Susirinkimų organizavimas

Psichologiniu požiūriu tinkamai organizuotas susirinkimas yra geriausia pokalbio forma ir puiki valdymo priemonė. Susirinkimas gali padėti užskirsti kelią nesusipratimams, išsaugoti pasitikėjimą, skatinti atsakomybę, kurti dvasinę draugystės atmosferą. Tačiau susirinkimai dažnai gali neduoti laukiamo efekto, personalas žiūri į juos kaip į privalomą, bet neįdomų, nereikalingą ir nuobodų dalyką. Kartais susirinkimai vyksta spontaniškai, neturint aiškių tikslų, formaliai, dėl to, žinoma, neduoda laukiamų rezultatų ir nėra efektyvūs.
Kad susirinkimai atliktų savo funkciją, būtų efektyvūs, juos ruošiant ir pravedant reikia laikytis tam tikrų principų. Be to, jam turi būti tinkamai pasiruošta, t.y. numatomas laikas, vieta, tema ir t.t.
Susirinkimas – tai mums labai įprasta ir žinoma pokalbio forma. Paprastai į susirinkimą mes kviečiame tų pačių tikslų siekiančius žmones. Į klasę kviečiami vaikų tėvai – organizuojamas klasės tėvų susirinkimas, akcinė bendrovė kviečia savo akcininkus į akcininkų susirinkimą ir t.t. Juose priimti nutarimai yra privalomi visam kolektyvui, netgi aukšiausiems vadovams.
Tam tikra susirikimo rūšis yra konferencija. Ši komunikacijos forma svarbi, nes gali būti sukauptos ir panaudotos daugelio žmonių žinios, nuomonės ir patyrimas. Gerai organizuota konferencija – tai ne įsakymų leidimas ar nutarimų pateikimas, ir ne kreipimosi į aukštesnes institucijas parengimas. Jos tikslas – produktyvus pasikeitimas visų dalyvių idėjoms, todėl konferencija – tai viena iš tobuliausių žmonijos pokalbio formų. Konferencija leidžia mums bendrauti, sukelia pasitikėjimą partneriu, teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą šiuo bendravimu.
3. Kaip paskirti laiką savo pavaldiniams ir vadovui?
Vadovui nelengva rasti laiko individualiam pokalbiui su savo darbuotojais. Tačiau, kita vertus, pavaldiniai reikalauja asmeninio vadovo dėmesio kaip žmonės. Pasitarimai, susirinkimai, konferencijos atlieka svarbią funkciją, bet jie ne visuomet gali pakeisti asmeninį kontaktą. Pastebėta, kad dažnai pavaldiniai vengia kreiptis į savo vadovą įvairiai tai motyvuodami. H. Rodžersas nurodo tokias priežastis: “nenoriu jo trukdyti”, “nenoriu gaišinti jo laiko”, “bijau, kad jis užduos klausimų, į kuriuos aš negalėsiu atsakyti” ir panašiai. Taigi individualūs, asmeniniai kontaktai dažnai yra reikalingi ir net būtini, kai kuriuos klausimus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!