Stresas ir jo poveikis sportinei veiklai

Vilnius, 2006.
Stresas – yra daugiareikšmė sąvoka. Tarptautinių žodžių žodyne ji apibūdinama kaip įtampos būsena – visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių (stresorių). Vadinasi, stresorius – streso būseną sukeliantis veiksnys. Stresas - vidinio spaudimo, įtampos būsena, pasireiškianti įvairiais emociniais, kognityviniais, fiziologiniais, elgesio pokyčiais, tai tam tikras pusiausvyros tarp mūsų pačių ir situacijos, kuriame atsiduriame, sutrikimo pasireiškimas. Kai esame pusiausvyroje su aplinka, jaučiamės esą patenkinti savimi ir kitais, pozityviai vertiname savo pasiekimus ir džiaugiamės gyvenimu.
Stresas gali būti:
1. psichologinis
2. fiziologinis
Psichologinis stresas skirstomas į informacinį (kylantį dėl informacijos pertekliaus, kai nesugebama priimti sprendimų reikiamu spartumu) ir emocinį (kylantį, kai yra grėsminga situacija, pavojus, įtampa). Fiziologinis stresas pasireiškia širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiais, judesių koordinacijos sutrikimais.
Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H. Seljė. Jo nuomone, stresą įveikti padeda fizinis aktyvumas ir „elgesio kodeksas“, t.y. mokėjimas gyventi , savo paskirties uosto suradimas ir orientavimasis į jį. H. Seljė paskirimo uostas – kuo daugiau daryti žmonėms gera, kuo daugiau įsigyti draugų, būti reikalingu kitiems.
Nedideli stresai skatina organizmo gyvybines funkcijas, grūdina, netgi verčia tobulėti, mobilizuoti psichines ir fizines galias, padeda nugalėti sunkumus. Mūsų vidinė harmonija ir pilnatvė priklauso nuo to, kaip mes reaguojame į mus supantį pasaulį. Tačiau stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ir biologinių padarinių. Į ilgesnį streso poveikį kūnas atsako savigynos reakcija. Galima sakyti, kad stresas gali turėti ir teigiamą ir neigiamą poveikį. Konstruktyvus stresas (eustresas) teigiamai veikia individo ar grupės žmonių gyvenimą. Destruktyvus stresas (distresas) yra disfunkcinis individui ar grupei. Treneris, norėdamas padėti sportininkams susidoroti su distresų padariniais, gali panaudoti tris distresų įveikimo būdus:
1. SAVAIMINIS BŪDAS. Tai užmiršimas. Praeina kiek laiko , ir įspūdžiai, sukėlę didžiulę nervinę įtampą, išgyvenimus, pasidaro ne tokie ryškūs, ne tokie skaudūs. Kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau jie užsimiršta. Tačiau toks kelias ilgas, skausmingas ir neproduktyvus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!