Tuberkuliozė ir Mareko liga

TŪRYNIS
1. Įvados...................................................................................................................................3
2. Mareko liga(Neurolimfomatozė)......................................................................................4-5
3. Tuberkuliozė..................................................................................................................6-7-8
4. Naudota literatūra.................................................................................................................9
ĮVADOS
Infekcinės gyvulių ligos labai skiriasi nuo kitų ligų. Jas sukelia gyvi patogeniniai mikroorganizmai. Infekcinės ligos gali labai išplisti ir padaryti daug nuostolių. Kurį laiką infekcinėmis ligomis gali niekas ir nesirgti, tačiau sąlygos joms apsikrėsti gamtoje visuomet.
Mareko liga (NEUROLIMFOMATOZĖ)
Tai ūminė arba lėtinė paukščių liga. Jai būdingas CNS pažeidimai ir navikai.
Išplitimas. Ši liga išplitusi visuose kraštuose, kur aukštas pramoninės paukštininkystės lygis, tarp jų ir mūsų respublikoje.
Ekonominiai nuostoliai. Gana dideli, nes daug paukščių nugaišta. Be to, sumažėja priesvoriai ir dėslumas.
Ligos sukėlėjai. 180-200 nm dydžio onkogeniniai Bgrupės herpesvirusai. Jie lokalizuojasi plunksnų folikulų epitelyje, kurio ląstelėms atsiskyrus, su pleiskanomis užsikrečia aplinką. Šis virusas neatsparus visoms žinomoms dezinfekuojančioms medžiagoms.
Epizootologiniai duomenys. Serga visų veislių 2-7 mėn. vištaitės, bet gali sirgti ir 3-4 savaičių viščiukai. Infekcijos sukėlėjo šaltinis – sergantys paukščiai ir sveiki paukščiai-virusų nešiotojai. Praktiškai paukštidėje užsikrečia visi paukščiai. Persirgusieji virusus nešioja visą gyvenimą. Sukėlėjas plinta aerogeniniu būdu, bet gali plisti ir per kiaušinius, pašarus, vandenį. Liga plinta epizootijomis (kartais – sporadiškai). Mareko ligą predisponuoja blogos laikymo sąlygos (ankštos patalpos, bloga ventiliacija), nepilnavertis lesinimas.
Patogenezė. Nepakankamai ištirta. Virusas organizme plinta hematogeniniu ir limfogeniniu būdu.
Klinikiniai požymiai. Inkubacinis periodas – nuo 14 d. iki 6 mėn. Mareko ligos eiga būna ūminė ir lėtinė, nervinės ir akių formos. Sergantiesiems nervine forma būdingas kojų ir sparnų paralyžius, kaklo bei uodegos parezė. Nervine forma dažniausiai serga 2-3 mėn. viščiukai. Vyresniems (5-10 mėn.) viščiukams pažeidžiama viena arba abi akys. Jų rainelė pasidaro pilka, vyzdys deformuojasi. Tokie paukščiai apanka. Jaunų viščiukų mirtingumas – iki 80 proc.
Patologoanatominiai pakitimai. Sirgusiųjų nervine forma periferiniai nervai ir nerviniai mazgai būna sustorėję 2-5 kartus, ryškiai balti. Kiaušidėse, kartais ir inkstuose, plaučiuose ar kepenyse randama navikų. Skrodžiant nugaišusių nuo poūmės ligos paukščių lavonus, nervinės sistemos matomų pakitimų gali ir nebūti, bet navikų randama kiaušidėse, raumenyse ir įvairiuose vidaus organuose, o nuo akių formos – matoma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!