Supersistemos ir procesai jose

Terminą „sistema“ vadybos teorijų tyrinėtojai pradėjo naudoti jau pirmuosiuose savo darbuose (H.Fajolis, F.Rotlisbergeris ir kt.). Dažniausiai šis terminas buvo naudojamas, nagrinėjant struktūrų klausimus. Organizacija, kaip visuma, sistemiškai nebuvo analizuojama.
1937 m. jaunas biologas L.Bertalanfi suformulavo bendrosios sistemų teorijos idėją. Tyrinėdamas gyvąją gamtą, jis nustatė visą eilę dėsningumų, kurie, jo manymu, objektyviai vyksta ir kitokio pobūdžio (negyvosios gamtos, socialiniuose, gamybiniuose) objektuose. Deja, tuo metu bendrosios sistemų teorijos tyrinėjimai nebuvo išplėtoti, poto juos plėsti sutrukdė karas ir naujau ši teorija pradėjo vystytis tik pokario metais.
Penktojo dešimtmečio antroje pusėje L.Bertalanfi, A.Rapoportas, K.Bouldingas tęsė sistemų tyrimo darbus ir galutinai išdėstė bendrosios sistemų teorijos filosofinius, metodologinius, taikomosius pagrindus. Jie suformulavo sisteminio objekto apibūdinimą, jo pagrindines savybes, esmines charakteristikas, pateikė visą eilę klasifikavimo požiūrių, išdėstė analizės metodologiją.
Organizacija, kaip socialinės sistemos, idėja pirmasis suformuluoja Č.Bernardas. Ryškus žmogiškųjų santykių teorijos atstovas, nagrinėdamas veiklos stimulų problemas, supranta, kad darbuotojų aktyvumas, darbo kokybė ir kiti rezultatai priklauso ne tik nuo motyvacijos, bet ir nuo daugelio kitų organizacijos veiksnių, kurie tarpusavyje susieti tampriais ryšiais. Todėl jis organizaciją pradeda traktuoti kaip žmonių sistemą, kurioje kiekvienas žmogus, žmonių grupės, susieti tarpusavyje tampriais ryšiais, o visų jų veikla sąmoningai koordinuojama.
Sistema vadinamas objektas, kurį sudaro mažiausiai du, o praktikoje, kaip taisyklė, žymiai daugiau sedėtinių elementų, tarpusavyje susietų vienodo pobūdžio ryšiais. Vienoje erdvės vietoje esantys elementai, jei jų nejungia vienodo pobūdžio ryšiai, sistemos nesudaro.
2. Pagal visos sistemos bendrąsias savybes.
Sudetingų sistemų funkcionavimo dėsningumus ir charakteristikas galima nustatyti tik naudojant mokslinius metodus, abstragavimąsi, jungiant įvairių profesijų specialistų pastangas.
Supersistemų (labai sudėtingų sistemų) samprata. Supersistemų tipai
Supersistema – daug panašių sistemų su panašiomis charakteristikomis visuma. Supersistemos elementai gali būti vartojami kaip sinonimai, gali turėti informacijos ryšį vienas su kitų (nebūtinai tiesiogiai), gali nustatyti supersistemos gyvenimą.
Sistemą jungia bendrosios sistemų savybės:
1. Vientisumas (bendro pobūdžio ryšiai).
2. Dalumas. Kiekvienoje sistemoje sąlyginai galima išskirti atskiras jo dalis arba posistemes.
3. Unikalumas. Kiekviena vienai klasei priklausanti sistema yra skirtinga...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!