ir oro uostų atveju, dauguma iš dešimties pirmaujančių oro transporto bendrovių yra Azijos šalių aviakompanijos (penkios iš dešimties). Tačiau antrą vietą užima JAV kompanija UPS. Tai rodo, kad mišrių transporto bendrovių reikšmė didėja. Tarp dešimties pirmaujančių oro transporto bendrovių tik dvi yra iš Europos. 3.lentelė Pirmaujančios oro transporto bendrovės Oro transporto bendrovė Valstybė Pervežimų apimtis (t) Pokytis (%) 1. FEDEX EXPRESS JAV 14408 -1,2 2. UPS JAV 9075 23,4 3. KOREAN AIR Pietų Korėja 8072 -2,3 4. LUFTHANSA Vokietija 7680 -4,5 5. SINGAPORE AIRLINES Singapūras 7603 6,4 6. CATHAY PACIFIC Honkongas 6458 9,9 7. CHINA AIRLINES Taivanas 6037 7,0 8. ATLAS AIR JAV 6002 8,4 9. AIR FRANCE Prancūzija 5532 2,7 10. EVA AIR Taivanas 5285 -3,5 Kaip ir oro uostų atveju, Kinijos oro transporto bendrovės yra sparčiausiai augančios pasaulyje. Tarptautinių krovinių gabenimų oro transportu pokyčių prognozė Prognozuojama, kad per ateinančius 20 metų krovinių gabenimų oro transportu apimtis patrigubės, o krovininių lėktuvų skrydžių – padvigubės. Kaip minėta, oro transportu gabenamos labai vertingos, greitai gendančios arba madingos ir sezoninės, bei sudėtingų technologijų prekės. Tokių prekių eksportas į užsienio rinkas auga sparčiau nei prekyba vietinėse rinkose, todėl prognozuojama, kad tarptautinių gabenimų apimtis augs sparčiau nei gabenimų šalies viduje. Tam daug įtakos turi sudėtingų technologijų prekių gabenimas iš Azijos į Šiaurės Ameriką ir Europą. Tokios prekės sudaro apie 40 procentų visų gabenamų prekių svorio ir apie 75 procentus vertės. 1. paveikslas Krovinių gabenimo oro transportu apimčių pokyčiai Prognozuojama, kad krovinių gabenimas oro transportu (išreikšta tonkilometriais) iki 2023 metų išaugs maždaug 6 procentais. JAV rinka, kuri yra didžiausia, be to yra ir brandžiausia. Nepaisant to, prognozuojama, kad ši rinka augs ir 2023 metais išliks pirmaujanti. Taip pat prognozuojama, kad krovinių srautai iš Azijos ir toliau augs. Stiprėjanti Kinijos rinka ir didėjantys krovinių srautai iš Azijos į Šiaurės Ameriką padės Azijai iki 2023 metų pakilti į antrą vietą ir aplenkti Europą. 2. paveikslas Krovinių srautų pasiskirstymo pasaulyje prognozė 2023 metams Pastaraisiais metais gabenimų oro transportu apimtis žymiai padidėjo, todėl prognozuojama, kad augs didelių lėktuvų ir lėktuvų, galinčių įveikti didelius nuotolius, skaičius, nes gabenant krovinius tokiais lėktuvais mažėja kaštai, tenkantys vienam tonkilometriui. Mažiems lėktuvams liks regioniniai gabenimai. Azijos-Ramiojo vandenyno regionui reikės daugiausiai didelių lėktuvų, todėl, kad, kaip minėta, šiame regione gabenimų oro transportu reikšmė didėja greičiausiai pasaulyje. Vidutinio dydžio lėktuvai bus populiariausi Viduriniųjų Rytų ir Afrikos regionuose, nes jie geriausiai tinka prekybai su Europa, atsižvelgiant į atstumus ir krovinių apimtį. 3. paveikslas Lėktuvų pasiskirstymo pagal dydį ir regionus prognozė Kadangi prognozuojamas nevienodas krovinių apimties ir keleivių skaičiaus augimas (prognozuojama, kad krovinių apimtis augs sparčiau), numatoma, kad specializuotų krovinių gabenimo oro transportu bendrovių reikšmė didės, nes tik tokios bendrovės galės pasiūlyti tinkamas gabenimo sąlygas, atsižvelgiant į maršrutus, skrydžių tvarkaraščius, sezoniškumą ir specifines paslaugas, ko neįmanoma suderinti krovinius gabenant keleiviniais lėktuvais. 4. paveikslas Krovinių ir keleivių dalies visuose gabenimuose pokyčių prognozė Išvados Pagrindinė oro kompanijų veikla – keleivių vežimas, tačiau ateityje numatomas krovinių dalies gabenimuose didėjimas, todėl numatomas ir specializuotų krovinių gabenimo oro transportu bendrovių reikšmingumo didėjimas. Pagrindinės oro transporto savybės – greitis ir dideli gabenimo kaštai. Šios savybės lemia ir krovinių asortimentą: oro transportu gabenamos brangios prekės ir prekės, kurios turi būti gabenamos greitai. Daugėjant tarptautinių krovinių gabenimų oro transportu kiekiui, numatomas ir didelių bei galinčių įveikti didelius atstumus lėktuvų skaičiaus augimas, mažiems lėktuvams paliekant regioninius gabenimus. Ateityje prognozuojamas tarptautinių gabenimų oro transportu intensyvėjimas, ypač sudėtingų technologijų prekių pervežime. Oro vežimų skaičius didėja, todėl sklandžiam darbui užtikrinti oro uostai turi tinkamai reaguoti į pokyčius. Oro uostų skaičius didės. Azijos regionas pamažu tampa tarptautinių krovinių gabenimų oro transportu lyderiu. Pastebimas ypač didelis Kinijos oro bendrovių ir oro uostų augimas. Literatūra ir šaltiniai Baublys A., Petrauskas B. Transporto terminalai. Monografija.- Vilnius: 2002 Minalga, R. Tarptautinė logistika - Vilnius: 2004. Minalga, R. Logistika - Vilnius: 2001. Minalga, R. Krovinių Gabenimas Tarptautiniais Maršrutais. Tarptautinė Logistika. - Vilnius: 1997 Palšaitis R. Logistikos vadybos pagrindai - Vilnius, 2005. Air cargo forecast [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-19-18]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!