Stresas ir jo įveikimas

• Stresas atsiranda išnykus principinei pusiausvyrai tarp aplinkos reikalavimų ir žmogaus sugebėjimų tinkamai reaguoti į šiuos reiklavimus.
• Stresas yra fizinė ir psichinė organizmo reakcija arba atsakymas į slegiančias situacijas, kai mobilizuojama joms įveikti būtina energija.
• Stresu laikomos situacijos ir išorinės sąlygos, kurioms būdingas tam tikras realus pavojus.
Iš šitų daug variantų turinčių apibrėžimų galima suprasti, kad streso sąvoka ir mokslo, ir tyrinėjimų nėra vienodai ir galutinai išaiškinta. Ji reiškia tai būseną, tai reakciją, tai išorines sąlygas.
Pradinė angliško žodžio reikšmė buvo „sunkumas“, „spaudimas“, „įtempimas“. Vėliau jis šia reikšme buvo vartojamas pramonėje, daugiausia medžiagų bandymo srityje. Metalas arba stiklas buvo „tempiamas“, „lenkiamas“ arba „deformuojamas“ norint nustatyti, kokią apkrovą jis atlaikytų. Šeštojo dešimtmečio pradžioje Hansas Seljė šią sąvoką pavartojo medicinoje. Jis laikomas biologinio streso tyrinėjimo pradininku; jo tyrinėjimai ir aiškinimo modeliai yra šiandieninės mokslinės diskusijos pagrindas.
Nors ir iki šiol nesutariama dėl tikslaus streso, jį sukeliančių dirgiklių apibrėžimo, tačiau tai, kaip kūnas reaguoja į stresą, yra gerai žinoma.
Į patiriamą stresą kiekvieno žmogaus kūnas reaguoja beveik vienodai. Jutimo organai suvokia stresą sukeliantį dirgiklį, tai yra stresorių, ir nerviniais kanalais perduoda jį į smegenis. Ten tarpinių smegenų hipotalamo srityje, jis sužadina kortipokropinio hormono išsiskyrimą. Šis hormonas stimuliuoja hipofizę, kad perduotų į kraujagysles adrenokortikotropinį hormoną. Jis pasiekia antinkščių žievę, kuri taip pat išlaisvina kortizoną. Kortizonas laikomas klasikiniu pagrindiniu streso hormonu, reguliuojančiu visas kitas kūno reakcijas, kartu ir adrenalino išsiskyrimą. Reakcijos yra tokios:
• Padažnėja širdies plakimas;
• Padidėja kraujospūdis;
• Kvėpavimas tampa greitesnis;
• Kraujyje padaugėja cukraus;
• Daugiau kraujo priplūsta į raumenis ir plaučius;
• Blokuojamas mąstymas;
• Sutrinka virškinimo sistema (džiūsta burna);
• Oda mažiau aprūpinama krauju (išbąlama ir prakaituojama);
• Sutrinka seksualinės funkcijos.
Apskritai šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus.
Pirmykščiam žmogui reakcija į stresą buvo gyvybiškai svarbi. Ji atsirasdavo pavojaus akimirkomis ir leisdavo kaip galima greičiau ir efektyviau jam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!